Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Carex rostrataSnapuotoji viksva Carex rostrata Mokslinė klasifikacijaKaralystė Augalai Plantae Skyrius Magnolijūnai Magn
Snapuotoji viksva
| Carex rostrata | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Snapuotoji viksva (Carex rostrata) | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||
| Carex rostrata , 1787 | ||||||||||||||
| Sinonimai | ||||||||||||||
|
Snapuotoji viksva (Carex rostrata) – viksvuolinių (Cyperaceae) šeimos, viksvų genties daugiametis augalas.
Snapuotosios viksvos pavadinimas kilo iš lotyniškų žodžių: „carex“ – viksva, „rostrata, –a, –um“ – snapuotas, turintis snapą.
Morfologija
Daugiametis, pilkai žalias, retakeris, 25– 75(100) cm aukščio, šliaužiantį šakniastiebį su gana storomis palaipomis išauginantis augalas. Stiebai statūs, laibi, tribriauniai, bukomis briaunomis, švelnūs, tik žiedyno srityje šiurkštūs, pamate apsisiautę belakštėmis, rudomis, pilkai ar rausvai rudomis, pakraštyje tinkliškai išsiskaidžiusiomis makštimis. Lapai standoki, statūs, lovelio pavidalo, sulenkti ar susisukę, 2– 4(5) mm pločio, laipsniškai nusmailėjančia viršūne, šiurkščiakraščiai, jų apatinė pusė šiurkšti, skiauterėta, paprastai ilgesni už stiebus. Žiedynas status, ilgas, 12– 25 cm ilgio, susideda iš 3– 6 viena nuo kitos nutolusių varpučių. Apatinis žiedynlapis bemakštis, tik kartais su labai trumpa makštimi, laipsniškai nusmailėjančia viršūne, šiurkščiakraštis, gerokai ilgesnis už visą žiedyną. Viršūnines 2– 3 varputės, iš kurių viena stambesnė, kuokelinės, daugiažiedės, suartėjusios, linijiškos, 1,5–7 cm ilgio; jų pažiedės ilgos, linijiškai lancetiškos, smailokos, rausvai rudos, su šviesesniu ruoželiu per vidurį ir baltais plėviniais pakraščiais. Likusios 1–3 varputės piestelinės, daugiažiedės, cilindriškos, (2)3– 8 cm ilgio ir (6)7– 10 mm pločio, viršutinės beveik bekotės, apatinės ant trumpų, stačių arba šiek tiek palinkusių kotelių; pažiedės lancetiškos arba plačiai lancetiškos, smailios, rausvai rudos, su siauru, žalsvu ar šviesiai rusvu ruoželiu per vidurį ir balsva, plėvine viršūne, trumpesnės ir gerokai siauresnės už maišelius. Maišeliai beveik horizontaliai atsilošę, apskritai kiaušiniški, pūsti, (3,5)4– 5(5,5) mm ilgio, iš pradžių žalsvai gelsvi, vėliau šviesiai geltoni arba rusvi, pliki, blizgantys, ryškiai gysloti, su trumpu koteliu pamate, viršūnėje staigiai užsibaigia plonu, ilgu, l–1,8 mm ilgio, švelniu, dvidančiu snapeliu; snapelio danteliai prasiskėtę. Vaisiai tribriauniai, žalsvai rudi arba geltoni, apie 2– 2,5 mm ilgio ir 1– 1,5 mm pločio, žymiai mažesni už maišelius, viršūnėje turi išsilanksčiusį liemenėlį.
Žydi gegužės ir birželio mėnesiais. Vaisius išplatina vandens srovės. Hemikriptofitas, hidrofitas.
Augavietės
Auga pelkėse, pelkėtose pievose, raistuose, grioviuose, ežerų ir upelių krantuose, durpyninėse pievose, žemapelkėse ir aukštapelkėse, grioviuose, vandens telkinių krantuose, paežerių liūnuose.
Paplitimas Lietuvoje: Dažnas; visoje šalyje paplitęs augalas. Išryškėja kaip edifikatorius (vyraujanti rūšis). Auga durpyninių pievų, žemapelkių ir aukštapelkių lago formacijose.
Bendras paplitimas: Beveik visa Europa, Kaukazas, Sibiras, šiaurės Kazachstanas, Šiaurės Mongolija, Centrinėj Azijoje, Šiaurės Amerika. Priklauso borealiniam floros elementui.
Lietuvoje rastos paprastosios viksvos forma
Carex rostrata var. elatior Benn. – apie 100 cm aukščio augalas, dažnai su plokščiais, iki 5– 8 mm pločio lapais (Trakų raj.)
Panaudojimas
Snapuotosios viksvos bendrijos dažnai sudaro pagrindinius natūralių šienaujamų ir ganomų pelkių plotus. Nušienauti juos galima vidurvasarį, kada jie išdžiūsta, bet šienas tada jau būna blogos kokybės. Be to, snapuotoji viksva mažiau turi žaliojo proteino, negu kitos viksvų rūšys. Ganykloje galvijai ją blogai ėda arba visiškai neėda.
Literatūra
- P. Snarskis, „Vadovas Lietuvos augalams pažinti“, Vilnius, 1969 m.
- V. Galinis, „Vadovas Lietuvos TSR vandens augalams pažinti“, Vilnius, 1980 m.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Snapuotoji viksva, Kas yra Snapuotoji viksva? Ką reiškia Snapuotoji viksva?
Carex rostrataSnapuotoji viksva Carex rostrata Moksline klasifikacijaKaralyste Augalai Plantae Skyrius Magnolijunai Magnoliophyta Klase Lelijainiai Liliopsida Poklasis Lelijaziedziai Liliidae Seima Viksvuoliniai Cyperaceae Gentis Viksva Carex Rusis Snapuotoji viksva Carex rostrata BinomasCarex rostrata 1787SinonimaiTrasus ampullaceusGray Carex ampullacea Gooden Snapuotoji viksva Carex rostrata viksvuoliniu Cyperaceae seimos viksvu genties daugiametis augalas Snapuotosios viksvos pavadinimas kilo is lotynisku zodziu carex viksva rostrata a um snapuotas turintis snapa MorfologijaSnapuotosios viksvos pozymiai Daugiametis pilkai zalias retakeris 25 75 100 cm aukscio sliauziantį sakniastiebį su gana storomis palaipomis isauginantis augalas Stiebai status laibi tribriauniai bukomis briaunomis svelnus tik ziedyno srityje siurkstus pamate apsisiaute belakstemis rudomis pilkai ar rausvai rudomis pakrastyje tinkliskai issiskaidziusiomis makstimis Lapai standoki status lovelio pavidalo sulenkti ar susisuke 2 4 5 mm plocio laipsniskai nusmailejancia virsune siurksciakrasciai ju apatine puse siurksti skiautereta paprastai ilgesni uz stiebus Ziedynas status ilgas 12 25 cm ilgio susideda is 3 6 viena nuo kitos nutolusiu varpuciu Apatinis ziedynlapis bemakstis tik kartais su labai trumpa makstimi laipsniskai nusmailejancia virsune siurksciakrastis gerokai ilgesnis uz visa ziedyna Virsunines 2 3 varputes is kuriu viena stambesne kuokelines daugiaziedes suartejusios linijiskos 1 5 7 cm ilgio ju paziedes ilgos linijiskai lancetiskos smailokos rausvai rudos su sviesesniu ruozeliu per vidurį ir baltais pleviniais pakrasciais Likusios 1 3 varputes piestelines daugiaziedes cilindriskos 2 3 8 cm ilgio ir 6 7 10 mm plocio virsutines beveik bekotes apatines ant trumpu staciu arba siek tiek palinkusiu koteliu paziedes lancetiskos arba placiai lancetiskos smailios rausvai rudos su siauru zalsvu ar sviesiai rusvu ruozeliu per vidurį ir balsva plevine virsune trumpesnes ir gerokai siauresnes uz maiselius Maiseliai beveik horizontaliai atsilose apskritai kiausiniski pusti 3 5 4 5 5 5 mm ilgio is pradziu zalsvai gelsvi veliau sviesiai geltoni arba rusvi pliki blizgantys ryskiai gysloti su trumpu koteliu pamate virsuneje staigiai uzsibaigia plonu ilgu l 1 8 mm ilgio svelniu dvidanciu snapeliu snapelio danteliai prasiskete Vaisiai tribriauniai zalsvai rudi arba geltoni apie 2 2 5 mm ilgio ir 1 1 5 mm plocio zymiai mazesni uz maiselius virsuneje turi issilanksciusį liemenelį Zydi geguzes ir birzelio menesiais Vaisius isplatina vandens sroves Hemikriptofitas hidrofitas AugavietesAuga pelkese pelketose pievose raistuose grioviuose ezeru ir upeliu krantuose durpyninese pievose zemapelkese ir aukstapelkese grioviuose vandens telkiniu krantuose paezeriu liunuose Paplitimas Lietuvoje Daznas visoje salyje paplites augalas Isryskeja kaip edifikatorius vyraujanti rusis Auga durpyniniu pievu zemapelkiu ir aukstapelkiu lago formacijose Bendras paplitimas Beveik visa Europa Kaukazas Sibiras siaures Kazachstanas Siaures Mongolija Centrinej Azijoje Siaures Amerika Priklauso borealiniam floros elementui Lietuvoje rastos paprastosios viksvos formaCarex rostrata var elatior Benn apie 100 cm aukscio augalas daznai su ploksciais iki 5 8 mm plocio lapais Traku raj PanaudojimasSnapuotosios viksvos bendrijos daznai sudaro pagrindinius naturaliu sienaujamu ir ganomu pelkiu plotus Nusienauti juos galima vidurvasarį kada jie isdziusta bet sienas tada jau buna blogos kokybes Be to snapuotoji viksva maziau turi zaliojo proteino negu kitos viksvu rusys Ganykloje galvijai ja blogai eda arba visiskai needa LiteraturaVikiteka Snapuotoji viksva vaizdine ir garsine medziagaP Snarskis Vadovas Lietuvos augalams pazinti Vilnius 1969 m V Galinis Vadovas Lietuvos TSR vandens augalams pazinti Vilnius 1980 m