Apvaizda (lot. providentia), taip pat Dievo apvaizda – krikščionybės doktrina, reiškianti Dievo valią. Nuo Dievo priklauso pasaulio istorija ir žmogaus gyvenimas, jis su gerumu, meile ir rūpesčiu globoja visa, ką yra sukūręs. Apvaizdos teologiją išplėtojo šv. Augustinas, kurio idėjas perėmė Tomas Akvinietis.
Vatikano I susirinkimas, vykęs 1869–1870 m., apvaizdą traktavo kaip būdą, kuriuo Dievas tvarko pasaulį. Šiuolaikinėje teologijoje apvaizdos doktrina paremta universalia Dievo meile, kuri nepaneigia žmonių laisvos valios. Dievas nuolat palaiko visatos egzistenciją ir natūralią tvarką, neįprastu būdu numato, kaip paveikti žmonių gyvenimus.
Simbolika
Krikščionių bažnyčiose Dievo globos simbolis yra Apvaizdos akis, stebinti Žemę iš aukštybių. Biblijoje akis yra visažinystės, budrumo ir nuolatinės Dievo globos ženklas. Kai kurie sujungia trikampį, vaizduojantį Dieviškąją apvaizdą, su hetitų trikampiu, reiškiančiu „gėrį“ (het assu). Šis elementas buvo sukrikščionintas kaip Švenčiausiosios Trejybės atvaizdas. Trikampyje pavaizduota akis simbolizuoja tikėjimą, kad Dievas visažinis, viską matąs, nes „viskas yra atidengta ir matoma prieš Jo akis (Hbr 4,13), net ir tai, kas įvyks ateityje laisvai kūriniams veikiant“ (Vatikano I susirinkimas, dogminė konstitucija Dei Filius I, 19). Klasikinis Biblijos tekstas šia tema yra 33-čios psalmės fragmentas: „Viešpats žiūri iš dangaus ir mato visus žmonių sūnus. Iš ten, kur jis gyvena, jis žiūri į visus žemės gyventojus“ (Ps 33, 13–14).
Taip pat skaitykite
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Apvaizda, Kas yra Apvaizda? Ką reiškia Apvaizda?