Taisyklingasis matas

1-a pozicija

Taisyklingasis matas.

Taisyklingasis matas – tai toks matas, kuris vienu metu atitinka grynojo ir taupiojo mato reikalavimus

Tai grynojo mato padėtis, kur karalius ne tik matuojamas, bet ir visi tušti laukeliai, esantys šalia jo, matuojančios pusės atakuojami tik vieną kartą, o šalia karaliaus laukelius, blokuojančios figūros, kai jų prieš matuojant nebūtina surišti, nėra puolamos.

Matuojančios pusės visos figūros, išskyrus karalių ir pėstininkus turi aktyviai dalyvauti formuojant matinį tinklą.

Panašus yra idealusis matas, kuris skiriasi nuo taisyklingojo tuo, kad, matuojant karalių, privalo dalyvauti visos tiek baltųjų tiek juodųjų figūros.

Tai iliustruoja sekančios keturios pozicijos.

1-a pozicija. Pozicijai būdinga tai, kad laisvus laukelius šalia juodųjų karaliaus baltieji kontroliuoja tik po kartą. Juodųjų figūros, blokuojančios laukelius šalia savo karaliaus, baltųjų figūrų nėra puolamos. Baltųjų karaliui ir pėstininkams, kuriant matinį tinklą, neprivalu dalyvauti. Visi reikalavimai išlaikomi - ir juodųjų karaliui skelbiamas taisyklingasis matas.

2-a pozicija. Kaip ir pirmojoje pozicijoje, laisvus laukelius šalia juodųjų karaliaus baltieji kontroliuoja tik po kartą viena figūra. Skirtumas nuo 1-os poz. tai, kad šalia savo karaliaus esantį juodųjų žirgą, kuris netrukdo mato skelbimui, yra surišęs baltųjų rikis, todėl matas nėra nei grynasis, nei taupusis, o tik paprastas matas.

3-ia pozicija. Matas - taisyklingas nors šalia karaliaus esantis bokštas yra surištas. Bokštas laukelyje e4 trukdo žirgu iš laukelio f4 skelbti matą juodųjų karaliui, todėl surišimas rikiu yra pateisinamas.

4-a pozicija. Skirtumas nuo 1-osios - neliko juodųjų figūrų šalia juodųjų karaliaus. Atlaisvintuosius laukelius kontroliuoja baltųjų bokštas. Tačiau matas laikomas tik taupiuoju matu, nes jis neišlaiko grynajam matui keliamų reikalavimų: šalia juodųjų karaliaus esantį laukelį c4 atakuoja dvi baltųjų figūros: valdovė ir bokštas.

2-a poz. Matas

3-ia poz. Taisyklingasis matas.

4-a poz. Taupusis matas

Taisyklingieji matai retai sutinkami, žaidžiant šachmatų partijas: tik retkarčiais partijų baigmėse. Jie daugiau naudojami, komponuojant šachmatų uždavinius ir etiudus, suteikdami jiems žavumo ir keldami šachmatų kompozicijų vertę.

Istorija

Taisyklingasis matas randamas viduramžiuose (8 a.-9 a.) mansubose, lažybų šachmatų uždaviniuose (14 a.), Filypo Stamos, Erkolio del Rio (18 a.) rinkiniuose.

Tačiau didesnio dėmesio šachmatų uždaviniuose taisyklingasis matas susilaukė XIX a. pirmojoje pusėje.

Pirmasis į taisyklingojo mato grožį atkreipė dėmesį vokiečių šachmatininkas Julius Mendheimas (Julius Mendheim; 1781-1836 m.), kuris 1814 m. Berlyne išleido savo uždavinių (dauguma jų su taisyklingaisiais matais) rinkinį “ Kišeninė knygutė šachmatų mėgėjams”. Ten pat, 1832 m. jis išleido knygos “Uždaviniai šachmatininkams” 2-ą papildomą leidimą.

Antrasis, kūręs uždavinius su taisyklingaisias matais buvo vokiečių šachmatininkas Pjeras Ogiustas D’Orvilis (Pierre Auguste d'Orville; 1804-1864), 1842 m. Vokietijoje išleidęs savo 250 uždavinių su taisyklingaisiais matais rinkinį.

Taisyklingieji matai išpopuliarėjo čekiškosios šachmatų kompozicijos mokyklos klestėjimo laikotarpiu: trijų ir daugiau ėjimų šachmatų uždaviniuose.

Čekų mokyklos uždaviniuose daugiausia dėmesio skirta taisyklingųjų matų kokybei ir baltųjų figūrų panaudojimui. Kuriami ypatingo taupumo uždaviniai, kuriuose nėra žaidžiančių baltųjų pėstininkų. Ir tokių uždavinių esminis bruožas - taisyklingi matai. Žymiausias šios mokyklos atstovas – M. Havelas.

Uždavinių pavyzdžiai

Taisyklingasis matas sutinkamas: tiesioginiuose, sutarto mato, pasakiškuose, atvirkščio mato, ir retrošachmatų uždaviniuose bei šachmatų etiuduose .

Rumunų šachmatų kompozitoriaus Volfgango Pauliaus (Wolfgang Pauly; 1876 – 1934 m.) keturių ėjimų uždavinys sprendžiamas 1. Ba7! Vienintelis: netinka 1. Bb7? Ke5 e7 Kd6! e8B Kc6 ir mato sekančiu ėjimu nėra, panašiai būtų ir po 1. Bh7? Ke5 2. e7 Kf6! 3.Be8 Kg6. Uždavinys nėra daugiafazis, neturi teminių variantų. Jam meninę vertę suteikia trys variantai su taisyklingais matais.

Olandų šachmatų kompozitoriaus Jano Hartongo ( Jan Hartong; 1902 – 1987)sutarto mato uždavinyje, kurį pradeda juodieji, panaudota Grimšo tema tiek baltosioms tiek juodosioms figūroms.

Vokiečių šachmatų kompozitoriaus Manfredo Ernsto (Mandfred Ernst; gim. 1938) 5-ių ėjimų atvirkščio mato uždavinys sprendžiamas, naudojant ilgiausių ėjimų uždavinių taisykles, kur juodiesiems privaloma eiti ilgiausią ėjimą, o baltiesiems – ne.

Volfgangas Paulis Deutsche Schachblätter 1916 #4 Tiesioginis matas keturiais ėjimais. Taisyklingasis matas. 1. Ba7! Ke5 2. e7 Ke6 3. e8Ž Ke5 4. Be7# 2. ... Kd6 3. e8B Kc6 4. Be6# 2. ... Kf6 3. e8B Kg6 4. Be6#

Janas Hartongas Problemblat 1972 H#2 Sutartas matas dviem ėjimais. Du sprendiniai. Grimšo tema. Taisyklingi matai 1) 1. Be3 Bd7+ 2. Ke6 Žd4# 2) 1. Re3 Rd7 2. Kd8 Rf6#

Manfred Ernst 652 Gaudium 113 2011 S#5 Atvirkščias matas penkiais ėjimais. Du sprendiniai. Ilgiausių ėjimų uždavinys. Taisyklingieji matai. 1. Be4 Ve8 2. Bf4 Ve1 3. Bf8+ Ve8 4. Bg8 Vb8 5. Bg5 Vh2# 1. Ba2 Va7 2. Ba6 Kb7 3. Ba3 Ve3 4. Bb3+ Vb6 5. Bg3 Vh6#