57 49 š pl 8 35 v ilg 57 817 š pl 8 583 r ilg 57 817 8 583 Sent KildaPasaulio paveldo sąrašasVieta ŠkotijaTipas MišrusKr
Sent Kilda

57°49′ š. pl. 8°35′ v. ilg. / 57.817°š. pl. 8.583°r. ilg.
Sent Kilda | |
---|---|
Pasaulio paveldo sąrašas | |
Vieta | Škotija |
Tipas | Mišrus |
Kriterijus | iii, v, vii, ix, x |
Nuoroda | (angl.) (pranc.): 387 |
Regionas** | Europa ir Šiaurės Amerika |
Įrašymo istorija | |
Įrašas | 1986 (10 sesija) |
Sent Kilda šalies/regiono žemėlapyje | |
Vikiteka: | Sent Kilda |
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. |
Sent Kilda (angl. St Kilda, škot. gėl. Hiort) – salų grupė Atlanto vandenyne, Išorinių Hebridų grupėje, tačiau atokiai nuo kitų salų, 64 km į vakarus nuo Šiaurės Juisto salos. Priklauso Škotijai. Plotas – 8,546 km².
Tai uolingos, iš granito ir gabro sudarytos salelės ir uolos. Didžiąją dalį Sent Kildos ploto sudaro Hirtos sala (6,7 km²). Kitos ženklesnės salos yra Soajus (0,99 km²) ir Borerėjus (0,86 km²). Aplink jas stūkso Diuno, Stak am Armino, Stak Bioracho, Stak Li, Stak Levenišo uolos. Paviršius uolingas, kalnuotas, krantai aukšti ir skardingi. Aukščiausia vieta – 430 m (Hirtos s.). Paviršių dengia žolynai, samanos, kerpės. Yra endeminių rūšių ir porūšių. Gausu vandens paukščių. XIX a. čia gyveno paskutinės didžiosios alkos. Sent Kildoje ganosi sulaukėjusių avių bandos.
Sent Kilda gyvenama nuo neolito. Pirmą kartą greičiausiai minima Hirtir pavadinimu 1202 m. islandų raštuose. Salos kartais buvo lankomos vikingų. XIV a. pirmą kartą minimos anglų šaltiniuose. Hariso salos Maklaudų klanas buvo atsakingas už Sent Kildą, ten rinko duoklę. Nors škotai vietiniams gyventojams diegė krikščionybę, iš esmės iki pat XIX a. Sent Kildoje vyravo druidizmas. XVIII a. daug gyventojų mirė nuo raupų ir choleros. XIX a. pradėjo veikti presbiterionų bažnyčia. Gyventojai vertėsi avininkyste, žvejyba, bulvių auginimu, kiaušinių ir plunksnų rinkimu. Nuo XIX a. pab. į Sent Kildą pradėjo traukti turistai. I pasaulinio karo metais Hirtoje pastatytas ryšių perdavimo bokštas, bet vėliau jį sunaikino vokiečiai. Po karo daug žmonių paliko salą, kiti kentėjo nuo bado, apsinuodijimų švinu. 1930 m. likę 36 gyventojai, jų pačių prašymu, iškeldinti į (Britanijos saloje). 1957 m. Sent Kildoje pastatytas radaras, Hirtoje apsigyveno karinis personalas. Tuo pat metu salos paskelbta gamtos draustiniu, o 1986 m. įtrauktos į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Sen Kildoje yra išlikusi gyvenvietė, bažnyčia, priešistorinių aptvarų liekanos. Vasarą salas lanko turistai, gamtininkai.
- Kaimo Hirtoje liekanos
- Konchairo skardis
- Soajus
- Uolos
- Laukinės Soajaus avys
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Sent Kilda, Kas yra Sent Kilda? Ką reiškia Sent Kilda?
57 49 s pl 8 35 v ilg 57 817 s pl 8 583 r ilg 57 817 8 583 Sent KildaPasaulio paveldo sarasasVieta SkotijaTipas MisrusKriterijus iii v vii ix xNuoroda angl pranc 387Regionas Europa ir Siaures AmerikaĮrasymo istorijaĮrasas 1986 10 sesija Sent Kilda salies regiono zemelapyjeVikiteka Sent Kilda Pavadinimas koks nurodytas UNESCO sarase Regionas pagal UNESCO skirstyma Sent Kilda angl St Kilda skot gel Hiort salu grupe Atlanto vandenyne Isoriniu Hebridu grupeje taciau atokiai nuo kitu salu 64 km į vakarus nuo Siaures Juisto salos Priklauso Skotijai Plotas 8 546 km Tai uolingos is granito ir gabro sudarytos saleles ir uolos Didziaja dalį Sent Kildos ploto sudaro Hirtos sala 6 7 km Kitos zenklesnes salos yra Soajus 0 99 km ir Borerejus 0 86 km Aplink jas stukso Diuno Stak am Armino Stak Bioracho Stak Li Stak Leveniso uolos Pavirsius uolingas kalnuotas krantai auksti ir skardingi Auksciausia vieta 430 m Hirtos s Pavirsiu dengia zolynai samanos kerpes Yra endeminiu rusiu ir porusiu Gausu vandens pauksciu XIX a cia gyveno paskutines didziosios alkos Sent Kildoje ganosi sulaukejusiu aviu bandos Sent Kilda gyvenama nuo neolito Pirma karta greiciausiai minima Hirtir pavadinimu 1202 m islandu rastuose Salos kartais buvo lankomos vikingu XIV a pirma karta minimos anglu saltiniuose Hariso salos Maklaudu klanas buvo atsakingas uz Sent Kilda ten rinko duokle Nors skotai vietiniams gyventojams diege krikscionybe is esmes iki pat XIX a Sent Kildoje vyravo druidizmas XVIII a daug gyventoju mire nuo raupu ir choleros XIX a pradejo veikti presbiterionu baznycia Gyventojai vertesi avininkyste zvejyba bulviu auginimu kiausiniu ir plunksnu rinkimu Nuo XIX a pab į Sent Kilda pradejo traukti turistai I pasaulinio karo metais Hirtoje pastatytas rysiu perdavimo bokstas bet veliau jį sunaikino vokieciai Po karo daug zmoniu paliko sala kiti kentejo nuo bado apsinuodijimu svinu 1930 m like 36 gyventojai ju paciu prasymu iskeldinti į Britanijos saloje 1957 m Sent Kildoje pastatytas radaras Hirtoje apsigyveno karinis personalas Tuo pat metu salos paskelbta gamtos draustiniu o 1986 m įtrauktos į UNESCO pasaulio paveldo sarasa Sen Kildoje yra islikusi gyvenviete baznycia priesistoriniu aptvaru liekanos Vasara salas lanko turistai gamtininkai Kaimo Hirtoje liekanos Konchairo skardis Soajus Uolos Laukines Soajaus avys