Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Skerdynės ChijeMenininkas Eženas DelakruaMetai 1824Meno kryptis RomantizmasMedžiagos technika aliejinis paveikslas drobė
Skerdynės Chije
| Skerdynės Chije | |
|---|---|
| Menininkas | Eženas Delakrua |
| Metai | 1824 |
| Meno kryptis | Romantizmas |
| Medžiagos, technika | aliejinis paveikslas, drobė |
| Matmenys | 419 cm × 354 cm |
| Miestas (vieta) | Paryžius, Prancūzija |
| Muziejus | Luvras |
Skerdynės Chije (pranc. Scène des massacres de Scio), Skerdynės Chiose (ntk.) – prancūzų XIX a. dailininko-romantiko Eženo Delakrua (1798–1863) paveikslas, sukurtas 1824 m. ir esantis Luvro muziejuje Paryžiuje.
Apie paveikslą
Paveikslas nutapytas 1824 m. Paryžiaus Salonui. Jame vaizduojami 1822 m. įvykiai Graikijos nepriklausomybės karo metu Chijo saloje, kai buvo nužudyti ir parduoti į vergiją dešimtys tūkstančių niekuo nekaltų salos gyventojų. Paveikslas turi akivaizdžių įkvėpimo šaltinių, tai T. Žeriko paveikslas „Medūzos“ plaustas“ ir A. Ž. Gro paveikslas „Napoleonas aplanko maro aukas Jafoje“. Paveikslas tapo vienu iš akademinės diskusijos tarp to meto klasicistų ir romantikų mokyklų objektu. A. Ž. Gro, kuris buvo įsitikinęs klasicistas, pavadino paveikslą „skerdynėmis tapyboje“ dėl idealistinio vaizdavimo nebuvimo. Stendalis rašė, kad Delakrua vaizdavo maro aukas, o paveikslą pervadino pamatęs laikraščių naujienas apie skerdynes Graikijos Chijo saloje. Paveikslas atliepė tuo metu Vakarų Europos visuomenę labai sujaudinusiomis, bet pavėlavusiomis žiniomis apie nusikaltimus Graikijos Chijo saloje. Delakrua parodoje buvo apdovanotas medaliu ir paveikslą už 6000 frankų įsigijo valstybė.
Paveiksle vaizduojama grupė nugalėtų, palaužtų graikų, moterų, vyrų ir vaikų. Kai kurie jų jau mirštantys, kai kurie laukia nugalėtojų malonės ar pardavimo į vergiją. Turkų raitelis įkūnija žiaurią ir su niekuo nesiskaitančią jėgą. Tolumoje vaizduojami rūkstantys graikų kaimai ir žudynių scenos. Vienas svarbiausių kritikų argumentų buvo tas, kad paveiksle kūnų mase esą Delakrua labiau kelia pasišlykštėjimą scena nei užuojautą nugalėtiesiems. gynė paveikslą, rašydamas, kad aštri klasicistų reakcija yra išprovokuota scenos vaizdavimo drąsumo ir naujoviškumo. Paveikslas į Luvro kolekcijas perkeltas 1874 m.
Istorija
1821 m. prasidėjo Graikijos nepriklausomybės karas. Chijo sala buvo penkta pagal didumą Egėjo jūroje ir vos kelių kilometrų atstumu nuo žemyninės Turkijos. Salos gyventojai užsiėmė prekyba ir turėjo glaudžius ryšius su Konstantinopolio miestu. Saliečiai sumokėdavo nemenkus mokesčius Osmanų imperijai ir buvo pasiturintys. Taip pat jie turėjo kai kurių nuolaidų mokesčiams, kurių neturėjo žemyninės Graikijos gyventojai. 1821 m. balandį graikų sukilėlių laivai išmetė inkarą prie Chijo salos ir paragino saliečius prisijungti prie sukilimo. Saloje buvo vien prekeiviai, žvejai, mokslininkai. Chijo gyventojai nesiruošė prisijungti prie sukilimo, nes neturėjo nei įgūdžių kovoti, nei ginklų. Graikų laivai atsitraukė palikę šiek tiek ginklų ir amunicijos. Apie jų atvykimą prie salos sužinojo turkai. Nurodymu iš Konstantinopolio 40 vietos aristokratų atstovų buvo paimti ir laikomi įkaitais Kastro miesto pašos rezidencijoje.
1822 m. gruodį anglų konsulas Smirnoje perspėjo turkus, kad graikų sukilėliai planuoja invaziją į Chiją iš Samo salos. Viena iš Chijo salos tragedijos priežasčių nurodoma, kad turkai nesiėmė tinkamų priemonių dėl galimos sukilėlių invazijos. Chijo laivai buvo uždaryti uostuose ir į salą pasiųsta apie 1000 samdinių be vadovybės, kurie turėjo sustiprinti vietos turkų garnizoną, bet užsiėmė vietinių plėšimu su piratų pagalba. Pasiskundus Chijo atstovams Konstantinopolyje į salą buvo pasiųsta 1000 kareivių tvarkos atstatymui ir dar 200 iš Kretos. Saliečiai apdėti papildomais mokesčiais, kurių anksčiau nemokėjo. 1822 m. kovą Samo salos revoliucionierių lyderis Lycurgus Logothetis išsilaipino Chijo saloje su pradine 2000 žmonių armija, kuri vėliau išaugo iki 4000 – 5000 žmonių. Prasidėjo tiek vietos turkų, tiek nepripažįstančių naujos valdžios graikų žudynės. Turkai buvo apsupti pašos tvirtovėje Kastro mieste.
Konstantinopolyje turkų sultonas buvo informuotas apie Chijo salos „sukilimą“. Sultono įsakymu buvo nužudyti mieste buvę Chijo įkaitai ir gyventojai. Pašos Kara Ali laivynas su 4000 kareivių buvo pasiųstas į Chiją su nurodymais: nužudyti visus vyrus, vyresnius nei 12 metų, visas moteris virš 40 metų ir visus vaikus iki 2 metų, likusius parduoti į vergiją. Laivyną sustiprino apie 15 000 kareivių armija iš žemyninės Turkijos, kuri negalėjo patekti į Chiją dėl graikų laivų blokados. Balandžio 11 d. pamatę turkų laivyną graikų laivai pabėgo palikę savus sukilėlius saloje. Turkų laivynas subombardavo Chijo miestą ir paša siūlė sukilėliams pasiduoti. Sukilėliai sunaikino turkų pasiuntinių valtį. Balandžio 12 d. apie 7000 turkų kariuomenės išsilaipino saloje. Mūšiuose žuvo iki 15 000 žmonių iš abiejų pusių, po to prasidėjo vietos graikų naikinimas ir plėšimai. Daugelis rinkosi savižudybę.
Tikslus žuvusiųjų skaičius saloje nežinomas. Chije iki skerdynių galėjo gyventi iki 120 000 žmonių. Britų konsulas iškart po įvykių mini 45 000 moterų ir vaikų, parduotų į vergiją, iki 25 000 pabėgo iš salos, bent 20 000 buvo tiesiogiai nužudyti. Po įvykių saloje liko iki 2000 salos gyventojų. Birželį graikai įvykdė keršto akciją, vado Konstantinos Kanaris vadovaujamas laivas naktį priplaukė Chijo uoste prie pašos admiraliteto laivo ir jį atakavo. Žuvo paša Kara Ali ir apie 2200 laivo keleivių, tarp kurių buvo ir į vergiją išvežami graikai.
Nuorodos
- Chijas. In: Pasaulio vietovardžiai. Internetinė duomenų bazė. – Vilnius: MELC, VLKK.
- smarthistory Archyvuota kopija 2014-10-26 iš Wayback Machine projekto.
- chioshistory.gr Archyvuota kopija 2011-10-02 iš Wayback Machine projekto.
- hellasforce.com
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Skerdynės Chije, Kas yra Skerdynės Chije? Ką reiškia Skerdynės Chije?
Skerdynes ChijeMenininkas Ezenas DelakruaMetai 1824Meno kryptis RomantizmasMedziagos technika aliejinis paveikslas drobeMatmenys 419 cm 354 cmMiestas vieta Paryzius PrancuzijaMuziejus Luvras Skerdynes Chije pranc Scene des massacres de Scio Skerdynes Chiose ntk prancuzu XIX a dailininko romantiko Ezeno Delakrua 1798 1863 paveikslas sukurtas 1824 m ir esantis Luvro muziejuje Paryziuje Apie paveikslaPaveikslas nutapytas 1824 m Paryziaus Salonui Jame vaizduojami 1822 m įvykiai Graikijos nepriklausomybes karo metu Chijo saloje kai buvo nuzudyti ir parduoti į vergija desimtys tukstanciu niekuo nekaltu salos gyventoju Paveikslas turi akivaizdziu įkvepimo saltiniu tai T Zeriko paveikslas Meduzos plaustas ir A Z Gro paveikslas Napoleonas aplanko maro aukas Jafoje Paveikslas tapo vienu is akademines diskusijos tarp to meto klasicistu ir romantiku mokyklu objektu A Z Gro kuris buvo įsitikines klasicistas pavadino paveiksla skerdynemis tapyboje del idealistinio vaizdavimo nebuvimo Stendalis rase kad Delakrua vaizdavo maro aukas o paveiksla pervadino pamates laikrasciu naujienas apie skerdynes Graikijos Chijo saloje Paveikslas atliepe tuo metu Vakaru Europos visuomene labai sujaudinusiomis bet pavelavusiomis ziniomis apie nusikaltimus Graikijos Chijo saloje Delakrua parodoje buvo apdovanotas medaliu ir paveiksla uz 6000 franku įsigijo valstybe Paveiksle vaizduojama grupe nugaletu palauztu graiku moteru vyru ir vaiku Kai kurie ju jau mirstantys kai kurie laukia nugaletoju malones ar pardavimo į vergija Turku raitelis įkunija ziauria ir su niekuo nesiskaitancia jega Tolumoje vaizduojami rukstantys graiku kaimai ir zudyniu scenos Vienas svarbiausiu kritiku argumentu buvo tas kad paveiksle kunu mase esa Delakrua labiau kelia pasislykstejima scena nei uzuojauta nugaletiesiems gyne paveiksla rasydamas kad astri klasicistu reakcija yra isprovokuota scenos vaizdavimo drasumo ir naujoviskumo Paveikslas į Luvro kolekcijas perkeltas 1874 m Istorija1821 m prasidejo Graikijos nepriklausomybes karas Chijo sala buvo penkta pagal diduma Egejo juroje ir vos keliu kilometru atstumu nuo zemynines Turkijos Salos gyventojai uzsieme prekyba ir turejo glaudzius rysius su Konstantinopolio miestu Salieciai sumokedavo nemenkus mokescius Osmanu imperijai ir buvo pasiturintys Taip pat jie turejo kai kuriu nuolaidu mokesciams kuriu neturejo zemynines Graikijos gyventojai 1821 m balandį graiku sukileliu laivai ismete inkara prie Chijo salos ir paragino saliecius prisijungti prie sukilimo Saloje buvo vien prekeiviai zvejai mokslininkai Chijo gyventojai nesiruose prisijungti prie sukilimo nes neturejo nei įgudziu kovoti nei ginklu Graiku laivai atsitrauke palike siek tiek ginklu ir amunicijos Apie ju atvykima prie salos suzinojo turkai Nurodymu is Konstantinopolio 40 vietos aristokratu atstovu buvo paimti ir laikomi įkaitais Kastro miesto pasos rezidencijoje 1822 m gruodį anglu konsulas Smirnoje perspejo turkus kad graiku sukileliai planuoja invazija į Chija is Samo salos Viena is Chijo salos tragedijos priezasciu nurodoma kad turkai nesieme tinkamu priemoniu del galimos sukileliu invazijos Chijo laivai buvo uzdaryti uostuose ir į sala pasiusta apie 1000 samdiniu be vadovybes kurie turejo sustiprinti vietos turku garnizona bet uzsieme vietiniu plesimu su piratu pagalba Pasiskundus Chijo atstovams Konstantinopolyje į sala buvo pasiusta 1000 kareiviu tvarkos atstatymui ir dar 200 is Kretos Salieciai apdeti papildomais mokesciais kuriu anksciau nemokejo 1822 m kova Samo salos revoliucionieriu lyderis Lycurgus Logothetis issilaipino Chijo saloje su pradine 2000 zmoniu armija kuri veliau isaugo iki 4000 5000 zmoniu Prasidejo tiek vietos turku tiek nepripazįstanciu naujos valdzios graiku zudynes Turkai buvo apsupti pasos tvirtoveje Kastro mieste Konstantinopolyje turku sultonas buvo informuotas apie Chijo salos sukilima Sultono įsakymu buvo nuzudyti mieste buve Chijo įkaitai ir gyventojai Pasos Kara Ali laivynas su 4000 kareiviu buvo pasiustas į Chija su nurodymais nuzudyti visus vyrus vyresnius nei 12 metu visas moteris virs 40 metu ir visus vaikus iki 2 metu likusius parduoti į vergija Laivyna sustiprino apie 15 000 kareiviu armija is zemynines Turkijos kuri negalejo patekti į Chija del graiku laivu blokados Balandzio 11 d pamate turku laivyna graiku laivai pabego palike savus sukilelius saloje Turku laivynas subombardavo Chijo miesta ir pasa siule sukileliams pasiduoti Sukileliai sunaikino turku pasiuntiniu valtį Balandzio 12 d apie 7000 turku kariuomenes issilaipino saloje Musiuose zuvo iki 15 000 zmoniu is abieju pusiu po to prasidejo vietos graiku naikinimas ir plesimai Daugelis rinkosi savizudybe Tikslus zuvusiuju skaicius saloje nezinomas Chije iki skerdyniu galejo gyventi iki 120 000 zmoniu Britu konsulas iskart po įvykiu mini 45 000 moteru ir vaiku parduotu į vergija iki 25 000 pabego is salos bent 20 000 buvo tiesiogiai nuzudyti Po įvykiu saloje liko iki 2000 salos gyventoju Birzelį graikai įvykde kersto akcija vado Konstantinos Kanaris vadovaujamas laivas naktį priplauke Chijo uoste prie pasos admiraliteto laivo ir jį atakavo Zuvo pasa Kara Ali ir apie 2200 laivo keleiviu tarp kuriu buvo ir į vergija isvezami graikai NuorodosChijas In Pasaulio vietovardziai Internetine duomenu baze Vilnius MELC VLKK smarthistory Archyvuota kopija 2014 10 26 is Wayback Machine projekto chioshistory gr Archyvuota kopija 2011 10 02 is Wayback Machine projekto hellasforce com