Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Sprogstamoji kulka rus разрывная пуля kulka viduje turinti sprogstamosios medžiagos užtaisą ir sprogstanti kulkai pataik
Sprogstamoji kulka
Sprogstamoji kulka (rus. разрывная пуля) – kulka, viduje turinti sprogstamosios medžiagos užtaisą ir sprogstanti kulkai pataikius į kietą paviršių ar netrukus po to.
Sprogstamosiose kulkose paprastai naudojami tokie sprogalai, kaip heksogenas, flegmatizuotas TEN ir kiti. Trotilas naudojamas rečiau, nes mažas jo kiekis prastai sprogsta. Kartais gali turėti ir padegamąjį užtaisą (baltasis fosforas, termitas ir pan.), kurį padega speciali kapsulė padegiklis. Paprastai sprogsta atsitrenkusios net į palyginus netvirtus daiktus – brezentą, fanerą, medžių šakas ir t. t.
Kartais šnekamojoje kalboje neteisingai sprogstamosiomis kulkomis vadina kitas kulkas, uždraustas naudoti kovos veiksmuose – ir .
Anksčiau sprogstamąsias kulkas skirstė į dvi grupes:
- smūginės kulkos (rus. ударные пули) – neturi kapsulės ar sprogdiklio, užtaisytos sužadinančiąja sprogstamąja medžiaga (kokias naudoja kapsulėse, detonatoriuose ir pan.) Jos paprastos konstrukcijos, tačiau nesaugios. Jas nustojo naudoti dar Pirmojo pasaulinio karo metais dėl jautrumo smūgiams ir panašiems poveikiams.
- tikrosios sprogstamosios kulkos. Turi inicijuojančią kapsulę ir pagrindinį brizantinės sprogstamosios medžiagos užtaisą.
Dabartinės sprogstamosios kulkos būna akimirkinio veikimo ar prišaudomosios. Šautuvinio kalibro kulkos sprogimas būna per silpnas pataikius į apsaugotą taikinį, todėl sprogstamąjį užtaisą dažnai papildo ir padegamasis užtaisas, pvz., rusiškos kulkos MDZ (rus. МДЗ; мгновенного действия зажигательная).
Šautuvinio kalibro sprogstamosios kulkos buvo plačiai naudojamos Pirmojo pasaulinio karo metais kovai su aviacija. Aviacijoje jos dar naudojamos ir dabar. Pistoletinės sprogstamosios kulkos serijiniu būdu, manoma, nebuvo gaminamos, nors eksperimentiniai modeliai buvo sukurti.
Šovinių su sprogstamosiomis kulkomis pavyzdžiai
Vieni žinomiausių šovinių su sprogstamosiomis kulkomis yra Pirmojo pasaulinio karo laikų britų aviaciniai .303 kalibro Džono Pomerojaus (John Pomeroy) šoviniai PSA Mk I HE ir PSA Mk II HE, kurie sprogdavo palietę lėktuvo ar dirižablio paviršių.
Vokiečiai naudojo aviacinius „matuojamuosius“ (vok. Luft-Einschiess, LE) šovinius, kurių kulkos sprogdavo nuskriejusios 400 m. Tačiau paprastai lėktuvus apšaudydavo iš mažesnio nuotolio, todėl kulkos sprogdavo pataikiusios.
Rusiškų sprogstamųjų kulkų pavyzdžiai:
- Prišaudomosios padegamosios PZ (rus. ПЗ) – naudotos 7,62x54 mm R kalibro šoviniuose. Šios kulkos turi savo padegamąją kapsulę ir nedidelį sprogstamąjį padegamąjį užtaisą.
- Priešaerostatinė kulka ZMDBČ (rus. ЗМДБЧ, Зажигательный Мгновенного Действия Большой Чувствительности „padegamoji, akimirkinio veikimo, didelio jautrio“) – naudota 12,7x108 mm kalibro šoviniuose, į ginkluotę priimta 1966 m. Tai akimirkinės veikmės padegamoji kulka, skirta kovai su aerostatais. Jos sprogsta palietusios plonytį aerostato apvalkalą ir daro maždaug 16-20 cm skersmens skyles. 1972 m. kulkose buvo įtaisyti savilikvidatoriai, bet netrukus šiuos šovinius nustojo gaminti, kadangi JAV nustojo leisti virš SSRS teritorijos žvalgybinius aerostatus.
Šiuolaikinio snaiperinio šovinio su sprogstamosiomis kulkomis pavyzdys yra 12,7x99 mm NATO šovinys su kombinuoto veikimo (šarvamušė sprogstamoji padegamoji) kulka Raufoss Mk.211, kuri geba pramušti lengvai šarvuotų taikinių sienelę ir patekusi į vidų sprogti ir išsvaidyti padegamąjį mišinį.
Panaudojimas
Pradžioje šovinius su sprogstamosiomis kulkomis ėmė naudoti snaiperiai priešo šaudmenų dėžėms naikinti. Vėliau tokius šovinius ėmė naudoti tolimajam apšaudymui, nes buvo galima stebėti kur pataiko kulkos iš didelio nuotolio, taip pat tokios kulkos, net ir praradusios greitį, darė didesnę žalą. Apšaudant iš arti ir vidutiniais nuotoliais sprogstamosios kulkos tik nežymiai efektyvesnės už ekspansyviąsias kulkas, tačiau jų gamyba žymiai brangesnė.
Teigiama, kad Antrojo pasaulinio karo metais sprogstamąsias kulkas plačiai naudojo vokiečių jėgerių daliniai kalnuose, nes kalnuose šaudant į aukščiau ar žemiau esančius taikinius sunku pataikyti. Sprogstamųjų kulkų sprogimai leidžia lengviau pakoreguoti ugnį.
Šiais laikais sprogstamųjų kulkų naudojimas prieš gyvąją jėgą ne tik uždraustas, bet ir laikomas nereikalingu, nes visa tai galima padaryti naudojant pigesnius šaudmenis. Tačiau stambaus kalibro kulkos apšaudyti priešui už lengvai šarvuotų priedangų iki šiol kuriamos ir gaminamos.
Nežiūrint į egzistavusį tarptautinį draudimą naudoti sprogstamąsias kulkas, jos Pirmojo pasaulinio karo metais buvo plačiai naudojamos kovai su to meto orlaiviais – dirižabliais bei audekliniais to meto lėktuvais. Sprogstamųjų kulkų sprogimų blyksniai leisdavo koreguoti apšaudymą. Trasuojamosios kulkos buvo išrastos vėliau.
Antrojo pasaulinio karo metais mažo kalibro šoviniuose sprogstamąsias kulkas palaipsniui pakeitė nesprogstančios šarvamušės padegamosios kulkos.
Šaltiniai
- The Development of RAF Guns and Ammunition from World War 1 to the Present Day Archyvuota kopija 2011-09-04 iš Wayback Machine projekto.
- Болотин Д.Н. История советского стрелкового оружия и патронов / Компьютерная верстка Н. Ю. Грунечева – Санкт-Петербург: ПОЛИГОН, 1995. – С. 60. – 303 с. – ISBN 5-85503-072-5.
- Болотин Д.Н. История советского стрелкового оружия и патронов / Компьютерная верстка Н. Ю. Грунечева – Санкт-Петербург: ПОЛИГОН, 1995. – С. 240–242. – 303 с. – ISBN 5-85503-072-5
- Bullet Archyvuota kopija 2012-03-27 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
- Разрывные пули. История создания
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Sprogstamoji kulka, Kas yra Sprogstamoji kulka? Ką reiškia Sprogstamoji kulka?
Sprogstamoji kulka rus razryvnaya pulya kulka viduje turinti sprogstamosios medziagos uztaisa ir sprogstanti kulkai pataikius į kieta pavirsiu ar netrukus po to Pirmojo pasaulinio karo laiku britisku aviaciniu 303 British kalibro soviniu su sprogstamosiomis kulkomis isilginiai pjuviai Is kaires Brock o padegamasis Pomerojaus J Pomeroy sprogstamieji PSA Mk I HE ir PSA Mk II HE sprogstamasis Threlfall o RTS Mk II HEI soviniai Sprogstamosiose kulkose paprastai naudojami tokie sprogalai kaip heksogenas flegmatizuotas TEN ir kiti Trotilas naudojamas reciau nes mazas jo kiekis prastai sprogsta Kartais gali tureti ir padegamajį uztaisa baltasis fosforas termitas ir pan kurį padega speciali kapsule padegiklis Paprastai sprogsta atsitrenkusios net į palyginus netvirtus daiktus brezenta fanera medziu sakas ir t t Kartais snekamojoje kalboje neteisingai sprogstamosiomis kulkomis vadina kitas kulkas uzdraustas naudoti kovos veiksmuose ir Anksciau sprogstamasias kulkas skirste į dvi grupes smugines kulkos rus udarnye puli neturi kapsules ar sprogdiklio uztaisytos suzadinanciaja sprogstamaja medziaga kokias naudoja kapsulese detonatoriuose ir pan Jos paprastos konstrukcijos taciau nesaugios Jas nustojo naudoti dar Pirmojo pasaulinio karo metais del jautrumo smugiams ir panasiems poveikiams tikrosios sprogstamosios kulkos Turi inicijuojancia kapsule ir pagrindinį brizantines sprogstamosios medziagos uztaisa Dabartines sprogstamosios kulkos buna akimirkinio veikimo ar prisaudomosios Sautuvinio kalibro kulkos sprogimas buna per silpnas pataikius į apsaugota taikinį todel sprogstamajį uztaisa daznai papildo ir padegamasis uztaisas pvz rusiskos kulkos MDZ rus MDZ mgnovennogo dejstviya zazhigatelnaya Sautuvinio kalibro sprogstamosios kulkos buvo placiai naudojamos Pirmojo pasaulinio karo metais kovai su aviacija Aviacijoje jos dar naudojamos ir dabar Pistoletines sprogstamosios kulkos serijiniu budu manoma nebuvo gaminamos nors eksperimentiniai modeliai buvo sukurti Soviniu su sprogstamosiomis kulkomis pavyzdziai7 62x54 mm R kalibro prisaudomoji padegamoji kulka PZ rus PZ 1 apvalkalas 2 sprogstamasis padegamasis uztaisas 3 padegamoji kapsule 4 svininis korpusas 5 cilindrelis 6 iscentrinis inercinis saugiklis 7 skiltuvas 8 zalvarinis skritulys 9 gelezinis įdeklas Vieni zinomiausiu soviniu su sprogstamosiomis kulkomis yra Pirmojo pasaulinio karo laiku britu aviaciniai 303 kalibro Dzono Pomerojaus John Pomeroy soviniai PSA Mk I HE ir PSA Mk II HE kurie sprogdavo paliete lektuvo ar dirizablio pavirsiu Vokieciai naudojo aviacinius matuojamuosius vok Luft Einschiess LE sovinius kuriu kulkos sprogdavo nuskriejusios 400 m Taciau paprastai lektuvus apsaudydavo is mazesnio nuotolio todel kulkos sprogdavo pataikiusios Rusisku sprogstamuju kulku pavyzdziai Prisaudomosios padegamosios PZ rus PZ naudotos 7 62x54 mm R kalibro soviniuose Sios kulkos turi savo padegamaja kapsule ir nedidelį sprogstamajį padegamajį uztaisa Priesaerostatine kulka ZMDBC rus ZMDBCh Zazhigatelnyj Mgnovennogo Dejstviya Bolshoj Chuvstvitelnosti padegamoji akimirkinio veikimo didelio jautrio naudota 12 7x108 mm kalibro soviniuose į ginkluote priimta 1966 m Tai akimirkines veikmes padegamoji kulka skirta kovai su aerostatais Jos sprogsta palietusios plonytį aerostato apvalkala ir daro mazdaug 16 20 cm skersmens skyles 1972 m kulkose buvo įtaisyti savilikvidatoriai bet netrukus siuos sovinius nustojo gaminti kadangi JAV nustojo leisti virs SSRS teritorijos zvalgybinius aerostatus Raufoss Mk 211 kulka Siuolaikinio snaiperinio sovinio su sprogstamosiomis kulkomis pavyzdys yra 12 7x99 mm NATO sovinys su kombinuoto veikimo sarvamuse sprogstamoji padegamoji kulka Raufoss Mk 211 kuri geba pramusti lengvai sarvuotu taikiniu sienele ir patekusi į vidu sprogti ir issvaidyti padegamajį misinį PanaudojimasAntrojo pasaulinio karo laiku 12 7 108 mm kalibro aviaciniu soviniu sprogstamosios kulkos MD rus MD Mgnovennogo Dejstviya Pradzioje sovinius su sprogstamosiomis kulkomis eme naudoti snaiperiai prieso saudmenu dezems naikinti Veliau tokius sovinius eme naudoti tolimajam apsaudymui nes buvo galima stebeti kur pataiko kulkos is didelio nuotolio taip pat tokios kulkos net ir praradusios greitį dare didesne zala Apsaudant is arti ir vidutiniais nuotoliais sprogstamosios kulkos tik nezymiai efektyvesnes uz ekspansyviasias kulkas taciau ju gamyba zymiai brangesne Teigiama kad Antrojo pasaulinio karo metais sprogstamasias kulkas placiai naudojo vokieciu jegeriu daliniai kalnuose nes kalnuose saudant į auksciau ar zemiau esancius taikinius sunku pataikyti Sprogstamuju kulku sprogimai leidzia lengviau pakoreguoti ugnį Siais laikais sprogstamuju kulku naudojimas pries gyvaja jega ne tik uzdraustas bet ir laikomas nereikalingu nes visa tai galima padaryti naudojant pigesnius saudmenis Taciau stambaus kalibro kulkos apsaudyti priesui uz lengvai sarvuotu priedangu iki siol kuriamos ir gaminamos Neziurint į egzistavusį tarptautinį draudima naudoti sprogstamasias kulkas jos Pirmojo pasaulinio karo metais buvo placiai naudojamos kovai su to meto orlaiviais dirizabliais bei audekliniais to meto lektuvais Sprogstamuju kulku sprogimu blyksniai leisdavo koreguoti apsaudyma Trasuojamosios kulkos buvo israstos veliau Antrojo pasaulinio karo metais mazo kalibro soviniuose sprogstamasias kulkas palaipsniui pakeite nesprogstancios sarvamuses padegamosios kulkos SaltiniaiThe Development of RAF Guns and Ammunition from World War 1 to the Present Day Archyvuota kopija 2011 09 04 is Wayback Machine projekto Bolotin D N Istoriya sovetskogo strelkovogo oruzhiya i patronov Kompyuternaya verstka N Yu Grunecheva Sankt Peterburg POLIGON 1995 S 60 303 s ISBN 5 85503 072 5 Bolotin D N Istoriya sovetskogo strelkovogo oruzhiya i patronov Kompyuternaya verstka N Yu Grunecheva Sankt Peterburg POLIGON 1995 S 240 242 303 s ISBN 5 85503 072 5 Bullet Archyvuota kopija 2012 03 27 is Wayback Machine projekto NuorodosRazryvnye puli Istoriya sozdaniya Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu