Sengirės fondas – ne pelno siekianti organizacija, įkurta 2020 metais siekianti išsaugoti senuosius Lietuvos miškus ir visą gyvybę juose.
| Sengirės fondas | |
| Įkurta | 2020 m. sausį |
|---|---|
| Įkūrėjas | Mindaugas Survila |
| Tipas | Ne pelno siekianti organizacija |
| Oficialus statusas | Viešoji įstaiga |
| Tikslas | Atkurti ir saugoti sengires Lietuvoje |
| Tinklalapis | www.sengiresfondas.lt |
Istorija
2017 m. buvo sukurtas dokumentinis filmas „Sengirė“. Jis buvo sukurtas siekiant atkreipti dėmesį į sparčiai kertamus senuosius Lietuvos miškus. Idėja įsteigti fondą, skirtą išsaugoti senuosius senuosius Lietuvos miškus, kilo filmui sulaukus didelio susidomėjimo ir sėkmės.
Sengirės fondas įkurtas 2020 m. Pusė filmo „Sengirė“ gautų pajamų buvo skirta pirmiesiems Sengirės fondo miško sklypams įsigyti.
Nuo 2021 m. fondo globėja yra Birutė Galdikas – pasaulinio garso antropologė, gamtosaugininkė.
Tikslai
Pagrindinis ir ilgalaikis Sengirės fondo tikslas yra atkurti ir saugoti sengires (pirmapradžius miškus) Lietuvoje – nepertraukiamai, neterminuotai, natūraliai, be žmogaus ūkinės veiklos ir kitokio įsikišimo augantį, bręstantį ir natūraliai atsinaujinantį įvairiaamžį mišką su visa jo biologine ir rūšių įvairove.
Fondo misija: išsaugoti vertingiausius senuosius miškus su visa gyvybe juose, kurti ilgaamžius tvarios gamtos pavyzdžius – lankomas Lietuvos sengires.
Fondo vizija: Lietuva, kur gamta priklauso gamtai, jai leidžiama formuotis be žmogaus įtakos, kur visi organizmai – lygiaverčiai ir nė vienas nevadinamas kenkėju.
Veikla
Sengirės fondas įsteigtas siekiant įsigyti, leisti atsikurti, saugoti ir prižiūrėti Lietuvos miškų plotus, nekertant jų ir nevykdant juose kitos ūkinės-komercinės veiklos ir medžioklės. Sengirės fondo įsigyti ir valdomi miškai vadinami Sengirės fondo miškais. Šie miškai atrenkami remiantis bioįvairovės, struktūriniais, teritoriniais ir teisiniais kriterijais.
Sengirė laikoma savaimine vertybe, teikiančia visuomenei ir žmogui ne ekonominę, o ekologinę, psichologinę, emocinę, pažintinę, estetinę, sakralinę, dvasinę naudą.
Sengirės fondas taip pat siekia šviesti visuomenę apie miškų biologinę, ekologinę ir socialinę vertę
| Sklypo pavadinimas | Vieta |
|---|---|
| Pagraužės (Pašekščių) miškas | Molėtų raj., Pagraužė |
| Kapiniškių miškas | Varėnos raj., Kapiniškiai |
| Miškas Raigardo slėnyje #2 ir #3 / Šlamantys miškai | Druskininkų raj., Švendubrės miškų masyvas, Raigardo slėnis |
| Rūstekonių Bajorkalnio miškas | Jurbarko raj., Rūstekoniai |
| Žiogelių miškas #3 | Druskininkų raj., Žiogeliai |
| Šilininkų miškas | Šilutės raj., Pangiriai, Šilininkai. |
| Užupių miškas | Alytaus raj., Užupiai, Sudvajų miškų masyvas |
| Miškas Raigardo slėnyje #1 | Druskininkų raj., Švendubrės miškų masyvas, Raigardo slėnis |
| Žiogelių miškas #2 | Druskininkų raj., Žiogeliai |
| Balbieriškio miškas #4 | Prienų raj., Balbieriškio miškas |
| Žiogelių miškas #1 | Druskininkų raj., Žiogeliai |
| K. Kanišauskienės miškas, dovanotas M. Kanišausko | Širvintų raj., Špokiškis |
| Miškas Aukštuoliuose | Ukmergės raj. |
| Moniškio (Žirgės) miškas | Utenos raj., Moniškis, Žirgės miškas |
| Piliakalnio miškas | Aukštaitija (tiksli vieta neskelbiama dėl biologinio jautrumo) |
| Galiniškio miškas | Molėtų raj., Galiniškis |
| Danos Gedvilienės giraitė / Balbieriškio miškas #3 | Prienų raj., Balbieriškio miškas |
| Balbieriškio miškas #1 | Prienų raj., Balbieriškio miškas |
| Balbieriškio miškas #2 | Prienų raj., Balbieriškio miškas |
| Gyd. Janinos Breivienės dovanotas miškas | Anykščių raj., Kiaulėnų miškas |
| Prof. Vytauto Smailio dovanotas miškas | Kauno raj., Garliavos sen., Žalgirio miškas |
Moksliniai tyrimai ir atradimai
2022 m. mokslininkė dr. Reda Iršėnaitė fondo globojamame Moniškio (Žirgės) miške atrado pasaulyje itin retą ir nykstančią grybų rūšį – mėlynlakštę mažasporę (Baeospora myriadophylla). Tai vienintelė Lietuvoje grybo radimvietė.
2023 m. doc.dr. Ričardo Skorupsko ir doc.dr. Jono Volungevičiaus iniciatyva buvo atliktas Moniškio (Žirgės) miško dirvožemio profilio tyrimas, kurio rezultatai nustebino ir pačius tyrėjus. Šis miško plotas – tai niekuomet žmogaus ūkinės veiklos neliesta vietovė [1] .
Valdymas ir finansavimas
Sengirės fondo valdymo organas yra visuotinis dalininkų susirinkimas, įstaigos vadovas ir valdyba.
Sengirės fondo veikla finansuojama juridinių ir privačių rėmėjų lėšomis.
Apdovanojimai
2021 m. birželio 5 d. fondo bendraįkūrėjui Mindaugui Survilai įteikta gamtosauginė prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos muziejaus ir Danos Gedvilienės fondo premija.
2022 m. vasario 16 d. „Sengirės fondo“ komanda ir bendruomenė apdovanota nominacija „Unikali šalis“ už Lietuvos sengirių puoselėjimą ir kilnų rūpestį dėl natūralios gamtos išlikimo.[reikalingas šaltinis]
2022 m. liepos 6 d. Valstybės dieną fondo bendraįkūrėjui Mindaugui Survilai įteiktas valstybės ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis.
2022 m. Baltic Sustainability Awards apdovanojimuose „Sengirės fondas“ išrinktas tarp finalistų socialinių iniciatyvų „Social initiatives“ kategorijoje.
2023 m. Atliekų kultūros apdovanojimuose „Sengirės fondas“ apdovanotas kaip „Metų pasiaukojimas 2022“.
Taip pat skaityti
- Lietuvos sengirės
- Sengirė (filmas)
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Sengirės fondas, Kas yra Sengirės fondas? Ką reiškia Sengirės fondas?