Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Auksė TreinytėGimė 1952 m liepos 30 d 72 metai VilniusTautybė lietuvėVaikai Justina AlgirdasVeikla daugkartinė Pasaulio
Auksė Treinytė
| Auksė Treinytė | |
|---|---|
| Gimė | 1952 m. liepos 30 d. Vilnius |
| Tautybė | lietuvė |
| Vaikai | Justina, Algirdas |
| Veikla | daugkartinė Pasaulio ir Europos čempionė ir rekordininkė, tarptautinės klasės sporto meistrė |
| Sritis | , pistoletas |
| Išsilavinimas | inžinierė–ekonomistė |
| Alma mater | Vilniaus inžinerinis statybos institutas |
Auksė Treinytė-Dauderienė (g. 1952 m. liepos 30 d. Vilniuje) – Lietuvos ir TSRS šaulė, daugkartinė Pasaulio ir Europos čempionė ir rekordininkė, tarptautinės klasės sporto meistrė (, pistoletas).
Biografija
1970 m. baigė Vilniaus Antano Vienuolio vidurinę mokyklą. Nuo 1970 iki 1975 m. studijavo ir baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą, inžinierė–ekonomistė.
1991 m. atėjo dirbti į Krašto apsaugos ministeriją, Savanorišką krašto apsaugos tarnybą. 1992 m. suteiktas vyresnės leitenantės laipsnis, nuo 1995 m. - kapitonės. 1997 m. išėjo į atsargą, dirbo privačios firmos direktore saugos klausimams, vadovavo Gariūnų turgavietės Automobilių prekybos centro apsaugininkų būriui. Iki 2009 m. buvo Teisės instituto Ūkinės dalies skyriaus vedėja. Sporto rentininkė.
Gyvena Rykantuose (Trakų rajonas), veisia Kaukazo aviganius.
Sportiniai pasiekimai
Jau būdama penkiolikmetė įvykdė sporto meistrės normatyvą (bet ja netapo – šį vardą suteikdavo tik sulaukus šešiolikos).
- 1969–1996 m. Daugkartinė Lietuvos mažojo kalibro sportinio pistoleto (MP) ir pneumatinio pistoleto (PP) rungčių čempionė ir rekordininkė.
- Daugkartinė TSRS čempionė ir prizininkė, 3 kartus TSRS rekordininkė
- 1981–1984 m. TSRS taurės laimėtoja
- Europos komandinių MP (1982 m., 1983 m.) ir PP (1983 m.) rungčių čempionė, PP rungties sidabro medalio laimėtoja (1982 m.), MP (1981 m.) ir PP (1982 m.) rungčių individualių varžybų sidabro medalių laimėtoja.
- Pasaulio MP ir PP komandinių varžybų čempionė, PP individualių varžybų sidabro medalio laimėtoja (1982 m., Venesuela)
- 1981 m. Pasaulio ir Europos rekordininkė
Rezultatai
| Metai | Čempionatas | Vieta | Pozicija | Rungtis | Pap. |
|---|---|---|---|---|---|
| 1982 | Europos čempionatas | Roma, Italija | 2 | 25 m pistoletas | 590 tšk. |
| 1982 | Pasaulio čempionatas | Karakasas, Venesuela | 2 | 10 m orinis šautuvas | 380 tšk. |
| 1982 | Pasaulio čempionatas | Karakasas, Venesuela | 7 | 25 m pistoletas | 582 tšk. |
| 1982 | Pasaulio čempionatas | Karakasas, Venesuela | 1 | 10 m orinis šautuvas | TSRS komanda |
| 1982 | Pasaulio čempionatas | Karakasas, Venesuela | 1 | 25 m pistoletas | TSRS komanda |
| 1983 | Europos čempionatas | Bukareštas, Rumunija | 2 | 25 m pistoletas | 590 tšk. |
| 1983 | Europos čempionatas | Dortmundas, Vakarų Vokietija | 7 | 10 m orinis pistoletas | 374 tšk. |
Šaltiniai
- Medalių blizgesį pakeitė šunų lojimas (P. 91-94)
- Jonas Žilinskas. Auksė Treinytė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 513 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Auksė Treinytė, Kas yra Auksė Treinytė? Ką reiškia Auksė Treinytė?
Aukse TreinyteGime 1952 m liepos 30 d 72 metai VilniusTautybe lietuveVaikai Justina AlgirdasVeikla daugkartine Pasaulio ir Europos cempione ir rekordininke tarptautines klases sporto meistreSritis pistoletasIssilavinimas inziniere ekonomisteAlma mater Vilniaus inzinerinis statybos institutas Aukse Treinyte Dauderiene g 1952 m liepos 30 d Vilniuje Lietuvos ir TSRS saule daugkartine Pasaulio ir Europos cempione ir rekordininke tarptautines klases sporto meistre pistoletas Biografija1970 m baige Vilniaus Antano Vienuolio vidurine mokykla Nuo 1970 iki 1975 m studijavo ir baige Vilniaus inzinerinį statybos instituta inziniere ekonomiste 1991 m atejo dirbti į Krasto apsaugos ministerija Savanoriska krasto apsaugos tarnyba 1992 m suteiktas vyresnes leitenantes laipsnis nuo 1995 m kapitones 1997 m isejo į atsarga dirbo privacios firmos direktore saugos klausimams vadovavo Gariunu turgavietes Automobiliu prekybos centro apsaugininku buriui Iki 2009 m buvo Teises instituto ukines dalies skyriaus vedeja Sporto rentininke Gyvena Rykantuose Traku rajonas veisia Kaukazo aviganius Sportiniai pasiekimaiJau budama penkiolikmete įvykde sporto meistres normatyva bet ja netapo sį varda suteikdavo tik sulaukus sesiolikos 1969 1996 m Daugkartine Lietuvos mazojo kalibro sportinio pistoleto MP ir pneumatinio pistoleto PP rungciu cempione ir rekordininke Daugkartine TSRS cempione ir prizininke 3 kartus TSRS rekordininke 1981 1984 m TSRS taures laimetoja Europos komandiniu MP 1982 m 1983 m ir PP 1983 m rungciu cempione PP rungties sidabro medalio laimetoja 1982 m MP 1981 m ir PP 1982 m rungciu individualiu varzybu sidabro medaliu laimetoja Pasaulio MP ir PP komandiniu varzybu cempione PP individualiu varzybu sidabro medalio laimetoja 1982 m Venesuela 1981 m Pasaulio ir Europos rekordininkeRezultatai Metai Cempionatas Vieta Pozicija Rungtis Pap 1982 Europos cempionatas Roma Italija 2 25 m pistoletas 590 tsk 1982 Pasaulio cempionatas Karakasas Venesuela 2 10 m orinis sautuvas 380 tsk 1982 Pasaulio cempionatas Karakasas Venesuela 7 25 m pistoletas 582 tsk 1982 Pasaulio cempionatas Karakasas Venesuela 1 10 m orinis sautuvas TSRS komanda1982 Pasaulio cempionatas Karakasas Venesuela 1 25 m pistoletas TSRS komanda1983 Europos cempionatas Bukarestas Rumunija 2 25 m pistoletas 590 tsk 1983 Europos cempionatas Dortmundas Vakaru Vokietija 7 10 m orinis pistoletas 374 tsk SaltiniaiMedaliu blizgesį pakeite sunu lojimas P 91 94 Jonas Zilinskas Aukse Treinyte Visuotine lietuviu enciklopedija T IV Chakasija Dirziu kapinynas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2003 513 psl