Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Antuanas Žanas GroAntuanas Žanas Gro 1800 m dailininkas François GérardGimė 1771 m kovo 16 d ParyžiusMirė 1835 m birželi
Antuanas Žanas Gro
| Antuanas Žanas Gro | |
|---|---|
| Antuanas - Žanas Gro 1800 m., dailininkas François Gérard | |
| Gimė | 1771 m. kovo 16 d. Paryžius |
| Mirė | 1835 m. birželio 25 d. (64 metai) |
| Palaidotas (-a) | Per Lašezo kapinės |
| Veikla | tapytojas |
| Vikiteka | Antoine-Jean Gros |
Baronas Antuanas Žanas Gro (pranc. Antoine-Jean Gros) (1771 m. kovo 16 d. – 1835 m. birželio 25 d., taip pat žinomas ir kaip Žanas Antuanas Gro) – Prancūzijos klasicizmo tapytojas. Daugiausia tapė istorinėmis temomis ir portretus.
Biografija
Jaunystė ir studijų laikotarpis
Antuanas Gro gimė Paryžiuje. Pradėjo piešti būdamas šešerių metų amžiaus mokydamasis iš savo tėvo, miniatiūrų dailininko, ir iškarto pasižymėjo kaip turintis talentą. 1785 m. pabaigoje, būdamas keturiolikos metų, Grosas savo noru įstojo į Žako Lui Davido studiją, kurią stropiai lankė, tuo pačiu nenutraukdamas studijų ir Collège Mazarin.
1791 m. mirus jo tėvui, kurio darbą varžė Prancūzijos Didžioji revoliucija, jaunajam Gro teko rūpintis savo išgyvenimu pačiam. Todėl tuo metu Gro atsidėjo grynai savo profesijai, nesėkmingai konkuruodamas (1792 m.) dėl Didžiojo prizo. Maždaug tuo pačiu metu, rekomendavus École des Beaux-Arts (Aukštajai dailės mokyklai), jaunasis dailininkas buvo pasamdytas tapyti Nacionalinio Konvento mirties bausme nuteistų narių portretų, bet revoliucijai daugiau nebesiplečiant Grosas 1793 m. metė darbą ir išvyko į Italiją.
Genuja ir Bonapartas
Apsigyvenęs Genujoje Gro vertėsi miniatiūrų gamyba. Grįžtant iš Florencijos į Genują, jis susitiko su Žozefina Bogarnje, Bonaparto žmona, ir užmezgė su ja pažintį. Atlydėjęs ją į Milaną dailininkas buvo šiltai priimtas ir paties Napoleono. 1796 m. lapkričio 15 d. Gro su kariuomene dalyvavo Arkolo mūšyje, kai Bonapartas iškovojo lemiamą pergalę, iškeldamas trispalvę Prancūzijos vėliavą ant šio tilto.
Grosui šis incidentas paliko tokį neišdildomą įspūdį, kad jis nutapė paveikslą pavadinimu „Napoleonas ant Arkolos tilto“, kuriuo jis pagaliau atrado savo pašaukimą. Bonapartas tuojau pat suteikė jam inspecteur aux revues postą, leidusį sekti kariuomenę žygiuose, o 1797 m. paskyrė į komisiją, turėjusią atrinkti daiktus, skirtus praturtinti naujai sukurtą Luvro muziejų.
Paryžius
1799 m. pasprukęs iš apgulto Genujos miesto, Gro iškeliauja į Paryžių, kur 1801 m. pradžioje įsikuria Kapucinų kvartale. Jo eskizas paveikslui „Nazareto mūšis“ (dabar Nanto muziejuje) pelno prizą, suteiktą 1802 m. konsulo, bet pats paveikslas taip ir nebuvo nutapytas, dėl aptarinėtos priežasties, nes Napoleonas jautė pavydą generolui Žanui Andošui Žiuno (kuris buvo laimėjęs susirėmimą prie Nazareto); tačiau Bonapartas atsilygino Gro liepdamas įamžinti savo vizitą Jafos maro ligonių namuose. Po „Napoleonas lanko maro ligonius Jafoje“ (Luvras) sekė kiti paveikslai: „Abukiro mūšis“ 1806 m. (Versalio rūmai) ir „Ylavos mūšis“ 1808 m. (Luvras). Apie šį paveikslą Napoleonas yra pasakęs: „Jeigu visi žemės karaliai pamatytų tokį reginį, jie mažiau trokštų karų ir pergalių“. Šios trys temos davė dailininkui didžiojo meistro vardą bei užtarnautą garbę.
Iki tol, kol militaristiniai elementai toliau liko susieti su prancūzų nacionaliniu gyvenimu, tol Grosas gavo iš to naujo ir energingo įkvėpimo, nešusio jį į patį įvykių sūkurį, kurį jis ir vaizdavo; bet kariuomenė ir generolas buvo atskirti nuo žmonių, tad Gro bandė iliustruoti šiuos epizodus perteikdamas asmenines ambicijas, kas ir buvo priežastis prasimanyti maisto, reikalingo jo genijui, ir trūkumus, jo meniniai pozicijai, tuo metu tapusiai akivaizdžia. Besimokydamas Klasikų skyriuje Gro buvo suvaržytas šių dailininkų taisyklių, net kai jo natūralistinis tipų judėjimas ir besirėmimas ryškių spalvų ir tonų efektu, atrodo vertė jį priešintis jiems.
Salonas
1804 m. Salone Gro debiutavo su savo paveikslu „Napoleonas lanko maro ligonius Jafoje“. Šis paveikslas pradėjo jo karjerą, kaip sėkmingo dailininko. Jame vaizduojama Bonapartas, aplankantis kareivius Jafoje, kurie buvo užsikrėtę buboniniu maru. Karo vadas vaizduojamas besikalbantis su vienu iš ligonių, kuris dar nėra apimtas ligos. Iš tiesų, Napoleonas liepė kareiviams nunuodyti sergančius savo bendražygius, kad būtų išvengta jų grįžimo į Prancūziją, arba atiduoti juos turkams. Sakoma, kad jis net sudeginęs maro namus, siekdamas nuslėpti nelaimės mastą. Paveikslas yra klasicistinio stiliaus, nors tokie elementai, kaip apšvietimas ir egzotinis dailininko skonis, rodo ateinančio romantizmo idealų pirmtakus.
1810 m. paveikslai „Madridas“ ir „Napoleonas prie piramidžių“ (Versalis) rodo mums, kad Gro ėmė apleisti įkvėpimas. Taip pat, žymusis paveikslas „Leitenantas Šarlis Legranas“, nutapytas žuvusio kario tėvų prašymu, rodo meistriškai perteiktą peizažą ir kario ekipiruotę. Kiti paveikslai, tokie kaip Pranciškaus I ir Karolio V portretai 1812 m. (Luvras), turėjo didelį pasisekimą; bet Šv. Genovaitės kupolo dekoravimas (pradėtas 1811 m. ir užbaigtas 1824 m.) yra vienintelis vėlesnių metų Groso darbas, kuris vis dar demonstravo dailininko ankstyvąją jėgą ir energiją, taip pat ir jo įgūdžius. „Liudviko XVIII išvykimas“ (Versalis). „Madam d’Angoulême laivo pakrovimas (Bordo)“, esantis Egipto kambaryje Luvre, ir pagaliau jo „Heraklis ir Diomedas“, eksponuoti 1835 m. liudija Gro pastangas (įkvėptas jam senojo mokytojo Ž. L. Davido patarimų) sustabdyti vis labiau augantį dailininkų romantikų reikšmingumą, trypusį jo nuostabią reputaciją.
Mirtis
Supykęs dėl kritikos ir nesėkmių, mat daugelis jo mokinių nesižavėjo jo mitologinėmis senomis ir perbėgdavo pas jo konkurentą Žaną Ogiustą Dominyką Engrą, Gro ieškojo nusiraminimo šlykščiuose gyvenimo malonumuose. 1835 m. birželio 25 d. Antuanas Žanas Gro buvo rastas ant Senos kranto, Medone, netoli . Iš raštelio, kuris buvo jo skrybėlėje tapo aišku, kad dailininkas nusižudė. Raštelyje rašyta: „pavargęs nuo gyvenimo ir išduotas paskutinių gerbėjų, pasitikusių jį keiksmais, nusprendė užbaigti savo gyvenimą.“
Šlovė
Antuanui Žanui Gro buvo suteiktas barono titulas Napoleono imperijos laikais po 1808 m. Salono, kuriame jis eksponavo „Ylavos mūšį“.
Gro mokinių skaičius buvo begalo didelis ir dar padidėjo, kai 1815 m. Davidas baigė darbą Paryžiuje ir savo klasę atidavė buvusiam mokiniui – Gro. Po restauracijos dailininkas tapo Instituto nariu, École des Beaux-Arts profesoriumi ir gavo Šv. Mykolo ordino kavalieriaus vardą.
Galerija
- Honoré de La Riboisière portretas
- Saffo Leucate
- Mademoiselle Recamier portretas
- Pierre Joseph Zimmermann portretas
- Madame Pasteur portretas
- Jeronimo Bonaparto portretas
- Paolino di Hours portretas
Nuorodos
- limis.lt Archyvuota kopija 2015-02-25 iš Wayback Machine projekto.
- Chu, Petra ten-Doesschate. (2006 m.). Nineteenth-Century European Art. Upper Saddle River, New Jersey: Prentice Hall. pp. 126–127. ISBN 0131886436
- Jean-Baptiste Delestre, Gros, Sa vie et ses ouvrages, Paryžius, 1867 m., Jules Renouard.
- Justin Tripier Le Franc, Histoire de la vie et de la mort du Baron Gros, le grand peintre. ed. Martin. Paryžius 1880 m.
- David O’Brien, Antoine-Jean Gros : Peintre de Napoléon, Éditions Gallimard, 2006 m., ISBN 2070117863
- Sébastien Allard, Marie-Claude Chaudonneret, Le suicide de Gros. Les peintres de l’Empire et la génération romantique, Éditions Gourcuff Gradenigo, 2010 m. ISBN 978-2-35340-090-4
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Antuanas Žanas Gro, Kas yra Antuanas Žanas Gro? Ką reiškia Antuanas Žanas Gro?
Antuanas Zanas GroAntuanas Zanas Gro 1800 m dailininkas Francois GerardGime 1771 m kovo 16 d ParyziusMire 1835 m birzelio 25 d 64 metai Palaidotas a Per Lasezo kapinesVeikla tapytojasVikiteka Antoine Jean Gros Baronas Antuanas Zanas Gro pranc Antoine Jean Gros 1771 m kovo 16 d 1835 m birzelio 25 d taip pat zinomas ir kaip Zanas Antuanas Gro Prancuzijos klasicizmo tapytojas Daugiausia tape istorinemis temomis ir portretus BiografijaJaunyste ir studiju laikotarpis Antuanas Gro gime Paryziuje Pradejo piesti budamas seseriu metu amziaus mokydamasis is savo tevo miniatiuru dailininko ir iskarto pasizymejo kaip turintis talenta 1785 m pabaigoje budamas keturiolikos metu Grosas savo noru įstojo į Zako Lui Davido studija kuria stropiai lanke tuo paciu nenutraukdamas studiju ir College Mazarin 1791 m mirus jo tevui kurio darba varze Prancuzijos Didzioji revoliucija jaunajam Gro teko rupintis savo isgyvenimu paciam Todel tuo metu Gro atsidejo grynai savo profesijai nesekmingai konkuruodamas 1792 m del Didziojo prizo Mazdaug tuo paciu metu rekomendavus Ecole des Beaux Arts Aukstajai dailes mokyklai jaunasis dailininkas buvo pasamdytas tapyti Nacionalinio Konvento mirties bausme nuteistu nariu portretu bet revoliucijai daugiau nebesipleciant Grosas 1793 m mete darba ir isvyko į Italija Napoleonas ant Arkolos tilto 1796 ErmitazasGenuja ir Bonapartas Apsigyvenes Genujoje Gro vertesi miniatiuru gamyba Grįztant is Florencijos į Genuja jis susitiko su Zozefina Bogarnje Bonaparto zmona ir uzmezge su ja pazintį Atlydejes ja į Milana dailininkas buvo siltai priimtas ir paties Napoleono 1796 m lapkricio 15 d Gro su kariuomene dalyvavo Arkolo musyje kai Bonapartas iskovojo lemiama pergale iskeldamas trispalve Prancuzijos veliava ant sio tilto Grosui sis incidentas paliko tokį neisdildoma įspudį kad jis nutape paveiksla pavadinimu Napoleonas ant Arkolos tilto kuriuo jis pagaliau atrado savo pasaukima Bonapartas tuojau pat suteike jam inspecteur aux revues posta leidusį sekti kariuomene zygiuose o 1797 m paskyre į komisija turejusia atrinkti daiktus skirtus praturtinti naujai sukurta Luvro muzieju Paryzius 1799 m pasprukes is apgulto Genujos miesto Gro iskeliauja į Paryziu kur 1801 m pradzioje įsikuria Kapucinu kvartale Jo eskizas paveikslui Nazareto musis dabar Nanto muziejuje pelno priza suteikta 1802 m konsulo bet pats paveikslas taip ir nebuvo nutapytas del aptarinetos priezasties nes Napoleonas jaute pavyda generolui Zanui Andosui Ziuno kuris buvo laimejes susiremima prie Nazareto taciau Bonapartas atsilygino Gro liepdamas įamzinti savo vizita Jafos maro ligoniu namuose Po Napoleonas lanko maro ligonius Jafoje Luvras seke kiti paveikslai Abukiro musis 1806 m Versalio rumai ir Ylavos musis 1808 m Luvras Apie sį paveiksla Napoleonas yra pasakes Jeigu visi zemes karaliai pamatytu tokį reginį jie maziau trokstu karu ir pergaliu Sios trys temos dave dailininkui didziojo meistro varda bei uztarnauta garbe Abukiro musis 1799 detale Iki tol kol militaristiniai elementai toliau liko susieti su prancuzu nacionaliniu gyvenimu tol Grosas gavo is to naujo ir energingo įkvepimo nesusio jį į patį įvykiu sukurį kurį jis ir vaizdavo bet kariuomene ir generolas buvo atskirti nuo zmoniu tad Gro bande iliustruoti siuos epizodus perteikdamas asmenines ambicijas kas ir buvo priezastis prasimanyti maisto reikalingo jo genijui ir trukumus jo meniniai pozicijai tuo metu tapusiai akivaizdzia Besimokydamas Klasiku skyriuje Gro buvo suvarzytas siu dailininku taisykliu net kai jo naturalistinis tipu judejimas ir besiremimas ryskiu spalvu ir tonu efektu atrodo verte jį priesintis jiems Salonas 1804 m Salone Gro debiutavo su savo paveikslu Napoleonas lanko maro ligonius Jafoje Sis paveikslas pradejo jo karjera kaip sekmingo dailininko Jame vaizduojama Bonapartas aplankantis kareivius Jafoje kurie buvo uzsikrete buboniniu maru Karo vadas vaizduojamas besikalbantis su vienu is ligoniu kuris dar nera apimtas ligos Is tiesu Napoleonas liepe kareiviams nunuodyti sergancius savo bendrazygius kad butu isvengta ju grįzimo į Prancuzija arba atiduoti juos turkams Sakoma kad jis net sudegines maro namus siekdamas nuslepti nelaimes masta Paveikslas yra klasicistinio stiliaus nors tokie elementai kaip apsvietimas ir egzotinis dailininko skonis rodo ateinancio romantizmo idealu pirmtakus Napoleonas lanko maro ligonius Jafoje 1804 Leitenantas Sarlis Legranas 1810 m 1810 m paveikslai Madridas ir Napoleonas prie piramidziu Versalis rodo mums kad Gro eme apleisti įkvepimas Taip pat zymusis paveikslas Leitenantas Sarlis Legranas nutapytas zuvusio kario tevu prasymu rodo meistriskai perteikta peizaza ir kario ekipiruote Kiti paveikslai tokie kaip Pranciskaus I ir Karolio V portretai 1812 m Luvras turejo didelį pasisekima bet Sv Genovaites kupolo dekoravimas pradetas 1811 m ir uzbaigtas 1824 m yra vienintelis velesniu metu Groso darbas kuris vis dar demonstravo dailininko ankstyvaja jega ir energija taip pat ir jo įgudzius Liudviko XVIII isvykimas Versalis Madam d Angouleme laivo pakrovimas Bordo esantis Egipto kambaryje Luvre ir pagaliau jo Heraklis ir Diomedas eksponuoti 1835 m liudija Gro pastangas įkveptas jam senojo mokytojo Z L Davido patarimu sustabdyti vis labiau augantį dailininku romantiku reiksminguma trypusį jo nuostabia reputacija Mirtis Supykes del kritikos ir nesekmiu mat daugelis jo mokiniu nesizavejo jo mitologinemis senomis ir perbegdavo pas jo konkurenta Zana Ogiusta Dominyka Engra Gro ieskojo nusiraminimo slyksciuose gyvenimo malonumuose 1835 m birzelio 25 d Antuanas Zanas Gro buvo rastas ant Senos kranto Medone netoli Is rastelio kuris buvo jo skrybeleje tapo aisku kad dailininkas nusizude Rastelyje rasyta pavarges nuo gyvenimo ir isduotas paskutiniu gerbeju pasitikusiu jį keiksmais nusprende uzbaigti savo gyvenima SloveAntuanui Zanui Gro buvo suteiktas barono titulas Napoleono imperijos laikais po 1808 m Salono kuriame jis eksponavo Ylavos musį Gro mokiniu skaicius buvo begalo didelis ir dar padidejo kai 1815 m Davidas baige darba Paryziuje ir savo klase atidave buvusiam mokiniui Gro Po restauracijos dailininkas tapo Instituto nariu Ecole des Beaux Arts profesoriumi ir gavo Sv Mykolo ordino kavalieriaus varda GalerijaHonore de La Riboisiere portretas Saffo Leucate Mademoiselle Recamier portretas Pierre Joseph Zimmermann portretas Madame Pasteur portretas Jeronimo Bonaparto portretas Paolino di Hours portretasNuorodoslimis lt Archyvuota kopija 2015 02 25 is Wayback Machine projekto Vikiteka Antoine Jean Gros vaizdine ir garsine medziagaChu Petra ten Doesschate 2006 m Nineteenth Century European Art Upper Saddle River New Jersey Prentice Hall pp 126 127 ISBN 0131886436 Jean Baptiste Delestre Gros Sa vie et ses ouvrages Paryzius 1867 m Jules Renouard Justin Tripier Le Franc Histoire de la vie et de la mort du Baron Gros le grand peintre ed Martin Paryzius 1880 m David O Brien Antoine Jean Gros Peintre de Napoleon Editions Gallimard 2006 m ISBN 2070117863 Sebastien Allard Marie Claude Chaudonneret Le suicide de Gros Les peintres de l Empire et la generation romantique Editions Gourcuff Gradenigo 2010 m ISBN 978 2 35340 090 4