Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Sportinis šaudymas

  • Pagrindinis puslapis
  • Sportinis šaudymas
Sportinis šaudymas
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Šaudymas – tikslumo reikalaujanti sporto šaka, kur naudojant šaunamąjį ginklą reikia pataikyti į nejudantį arba judantį taikinį.

Istorija

Pirmieji šaunamieji ginklai pagaminti antroje XV a. pusėje, bet tik XIX a. šaudymas tapo sportu. XIX a. pirmoje pusėje Anglijoje Old Hats (Senų Skrybėlių) klube sukonstruota šaudymo į bėgantį taikinį sistema.

1836 m. išrado revolverio būgną ir ši technologinė pažanga išpopuliarino šaudymą. Netrukus sukurtos pirmosios šaudymo varžybų taisyklės, o pirmoji šaudymo draugija įkurta Šveicarijoje. Apie 1860 m. gyvi balandžiai, iki tol naudoti kaip taikiniai, pakeisti moliniais taikiniais, išmetamais mechaninių svaidyklių.

1896 m. vyrų šaudymo varžybos įtrauktos į pirmąsias šių laikų olimpines žaidynes Atėnuose. Iki pat 1984 m. moterų šaudymo varžybos nebuvo olimpine rungtimi. 1907 m. įkurta Tarptautinė šaudymo sąjunga (Union internationale de tir). 1988 m. ši organizacija tapo Tarptautine sportinio šaudymo federacija (ISSF).

1976 m. gegužę įsteigta (IPSC), kurios įkūrėjas ir pirmasis prezidentas - . Ši šaudymo sporto šaka pasižymi tuo, kad šaudymas yra labai dinamiškas, reikalaujantis ne tik sportininko taiklumo, bet ir vikrumo, greičio, mąstymo bei jėgos. Pratimai niekada nebūna vienodi, todėl kiekvienos varžybos sportininkui yra savotiškas siurprizas ir iššūkis. Dėl visų šių priežasčių praktinio šaudymo sportas sparčiai populiarėja.

Lietuvoje

Sportinis šaudymas Lietuvoje kultivuojamas nuo 1923 m. Pradžioje sportinį šaudymą kultivavo Lietuvos dviratininkų sąjunga. 1924 m. įvyko pirmasis Kauno, 1925 m. – Lietuvos čempionatas. 1926 m. rugsėjo 12 d. Kaune įvyko pirmasis Lietuvos šaudymo į skraidančius taikinius čempionatas. Nuo 1927 m. kulkinio šaudymo varžybos laikinai nevyko dėl Lietuvos dviratininkų sąjungos atsisakymo remti šią sporto šaką, o šaudymo į skrendančius taikinius šalies čempionatai vyko kasmet iki 1939 m.

1933 m. įsteigta Lietuvos šaudymo sąjunga, kuri vėl pradėjo rengti Lietuvos čempionatus. 1933 m. įvyko pirmosios tarpvalstybinės varžybos su Latvijos šauliais.

1937 m. pasaulio čempionate Lietuvos komanda (Pranas Giedrimas, Kazys Sruoga, , , ) ir individualiose varžybose P. Giedrimas laimėjo sidabro medalius, 1939 Lietuvos komanda (Pranas Giedrimas, , , Jonas Miliauskas, ) – sidabro medalius, J. Miliauskas individualiose varžybose – bronzos medalį.

1940 m. – 1945 m. šaudymo sportas nekultivuotas. Dauguma šaulių buvo įkalinti, žuvo rezistencinėje kovoje ar pasitraukė į Vakarus. Nuo 1948 m. vėl kasmet buvo rengiami Lietuvos čempionatai. 1982 m. – 1985 m. pasaulio kulkinio čempionato prizininkais tapo Vladas Turla, Auksė Treinytė. Abu sportininkai pagerino ir pasaulio rekordus. 1974 m. pasaulio šaudymo į skrendančius taikinius čempionate komandinėje rungtyje bronzą laimėjo . 1989 m. komandinėje rungtyje pasaulio čempione ir 2002 m. individualioje rungtyje pasaulio vicečempione tapo Daina Gudzinevičiūtė.

1990 m. vasario 11 d. bendrame LSSR kulkinio ir LSSR stendinio šaudymo federacijų susirinkime atkurta , 1991 m. pripažino ISSF ir ESC.

2000 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Lietuvos šaulė Daina Gudzinevičiūtė pelnė aukso medalį.

1998 m. birželio 11 d. Lietuvos praktinio šaudymo sporto entuziastai įsteigė Lietuvos praktinio šaudymo sporto federacija. Tais pačiais metais Federacija tapo IPSC nare ir tapo oficialiu šios sporto šakos atstovu Lietuvoje. Aukščiausias Lietuvos praktinio šaudymo sportininkų pasiekimas - Rinat Bektemirov užimta 2 vieta pistoletų rungtyje 2013 metų Europos čempionate atviro diviziono Senior kategorijoje.

   Šis su sportu susijęs straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 18 Lie, 2025 / 02:33

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Sportinis šaudymas, Kas yra Sportinis šaudymas? Ką reiškia Sportinis šaudymas?

Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Saudymas tikslumo reikalaujanti sporto saka kur naudojant saunamajį ginkla reikia pataikyti į nejudantį arba judantį taikinį Sportinis saudymas su oro sautuvais 10 m atstumu IstorijaPirmieji saunamieji ginklai pagaminti antroje XV a puseje bet tik XIX a saudymas tapo sportu XIX a pirmoje puseje Anglijoje Old Hats Senu Skrybeliu klube sukonstruota saudymo į begantį taikinį sistema 1836 m isrado revolverio bugna ir si technologine pazanga ispopuliarino saudyma Netrukus sukurtos pirmosios saudymo varzybu taisykles o pirmoji saudymo draugija įkurta Sveicarijoje Apie 1860 m gyvi balandziai iki tol naudoti kaip taikiniai pakeisti moliniais taikiniais ismetamais mechaniniu svaidykliu 1896 m vyru saudymo varzybos įtrauktos į pirmasias siu laiku olimpines zaidynes Atenuose Iki pat 1984 m moteru saudymo varzybos nebuvo olimpine rungtimi 1907 m įkurta Tarptautine saudymo sajunga Union internationale de tir 1988 m si organizacija tapo Tarptautine sportinio saudymo federacija ISSF Praktinio saudymo sportas 1976 m geguze įsteigta IPSC kurios įkurejas ir pirmasis prezidentas Si saudymo sporto saka pasizymi tuo kad saudymas yra labai dinamiskas reikalaujantis ne tik sportininko taiklumo bet ir vikrumo greicio mastymo bei jegos Pratimai niekada nebuna vienodi todel kiekvienos varzybos sportininkui yra savotiskas siurprizas ir issukis Del visu siu priezasciu praktinio saudymo sportas sparciai populiareja LietuvojeSportinis saudymas Lietuvoje kultivuojamas nuo 1923 m Pradzioje sportinį saudyma kultivavo Lietuvos dviratininku sajunga 1924 m įvyko pirmasis Kauno 1925 m Lietuvos cempionatas 1926 m rugsejo 12 d Kaune įvyko pirmasis Lietuvos saudymo į skraidancius taikinius cempionatas Nuo 1927 m kulkinio saudymo varzybos laikinai nevyko del Lietuvos dviratininku sajungos atsisakymo remti sia sporto saka o saudymo į skrendancius taikinius salies cempionatai vyko kasmet iki 1939 m 1933 m įsteigta Lietuvos saudymo sajunga kuri vel pradejo rengti Lietuvos cempionatus 1933 m įvyko pirmosios tarpvalstybines varzybos su Latvijos sauliais 1937 m pasaulio cempionate Lietuvos komanda Pranas Giedrimas Kazys Sruoga ir individualiose varzybose P Giedrimas laimejo sidabro medalius 1939 Lietuvos komanda Pranas Giedrimas Jonas Miliauskas sidabro medalius J Miliauskas individualiose varzybose bronzos medalį 1940 m 1945 m saudymo sportas nekultivuotas Dauguma sauliu buvo įkalinti zuvo rezistencineje kovoje ar pasitrauke į Vakarus Nuo 1948 m vel kasmet buvo rengiami Lietuvos cempionatai 1982 m 1985 m pasaulio kulkinio cempionato prizininkais tapo Vladas Turla Aukse Treinyte Abu sportininkai pagerino ir pasaulio rekordus 1974 m pasaulio saudymo į skrendancius taikinius cempionate komandineje rungtyje bronza laimejo 1989 m komandineje rungtyje pasaulio cempione ir 2002 m individualioje rungtyje pasaulio vicecempione tapo Daina Gudzineviciute 1990 m vasario 11 d bendrame LSSR kulkinio ir LSSR stendinio saudymo federaciju susirinkime atkurta 1991 m pripazino ISSF ir ESC 2000 m vasaros olimpinese zaidynese Lietuvos saule Daina Gudzineviciute pelne aukso medalį 1998 m birzelio 11 d Lietuvos praktinio saudymo sporto entuziastai įsteige Lietuvos praktinio saudymo sporto federacija Tais paciais metais Federacija tapo IPSC nare ir tapo oficialiu sios sporto sakos atstovu Lietuvoje Auksciausias Lietuvos praktinio saudymo sportininku pasiekimas Rinat Bektemirov uzimta 2 vieta pistoletu rungtyje 2013 metu Europos cempionate atviro diviziono Senior kategorijoje Sis su sportu susijes straipsnis yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį

Naujausi straipsniai
  • Liepa 19, 2025

    Korvetės kapitonas

  • Liepa 19, 2025

    Konstitucijos taurė

  • Liepa 19, 2025

    Konfederacijų taurė

  • Liepa 19, 2025

    Komersantas

  • Liepa 19, 2025

    Kombarelis

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje