Balbieriškio miškas

54°31′ š. pl. 23°47′ r. ilg. / 54.517°š. pl. 23.783°r. ilg. / 54.517; 23.783

Balbieriškio miškas – miškas Prienų rajono savivaldybės ir Marijampolės savivaldybės teritorijoje, 4 km į vakarus nuo Balbieriškio.

Geografija

Plotas 3580 ha, mišku apaugę 3180 ha. Valstybės reikšmės miško 2855 ha; priklauso Prienų miškų urėdijos Naujosios Ūtos ir girininkijoms. Šiaurės rytų dalyje teka , šiaurės vakaruose – , pietuose – Kamaria, masyvo pietvakariniame pakraštyje – . Upeliai ir jų intakai reguliuoti, miškai nusausinti. Paviršius lygus su lėkštomis įdubomis.

Medynai

Augavietės labai derlingos laikinai užmirkusios, labai derlingos užmirkusios, pelkinės nusausintos. 9 % miško yra ekosistemų apsaugos, 91 % ūkinės paskirties. Kultūrinės kilmės medynų 6 %. Eglynų yra 42 %, beržynų 22 %, juodalksnynų 18 %, ąžuolynų 7 %, drebulynų 5 %, pušynų ir liepynų po 2 %, uosynų ir skroblynų po 1 %. Jaunuolynai sudaro 21 %, pusamžiai medynai 42 %, pribręstantys 19 %, brandūs 18 %. Medynų vidutinis amžius 52 m., bonitetas I, 6, skalsumas 0,77, tūris 221 m/ha, kasmet priauga 7,6 m /ha. 265 ha priskirti Ąžuolų botaniniam draustiniui. Yra į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų. 2004 m. 3060 ha miško plote įsteigtas Balbieriškio miško biosferos poligonas, skirtas vidutinio margojo genio (Dendrocopos medius) apsaugai.

Istorija

1863 m. miške stovyklą buvo įrengę sukilėliai. Sovietinės okupacijos metais, nuo 1944 m. rudens, Balbieriškio miške veikė pavieniai Lietuvos partizanų būriai, kurie 1945 m. pr. buvo sutelkti į Vaidoto grupe. Grupė priklausė Dainavos apygardos Dzūkų rinktinei. 1951 m. rudenį grupė išformuota.

Šaltiniai

1. Balbieriškio miško biosferos poligono ribų planas Archyvuota kopija 2014-10-26 iš Wayback Machine projekto.
2. Algirdas Brukas, . Balbieriškio miškas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 482 psl.