Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Senoji vokiškoji mokykla tai viena iš šachmatų kompozicijos krypčių kurios principų laikėsi grupė šachmatų kompozitorių
Senoji vokiškoji mokykla
Senoji vokiškoji mokykla – tai viena iš šachmatų kompozicijos krypčių, kurios principų laikėsi grupė šachmatų kompozitorių (ne tik vokiečių), kūrusių nuo XIX a. septintojo dešimtmečio iki XX a. pradžios.
Senosios vokiškosios mokyklos atstovai svarbiais uždavinių bruožais laikė: sprendimo sunkumą, sudėtingumą ir kombinacijų grožį. Jie teigė, kad uždaviniams būtini gryni ir taupūs matai, pagrindiniuose variantuose – tykūs ėjimai; neleistinos trumpos ir grubios grėsmės; būtini variantai su klaidinančiais pėdsakais, artėjant sprendimo pabaigai ėjimai turėtų stiprėti, efektingos baltųjų figūrų aukos pagrindiniuose variantuose ir t. t.
Buvo laikoma, kad šių reikalavimų realizavimui geriausiai tinka 4-ar 5 ėjimų uždaviniai. Dviejų ėjimų uždavinys, kaip per daug trumpas ir nepakankamas kombinaciniam sumanymui įgyvendinti iš vis buvo atmetamas.
Istorija
Recueil 1883
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| #4 Tiesioginis matas. Taupusis matas 1.Bd4! K×d4 2.Žd5 K×d5 3.Žc6 K×c6 4.Re4# 1...Kf3 2.Žd5 Ke2 3.Žf4+ Ke3/Kf3 4.Bd3# (3...Kf1 4.Bd1#) 1...Ke2 2.Žd5 Kf3 3.Žf4 Ke3 4. Bd3# (2….Kf1 3. Žf4 Kg1 4. Bd1)# | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Mokykla gavo savo pavadinimą, atsižvelgus į tai, kad apie 50 metų jos idėjos šachmatų uždavinių kūrybos klausimais bei uždaviniai, buvo spausdinami ir nagrinėjami, dar 1846 m. įkurtame, vokiečių šachmatų žurnale „Deutsche Shachzeitung“, nors mokyklos kompozitoriai buvo ne vien vokiečiai:
Johanas Bergeris (Johann Nepomuk Berger (1845-1933)) ir Konradas Bajeris ((Konrad Bayer 1828-1897) – austrai, iš Vienos buvo Konradas Erlinas (((Konrad Erlinger (Erlin-slapyvardis) (1856 –1944)), Maksas Feiglas (Maximilian Israel Feigl (1871-1942)) Otomaras Nemo ( Othmar Nemo (1861-1942)).
Mokykla turėjo sekėjų ir kitose šalyse, tai: Jėspa Jespersenas (Karl Lorenz Jesper Jespersen (1848-1914 )) iš Danijos, Emilis Pradinja (Émile Léonard Pradignat (1844-1912)) iš Prancūzijos ir kt.
Dėl įvairių šalių indėlio bandyta vadinti Kontinentine mokykla, bet tai neprigijo, kadangi daugelis vokiečių vedančių kompozitorių, tapdami Vokietijos šachmatų sąjungos kompozicijos sudarymo turnyrų trijų keturių ėjimų uždavinių prizininkais, įnešė svarų indėlį, kuriant pripažintus ir kitose šalyse (išskyrus Bohemija ir Angliją) vertinamus uždavinių kūrybos standartus.
Senosios vokiškosios mokyklos vystymasis vyko dviem skirtingais: pradinio ir suklestėjimo etapais (antroji XIX amžiaus pusė).
Pradininku laikomas Konradas Bajeris. Jis tobulai derino daugelį kompozicinių elementų. Turtingas turinys, taisyklingi matai, tykūs ėjimai, aukojamos figūros puošė sunkius ir sudėtingus jo keturių ar penkių ėjimų uždavinius.
Daugelio ėjimų uždaviniai, turėję išskirtinius pagrindinius variantus, buvo jo mėgstamas žanras. Jie tapo tolesnės šachmatų uždavinių kompozicijos plėtros sektinais pavyzdžiais.
Johanas Kotcas (Johannes Kohtz (1843-1918)) ir Karlas Kokelkornas (Carl Kockelkorn (1843-1914)) buvo aktyvūs vokiškosios mokyklos propaguotojai, o teorinius pagrindus pateikė Filipas fon Kletas (Maximilian Philipp Friedrich von Klett (1833 - 1910), iškeldamas į pirmą vietą šachmatų uždavinio sprendinio sunkumą, sudėtingumą ir kombinacijų grožį.
Johanas Bergeris, tobulindamas vokiškąją mokyklą, 1884 m. sudarė kodeksą šachmatų kompozitoriams iš 9 taisyklių. Jos buvo reikalingos uždavinių sudarymo konkursuose ir apie 20 metų mokyklos įtakos zonoje tarnavo teisėjams, vertinusiems konkursui pateiktus šachmatų uždavinius.
J. Kotcas ir K. Kokelkornas
J. Kotcas ir K. Kokelkornas ankstyvojo laikotarpio (1861-1868) m. knygoje „101 rinktinis šachmatų uždavinys“(išleista 1875 m.) dėstė, kad „uždavinio kombinacija turi dominti ir žaidėjus praktikus‘‘, o taip pat mintis, apie matų švarumą, ekonomiškumą. Jie suformuoja teiginį: „ Kiekvieno uždavinio šerdimi turi būti idėjinis variantas, kuriam pavaldūs papildomi variantai. Jei idėjinis variantas turi šalutinį sprendinį, uždavinio vertė smunka ir jis žlunga". Taip pat: „neteisinga uždavinį vertinti kaip visų variantų visumą“ Tai vienas iš principinių vokiečių ir anglų šachmatų kompozitorių skirtumų.
Knygoje nagrinėjama: variantų kokybės, tykių ėjimų, sprendinio sunkumų bei paskutinių ėjimų svarba. „Silpna pradžia gali būti pateisinama, jei po to seka puiki pabaiga; silpna pabaiga net ir prie geros pradžios, palieka prastą įspūdį.“
Nors autorius žinome kaip senosios vokiškosios mokyklos pagrindėjus, vėliau jie prisidėjo prie tolimesnės šachmatų uždavinių kompozicijos plėtros: 1903 m. Potsdame išleidę knygą " Indiškoji problema" (Das Indische Problem), davusią pradžią loginės šachmatų mokyklos formavimuisi.
F. Kletas
Senosios vokiečių mokyklos formavimuisi įtakos turėjo žymus to meto šachmatų kompozitorius Filypas Frydrichas Kletas . Jis savo nuostatas dėl šachmatų kompozicijos plėtros išdėstė 1878 m. Leipcige išleistame rinkinyje Schachoprobleme kur daug dėmesio skyrė uždavinio turiniui.
Jo nuomone uždavinio kombinacija turi būti taisyklinga ir turėti vienintelį sprendinį. Kombinacijos vertę lemia jos sudėtingumas ir grožis, sudėtingumo esmė slypi: minties gilumoje, sunkiai randamame sprendinyje. Tai priklauso nuo ėjimų pobūdžio.
Teigiamu privalumu laikomi ėjimai, kurie vyksta toli nuo priešininko karaliaus, o neigiamu – kai puolama, kertant figūras. Gražiu ėjimu laikomas baltųjų figūrų aukojimas, blogu – paralyžiuojantis aktyvias juodųjų figūras. Pirmenybė teiktina ėjimams be šachų. Kombinacijos grožis neatskiriamas nuo jos įvykdymo. Mato pozicijos turėtų būti taupios, joms pasiekti reiktų pasitelkti visas baltųjų figūras. F. Kletas pateikė galimų taisyklingų matų analizę.
Šių kūrybinių principų jis laikėsi savo kurtose kompozicijose, kuriose sunkiai randamas slaptas žaidimo planas, o netikėti ėjimai daro jo uždavinius sunkiai išsprendžiamus.
J. Bergeris
Johanas Bergeris tiksliausiai ir geriausiai vokiečių mokyklos reikalavimus suformulavo knygoje “Šachmatų uždavinys ir jo kūrimo menas” (Das Schachproblem und dessen kunstgerechte Darstelllung), išleistoje 1884 m.,
Knyga turėjo tris dalis: teorinę, kur buvo išdėstyti uždavinio kompozicijos pagrindai ir reikalavimai meniškumui; praktinės dalies, susidedančios iš 100 autoriaus rinktinių uždavinių ir analitinės, skirtos rinkinio uždavinių struktūros nagrinėjimui. Paskutinėje dalyje, iliustruojant autoriaus uždaviniais iš rinkinio, buvo aptartos devynios taisyklės, kuriantiems šachmatų uždavinius:
- dvi pirmosios buvo dėl pagrindinio varianto ir mato grynumo bei taupumo reikalavimų;
- trečia – sprendinyje būtinai turi būti tykių ėjimų;
- ketvirta – dėl įžanginio ir viso sprendinio ėjimų skaičiaus;
- penkta - laikė neleistinomis trumpas, grubias ir forsuotas grėsmes. Pirmas ėjimas turi padėti pasiruošti slaptam idėjiniam žaidimui;
- šešta - rekomendavo padidinti uždavinio sprendimo sudėtingumą: plėsti variantų skaičių, kurti klaidinančius pėdsakus;
- septinta – siūlė pamažu stiprinti sprendinio ėjimus;
- aštunta – apie tokį sumanymo ir idėjų pasirinkimą, kuris leistų pagrindiniame žaidime įvykdyti ankstesnių taisyklių suformuluotus reikalavimus.
- devinta – reikalavo pirmykštės padėties legalumo.
Šių taisyklių laikymasis atsispindi ir J. Bergerio kūryboje. Tai sunkus pagrindinis variantas, kurį sudaro sudėtingi ėjimai, baltųjų figūrų aukos, taisyklingi matai, papildomi variantai, apsunkinantys sprendimo paiešką, pirminės figūrų padėties artumas praktinės partijos pozicijai ir t. t.
Uždavinių sudarymo konkursai
Žymų indėlį populiarinant ir įgyvendinant vokiškosios mokyklos idėjas įnešė uždavinių sudarymo konkursai, kurie vykdavo kas dveji metai kartu su Vokietijos šachmatų sąjungos suvažiavimais: Leipcige 1879; Berlyne 1881; Niurnberge 1883; Hamburge 1885; Frankfurte prie Maino 1887; Vroclave 1889; Dresdene 1892. Į pirmąjį konkursą buvo siunčiami: trijų, keturių ir penkių ėjimų uždaviniai, o visuose likusiuose, išskyrus 1883 m., kur buvo ir 5 ėjimų sekcija, atskirai į trijų ir keturių ėjimų uždavinių atskiras sekcijas.
J. Kotcas ir K. Kokelkornas konkursuose, kur jie dalyvaudavo teisėjais, konkursų ataskaitose ir teoriniuose straipsniuose populiarino vokiškosios mokyklos idėjas.
Uždaviniai
J. Kotco ir K. Kokelkorno uždavinio pagrindiniame variante 1.Rb8 dc 2. Vc8 Kd4 3.Vc3+ Kxc3 4. Re5#, ar 3….Ke4 4. Vd3# arba 2… Ke4 3. Vf5+ Kxf5 4. Rd3# po dviejų pirmųjų ėjimų seka kombinacijos su valdovės auka ir po to - taisyklingieji matai. Papildomi variantai 1…Ke4 2.Vg6+ Kf3 Vxd3+, 1….Kd4 (RXc2) 2 Kd8 Kc5 3. Ve5+ ir t. t.
Jei pagrindine idėja laikyti valdovės auką ir sekusius taisyklinguosius matus, tai idėjai išreikšti pakaktų trijų ėjimo uždavinio. Išeitų, kad pirmas ėjimas - perteklinis, pažeidžiantis J. Bergerio 4-ąją taisyklę, tačiau tai ne visai taip, nes tai – nelengvai aptinkamas tykusis ėjimas, apsunkinantis sprendinio paiešką, o tokius skatina trečioji taisyklė.
Filipo von Kleto uždavinio pradinė, artima praktinei partijai, padėtis nesiunčia jokių ženklų, kaip jį išspręsti. Suspausta juodųjų karaliaus padėtis gali kelti minčių, kad ten jį ir reikia matuoti. Tačiau sprendime karalius matuojamas b7, arba f3 laukeliuose.
1. Ža4 sukuria grėsmę 2. Žd4+ 3. Bc5+. Pagrindinis variantas susidaro po 1…Kd5. Dabar negalima 2. Žb6#, nes karalius ištrūks per laukelį e4. Negalima ir 2. Žc3+ dėl 2…Kxc6.
Skubėti su žirgais neverta, reikia išlaukti ir pažiūrėti kur eis juodųjų karalius 2. Bb1. Manevras nesuprantamas, bet tik jis veda į tikslą. Jei 2…Kxc6 seka netikėtas 3. Žb6 ir po 3…Kb7 seka taisyklingasis matas 4. Ža5#.
Karalius matuojamas ir po 2…Ke4 3. Žc3+ Kf3 4. Bf1#
J.N. Bergerio uždavinyje pirmasis ėjimas sukelia grėsmę 2 Vxh6+ Kxd5 3.Rc6+, jei 2….f6 3.Žf4+. Pagrindinis variantas susidaro, kai karalius kertą bokštą 1…Kxd5 po jo seka tykus baltųjų ėjimas 2. Žxf7. Gresia 3. Ve5#, o jei 2....Rd4, seka valdovės auka 3. Ve4+ su dviem sekančiais taisyklingaisiais matais 3...fe 4. Žf4#,arba 3....Kxe4 4. Rc6# . Jei karalius traukiasi, kitas taisyklingasis matas po 2...Ke6 3. Ve5+ Kxf7 4. Ve8#. Dar vienas taisyklingasis matas skelbiamas po 1...Re3 2. Vxe3 f4 3.Žc4+ fe 4 Be5#.
Tęsiniai: 1…Žd6 2. Bxd6 Ke7 (2...Kxd6 3. Žg6+) 3. Kc6+ Kf8 4 Bd8#, 1. Ža5 (d8) 2.Rd7+ Kxd5 3.Žf6+ Kd6 4. Žg6(c6)# ar 2…Ke7 3.Vh4+ baigiasi grynaisiais matais.
| Konradas Bajeris Le Palamede Francais
| J. Kotcas, K. Kokelkornas 4591 Deutsche Schachzeitung,
| Filypas fon Kletas 3989 Deutsche Schachzeitung,
| Johanas Nepomukas Bergeris 4113 Deutsche Schachzeitung, p. 328 1876
| Francas Šriuferis Southern Trade Gazette 1884
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Šaltiniai
- „Émile Léonard Pradignat“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. spalio 19 d..
- „Konrad Erlinger (10-02-1856 - 31-12-1944) Austrian composer“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. spalio 17 d..
- „Maximilian Israel Feigl (05-03-1871 - 30-11-1942) Austrian composer“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. spalio 17 d..
- „Nemo,Othmar (pseudo Otto Weiss) (31.10.1860 - 28.4.1942) Czechoslovakia“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. spalio 18 d..
- „Karl Lorenz Jesper Jespersen (01-08-1848 - 07-08-1914) Danish composer“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. spalio 17 d..
- „Émile Léonard Pradignat (??/??/1844 (Saujon) - 02/01/1912 (Saujon)) prancūzų šachmatų kompozitorius“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. spalio 17 d..
- „H. Weenink. The Chess problem. The old german school. 1926. p. 107“ (PDF) (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. spalio 17 d..
- Шахматный словарь. М: Физкулура и спорт, 1964. – С.559.
- Antanas Vilkauskas. Šachmatų kompozicijos pagrindai. Vilnius: Mintis, 2002.— P. 49-50.
- Е.Умнов. Немецкая школа. Шахматная задача XIX века. М: Физкулура и спорт, 1960. – С.117
- „Conrad Bayer“ (vokiečių). Nuoroda tikrinta 2019 m. spalio 14 d..
- „Johannes Kohtz, Carl Kockelkorn“ (vokiečių). Nuoroda tikrinta 2019 m. spalio 14 d..
- „Philipp von Klett“ (vokiečių). Nuoroda tikrinta 2019 m. spalio 14 d..
- „Johann Nepomuk Berger“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. spalio 12 d..
- „Bokštas ir Rikis“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. spalio 14 d..
Išorinės nuorodos
- K. Bajerio uždaviniai
- J. Kotco ir K. Kokelkorno uždaviniai
- F. Kleto uždaviniai
- Johano N. Bergerio uždaviniai
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Senoji vokiškoji mokykla, Kas yra Senoji vokiškoji mokykla? Ką reiškia Senoji vokiškoji mokykla?
Senoji vokiskoji mokykla tai viena is sachmatu kompozicijos krypciu kurios principu laikesi grupe sachmatu kompozitoriu ne tik vokieciu kurusiu nuo XIX a septintojo desimtmecio iki XX a pradzios Konradas Bajeris 1828 1897 austru sachmatu kompozitorius Senosios vokiskosios mokyklos atstovai svarbiais uzdaviniu bruozais laike sprendimo sunkuma sudetinguma ir kombinaciju grozį Jie teige kad uzdaviniams butini gryni ir taupus matai pagrindiniuose variantuose tykus ejimai neleistinos trumpos ir grubios gresmes butini variantai su klaidinanciais pedsakais artejant sprendimo pabaigai ejimai turetu stipreti efektingos baltuju figuru aukos pagrindiniuose variantuose ir t t Buvo laikoma kad siu reikalavimu realizavimui geriausiai tinka 4 ar 5 ejimu uzdaviniai Dvieju ejimu uzdavinys kaip per daug trumpas ir nepakankamas kombinaciniam sumanymui įgyvendinti is vis buvo atmetamas IstorijaEmilis Leonardas Pradinja Recueil 1883 4 Tiesioginis matas Taupusis matas 1 Bd4 K d4 2 Zd5 K d5 3 Zc6 K c6 4 Re4 1 Kf3 2 Zd5 Ke2 3 Zf4 Ke3 Kf3 4 Bd3 3 Kf1 4 Bd1 1 Ke2 2 Zd5 Kf3 3 Zf4 Ke3 4 Bd3 2 Kf1 3 Zf4 Kg1 4 Bd1 Mokykla gavo savo pavadinima atsizvelgus į tai kad apie 50 metu jos idejos sachmatu uzdaviniu kurybos klausimais bei uzdaviniai buvo spausdinami ir nagrinejami dar 1846 m įkurtame vokieciu sachmatu zurnale Deutsche Shachzeitung nors mokyklos kompozitoriai buvo ne vien vokieciai Johanas Bergeris Johann Nepomuk Berger 1845 1933 ir Konradas Bajeris Konrad Bayer 1828 1897 austrai is Vienos buvo Konradas Erlinas Konrad Erlinger Erlin slapyvardis 1856 1944 Maksas Feiglas Maximilian Israel Feigl 1871 1942 Otomaras Nemo Othmar Nemo 1861 1942 Mokykla turejo sekeju ir kitose salyse tai Jespa Jespersenas Karl Lorenz Jesper Jespersen 1848 1914 is Danijos Emilis Pradinja Emile Leonard Pradignat 1844 1912 is Prancuzijos ir kt Del įvairiu saliu indelio bandyta vadinti Kontinentine mokykla bet tai neprigijo kadangi daugelis vokieciu vedanciu kompozitoriu tapdami Vokietijos sachmatu sajungos kompozicijos sudarymo turnyru triju keturiu ejimu uzdaviniu prizininkais įnese svaru indelį kuriant pripazintus ir kitose salyse isskyrus Bohemija ir Anglija vertinamus uzdaviniu kurybos standartus Senosios vokiskosios mokyklos vystymasis vyko dviem skirtingais pradinio ir suklestejimo etapais antroji XIX amziaus puse Pradininku laikomas Konradas Bajeris Jis tobulai derino daugelį kompoziciniu elementu Turtingas turinys taisyklingi matai tykus ejimai aukojamos figuros puose sunkius ir sudetingus jo keturiu ar penkiu ejimu uzdavinius Daugelio ejimu uzdaviniai tureje isskirtinius pagrindinius variantus buvo jo megstamas zanras Jie tapo tolesnes sachmatu uzdaviniu kompozicijos pletros sektinais pavyzdziais Johanas Kotcas Johannes Kohtz 1843 1918 ir Karlas Kokelkornas Carl Kockelkorn 1843 1914 buvo aktyvus vokiskosios mokyklos propaguotojai o teorinius pagrindus pateike Filipas fon Kletas Maximilian Philipp Friedrich von Klett 1833 1910 iskeldamas į pirma vieta sachmatu uzdavinio sprendinio sunkuma sudetinguma ir kombinaciju grozį Johanas Bergeris tobulindamas vokiskaja mokykla 1884 m sudare kodeksa sachmatu kompozitoriams is 9 taisykliu Jos buvo reikalingos uzdaviniu sudarymo konkursuose ir apie 20 metu mokyklos įtakos zonoje tarnavo teisejams vertinusiems konkursui pateiktus sachmatu uzdavinius J Kotcas ir K Kokelkornas Kotcas ir Kokelkornas vokieciu sachmatu kompozitoriai J Kotcas ir K Kokelkornas ankstyvojo laikotarpio 1861 1868 m knygoje 101 rinktinis sachmatu uzdavinys isleista 1875 m deste kad uzdavinio kombinacija turi dominti ir zaidejus praktikus o taip pat mintis apie matu svaruma ekonomiskuma Jie suformuoja teiginį Kiekvieno uzdavinio serdimi turi buti idejinis variantas kuriam pavaldus papildomi variantai Jei idejinis variantas turi salutinį sprendinį uzdavinio verte smunka ir jis zlunga Taip pat neteisinga uzdavinį vertinti kaip visu variantu visuma Tai vienas is principiniu vokieciu ir anglu sachmatu kompozitoriu skirtumu Knygoje nagrinejama variantu kokybes tykiu ejimu sprendinio sunkumu bei paskutiniu ejimu svarba Silpna pradzia gali buti pateisinama jei po to seka puiki pabaiga silpna pabaiga net ir prie geros pradzios palieka prasta įspudį Nors autorius zinome kaip senosios vokiskosios mokyklos pagrindejus veliau jie prisidejo prie tolimesnes sachmatu uzdaviniu kompozicijos pletros 1903 m Potsdame isleide knyga Indiskoji problema Das Indische Problem davusia pradzia logines sachmatu mokyklos formavimuisi F Kletas Senosios vokieciu mokyklos formavimuisi įtakos turejo zymus to meto sachmatu kompozitorius Filypas Frydrichas Kletas Jis savo nuostatas del sachmatu kompozicijos pletros isdeste 1878 m Leipcige isleistame rinkinyje Schachoprobleme kur daug demesio skyre uzdavinio turiniui Jo nuomone uzdavinio kombinacija turi buti taisyklinga ir tureti vienintelį sprendinį Kombinacijos verte lemia jos sudetingumas ir grozis sudetingumo esme slypi minties gilumoje sunkiai randamame sprendinyje Tai priklauso nuo ejimu pobudzio Teigiamu privalumu laikomi ejimai kurie vyksta toli nuo priesininko karaliaus o neigiamu kai puolama kertant figuras Graziu ejimu laikomas baltuju figuru aukojimas blogu paralyziuojantis aktyvias juoduju figuras Pirmenybe teiktina ejimams be sachu Kombinacijos grozis neatskiriamas nuo jos įvykdymo Mato pozicijos turetu buti taupios joms pasiekti reiktu pasitelkti visas baltuju figuras F Kletas pateike galimu taisyklingu matu analize Siu kurybiniu principu jis laikesi savo kurtose kompozicijose kuriose sunkiai randamas slaptas zaidimo planas o netiketi ejimai daro jo uzdavinius sunkiai issprendziamus J Bergeris Johanas Nepomukas Bergeris Austru sachmatu kompozitorius 1845 1933 Johanas Bergeris tiksliausiai ir geriausiai vokieciu mokyklos reikalavimus suformulavo knygoje Sachmatu uzdavinys ir jo kurimo menas Das Schachproblem und dessen kunstgerechte Darstelllung isleistoje 1884 m Knyga turejo tris dalis teorine kur buvo isdestyti uzdavinio kompozicijos pagrindai ir reikalavimai meniskumui praktines dalies susidedancios is 100 autoriaus rinktiniu uzdaviniu ir analitines skirtos rinkinio uzdaviniu strukturos nagrinejimui Paskutineje dalyje iliustruojant autoriaus uzdaviniais is rinkinio buvo aptartos devynios taisykles kuriantiems sachmatu uzdavinius dvi pirmosios buvo del pagrindinio varianto ir mato grynumo bei taupumo reikalavimu trecia sprendinyje butinai turi buti tykiu ejimu ketvirta del įzanginio ir viso sprendinio ejimu skaiciaus penkta laike neleistinomis trumpas grubias ir forsuotas gresmes Pirmas ejimas turi padeti pasiruosti slaptam idejiniam zaidimui sesta rekomendavo padidinti uzdavinio sprendimo sudetinguma plesti variantu skaiciu kurti klaidinancius pedsakus septinta siule pamazu stiprinti sprendinio ejimus astunta apie tokį sumanymo ir ideju pasirinkima kuris leistu pagrindiniame zaidime įvykdyti ankstesniu taisykliu suformuluotus reikalavimus devinta reikalavo pirmykstes padeties legalumo Siu taisykliu laikymasis atsispindi ir J Bergerio kuryboje Tai sunkus pagrindinis variantas kurį sudaro sudetingi ejimai baltuju figuru aukos taisyklingi matai papildomi variantai apsunkinantys sprendimo paieska pirmines figuru padeties artumas praktines partijos pozicijai ir t t Uzdaviniu sudarymo konkursaiZymu indelį populiarinant ir įgyvendinant vokiskosios mokyklos idejas įnese uzdaviniu sudarymo konkursai kurie vykdavo kas dveji metai kartu su Vokietijos sachmatu sajungos suvaziavimais Leipcige 1879 Berlyne 1881 Niurnberge 1883 Hamburge 1885 Frankfurte prie Maino 1887 Vroclave 1889 Dresdene 1892 Į pirmajį konkursa buvo siunciami triju keturiu ir penkiu ejimu uzdaviniai o visuose likusiuose isskyrus 1883 m kur buvo ir 5 ejimu sekcija atskirai į triju ir keturiu ejimu uzdaviniu atskiras sekcijas J Kotcas ir K Kokelkornas konkursuose kur jie dalyvaudavo teisejais konkursu ataskaitose ir teoriniuose straipsniuose populiarino vokiskosios mokyklos idejas UzdaviniaiJ Kotco ir K Kokelkorno uzdavinio pagrindiniame variante 1 Rb8 dc 2 Vc8 Kd4 3 Vc3 Kxc3 4 Re5 ar 3 Ke4 4 Vd3 arba 2 Ke4 3 Vf5 Kxf5 4 Rd3 po dvieju pirmuju ejimu seka kombinacijos su valdoves auka ir po to taisyklingieji matai Papildomi variantai 1 Ke4 2 Vg6 Kf3 Vxd3 1 Kd4 RXc2 2 Kd8 Kc5 3 Ve5 ir t t Jei pagrindine ideja laikyti valdoves auka ir sekusius taisyklinguosius matus tai idejai isreiksti pakaktu triju ejimo uzdavinio Iseitu kad pirmas ejimas perteklinis pazeidziantis J Bergerio 4 aja taisykle taciau tai ne visai taip nes tai nelengvai aptinkamas tykusis ejimas apsunkinantis sprendinio paieska o tokius skatina trecioji taisykle Filipo von Kleto uzdavinio pradine artima praktinei partijai padetis nesiuncia jokiu zenklu kaip jį isspresti Suspausta juoduju karaliaus padetis gali kelti minciu kad ten jį ir reikia matuoti Taciau sprendime karalius matuojamas b7 arba f3 laukeliuose 1 Za4 sukuria gresme 2 Zd4 3 Bc5 Pagrindinis variantas susidaro po 1 Kd5 Dabar negalima 2 Zb6 nes karalius istruks per laukelį e4 Negalima ir 2 Zc3 del 2 Kxc6 Skubeti su zirgais neverta reikia islaukti ir paziureti kur eis juoduju karalius 2 Bb1 Manevras nesuprantamas bet tik jis veda į tiksla Jei 2 Kxc6 seka netiketas 3 Zb6 ir po 3 Kb7 seka taisyklingasis matas 4 Za5 Karalius matuojamas ir po 2 Ke4 3 Zc3 Kf3 4 Bf1 J N Bergerio uzdavinyje pirmasis ejimas sukelia gresme 2 Vxh6 Kxd5 3 Rc6 jei 2 f6 3 Zf4 Pagrindinis variantas susidaro kai karalius kerta boksta 1 Kxd5 po jo seka tykus baltuju ejimas 2 Zxf7 Gresia 3 Ve5 o jei 2 Rd4 seka valdoves auka 3 Ve4 su dviem sekanciais taisyklingaisiais matais 3 fe 4 Zf4 arba 3 Kxe4 4 Rc6 Jei karalius traukiasi kitas taisyklingasis matas po 2 Ke6 3 Ve5 Kxf7 4 Ve8 Dar vienas taisyklingasis matas skelbiamas po 1 Re3 2 Vxe3 f4 3 Zc4 fe 4 Be5 Tesiniai 1 Zd6 2 Bxd6 Ke7 2 Kxd6 3 Zg6 3 Kc6 Kf8 4 Bd8 1 Za5 d8 2 Rd7 Kxd5 3 Zf6 Kd6 4 Zg6 c6 ar 2 Ke7 3 Vh4 baigiasi grynaisiais matais Konradas Bajeris Le Palamede Francais 1865 4 Tiesioginis matas keturiais ejimais 1 Zg3 Ke6 2 Ve8 Re7 3 Vxe7 Kd5 4 Ve4 1 Rg5 2 Kh5 grasina 3 Ve4 Kf6 4 Ve7 2 Ke6 3 Vc6 Ke5 4 Vd6 3 Kf7 4 Vg6 2 Kf6 3 Vd7 grasina 4 Ve7 3 Ke5 4 Vd6 2 Rd8 3 Vf4 Ke6 4 Vf5 3 Kd5 4 Ve4 3 Kxf4 4 Rd6 J Kotcas K Kokelkornas 4591 Deutsche Schachzeitung p 286 09 1879 4 Tiesioginis matas keturiais ejimais Taisyklingasis matas 1 Rb8 dxc2 2 Vc8 Kd4 3 Vc3 Kxc3 4 Re5 2 Ke4 3 Vf5 Kxf5 4 Rd3 1 Ke4 2 Vg6 Kf3 3 Vxd3 Kf2 Kg2 4 Vg3 Vf1 1 Rxc2 2 Kd8 Kc5 3 Ve5 Kb6 4 Rc7 1 Zf6 2 Vd8 Zd7 3 Vxd7 Ke4 4 Vxd3 Filypas fon Kletas 3989 Deutsche Schachzeitung p 325 11 1875 4 Tiesioginis matas keturiais ejimais Klaidinantis pedsakas 1 Zd4 Kd5 2 Bc5 Ke4 3 Za4 Zd5 2 Za4 Ze6 Sprendinys 1 Za4 Kd5 2 Bb1 Kxc6 3 Zb6 Kb7 3 Kxb6 Kb5 4 Zd4 4 Zxa5 2 Ke4 3 Zc3 Kf3 4 Bf1 2 Kc4 Ke6 3 Zb6 Kb5 4 Zd4 2 Rd1 3 Zc3 Kc4 Kxc6 Ke6 4 Zxa5 Zd4 Zc5 1 dxc6 2 Zbc5 Kd5 3 Zb6 1 Ze4 2 Zd4 Kd5 3 Zb6 1 f4 2 Zd4 Kd5 3 Bc5 Ke4 4 Zc3 Johanas Nepomukas Bergeris 4113 Deutsche Schachzeitung p 328 1876 4 Tiesioginis matas keturiais ejimais 1 Vf4 grasina 2 Vxh6 ir t t 1 Re3 2 Vxe3 f4 3 Zc4 fxe 4 Be5 1 Rg2 2 Zg6 gras 3 Ve5 Vxf5 2 fxg6 3 Ve5 Kf7 4 Ve8 1 c4 2 Bd7 gras 3 Zg7 Zf3 1 Kxd5 2 Zxf7 gras 3 Ve5 2 Rd4 3 Ve4 Kxe4 4 Rc6 3 fxe 4 Zf4 2 Ke6 3 Ve5 Kxf7 4 Ve8 1 Za5 2 Rd7 Ke7 3 Vh4 2 Kxd5 3 Zf6 Kd6 4 Zg6 Zc6 1 Zd6 2 Bxd6 1 f6 2 Bd7 gras 3 Zg7 Francas Sriuferis Southern Trade Gazette 1884 4 Tiesioginis matas keturiais ejimais 1 f6 grasina 2 Zg6 Kf5 3 Vxh5 Ke6 4 Zf8 1 Rxf6 2 Zg5 grasina 3 Zh3 Ze6 2 Rxe7 3 Zh7 4 Ve4 2 Kxg5 3 Ve3 4 Vg3 1 Rc5 2 Vxh5 Rxe7 3 Zg3 Ta5 4 Ze2 2 Rxf2 3 Vf5 Ke3 4 Vxf2 1 Ke5 2 Vxh5 Ke6 3 Vg4 Kf7 4 Vg8 3 Ke5 4 Vf5 Saltiniai Emile Leonard Pradignat anglu Nuoroda tikrinta 2019 m spalio 19 d Konrad Erlinger 10 02 1856 31 12 1944 Austrian composer anglu Nuoroda tikrinta 2019 m spalio 17 d Maximilian Israel Feigl 05 03 1871 30 11 1942 Austrian composer anglu Nuoroda tikrinta 2019 m spalio 17 d Nemo Othmar pseudo Otto Weiss 31 10 1860 28 4 1942 Czechoslovakia anglu Nuoroda tikrinta 2019 m spalio 18 d Karl Lorenz Jesper Jespersen 01 08 1848 07 08 1914 Danish composer anglu Nuoroda tikrinta 2019 m spalio 17 d Emile Leonard Pradignat 1844 Saujon 02 01 1912 Saujon prancuzu sachmatu kompozitorius anglu Nuoroda tikrinta 2019 m spalio 17 d H Weenink The Chess problem The old german school 1926 p 107 PDF anglu Nuoroda tikrinta 2019 m spalio 17 d Shahmatnyj slovar M Fizkulura i sport 1964 S 559 Antanas Vilkauskas Sachmatu kompozicijos pagrindai Vilnius Mintis 2002 P 49 50 E Umnov Nemeckaya shkola Shahmatnaya zadacha XIX veka M Fizkulura i sport 1960 S 117 Conrad Bayer vokieciu Nuoroda tikrinta 2019 m spalio 14 d Johannes Kohtz Carl Kockelkorn vokieciu Nuoroda tikrinta 2019 m spalio 14 d Philipp von Klett vokieciu Nuoroda tikrinta 2019 m spalio 14 d Johann Nepomuk Berger anglu Nuoroda tikrinta 2019 m spalio 12 d Bokstas ir Rikis anglu Nuoroda tikrinta 2019 m spalio 14 d Isorines nuorodosK Bajerio uzdaviniai J Kotco ir K Kokelkorno uzdaviniai F Kleto uzdaviniai Johano N Bergerio uzdaviniai Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu