Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Sardinijos karas
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Sardinijos karas | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
Napoleonas III prie Solferino | |||||||
| |||||||
| Konflikto šalys | |||||||
| Sardinijos karalystė Prancūzija | Austrijos imperija | ||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
| Viktoras Emanuelis II Napoleonas III | Pranciškus Juozapas I | ||||||
| Pajėgos | |||||||
| 184,000 | 198,000 | ||||||
| Nuostoliai | |||||||
* 10,071 mirę
| * 12,568 mirę
| ||||||
Sardinijos karas arba Antrasis Italijos Nepriklausomybės karas buvo vienas iš trijų . Karas 1859 m. vyko tarp Austrijos imperijos ir Pjemonto-Sardinijos karalystės, kurios sąjungininku buvo Prancūzija ir Napoleonas III. Austrijai pralaimėjus šį karą buvo sudarytos sąlygos Italijos suvienijimui.
Priešistorė
Po 1848 ir 1849 m. kovų ir revoliucijų Pjemonto-Sardinijos vyriausybė ėmė vykdyti reformas ir politinius bei karinius pasirengimus Italijos išlaisvinimo kovai atnaujinti. Šią politiką daugiausia formavo naujasis ministras pirmininkas Kamilas Kavūras.
Pjemontiečiai po savo pralaimėjimo austrams , suprato, kad negali be stiprių sąjungininkų nugalėti tokių didelių valstybių kaip Austrija. Dėl to Kamilas Kavūras pabandė užmegzti artimesnius ryšius su kitomis didžiosiomis Europos valstybėmis įsitraukdamas į Krymo karą. Taip jis sugebėjo atkreipti Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos vyriausybių, kurias laikė savo galimomis sąjungininkėmis prieš Austriją, dėmesį į Italijos klausimą.
Napoleonas III, stengdamasis išsilaikyti Prancūzijos soste, 1858 m. pasirašė su Sardinija slaptą sutartį, kuria Prancūzijai buvo pažadėta Savoja ir Nica, su sąlyga, kad prancūzai palaikys Sardiniją, jei pultų austrai. Sardinijos ministras Kavūras pradėjo energingai rengtis karui. 1859 m. balandžio mėn. Austrija įteikė Sardinijai ultimatumą, reikalaudama nusiginkluoti. Sardinija atsisakė.
Karo eiga
Balandžio 27 d. austrų kariuomenė peržengė Pjemonto sieną. Prancūzija turėjo apie 600 000 karių, Sardinija apie 86 000, o Austrija apie 675 000. Jėgos buvo lygios, tačiau vietos ir laiko sąlygos buvo palankesnės austrams. Austrams susitikus jungtinę italų ir pancūzų kariuomenę, prie kurios prisidėjo ir Garibaldžio savanoriai pirmosios stambios kautynės įvyko birželio 4 d. ties Madženta, kur austrai buvo sumušti. Napoleonas austrų nepersekiojo ir savo dėmesį nukreipė Milanui užimti, kas jam pavyko birželio 8 d. Po to, Napoleonas nusprendė žygiuoti paskui austrus. Abi pusės nieko nežinojo vieni apie kitus. Birželio 23-24 d. naktį, nenumanydami, kad juos skiria tik 5 km ir ryte nusprendę pakeisti vietą, abu priešininkai birželio 24 d. netikėtai susidūrė ties Solferinu. Čia įvyko pagrindinės kautynės, kuriose iš austrų pusės dalyvavo 120 000 karių, o iš sąjungininkų - 123 000. šiose atsitiktinėse kautynėse prancūzai veikė sumaniau: jie drąsiai puolė priešakinius punktus ir tinkamai panaudojo artileriją. Austrų kariuomenei pagrindinis kautynių smūgis teko pėstininkams, pajėgos į kautynes buvo įvedamos dalimi, vadai nerodė iniciatyvos. Austrai buvo sumušti ir pasitraukė.
Sulaukę pastiprinimo iš Prancūzijos, sąjungininkai turėjo daugiau karių nei austrai. Prancūzų laivynas ruošėsi pulti Veneciją ir austrų užnugaryje išlaipinti desantą, o Alpėse sėkmingai veikė Garibaldis. Austrijoje tuo tarpu kilo nepasitenkinimas Meternicho politika. Besirengiant puolimui Napoleonas netikėtai pasiūlė taiką, kuri liepos 12 d. buvo pasirašyta Vilafrankoje. Napoleonas pabūgo Prūsijos, kuri birželio 15 d. pradėjo rinkti savo kariuomenę prie Reino, be to pačioje Prancūzijoje pradėta bijotis kylančio italų nacionalinio judėjimo, kuris galėjo užgožti popiežių. 1859 m. lapkričio 10 d. Ciūriche buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria Lombardija atiduota Sardinijos karalystei.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Sardinijos karas, Kas yra Sardinijos karas? Ką reiškia Sardinijos karas?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Sardinijos karasNapoleonas III prie SolferinoData 1859 m balandzio 27 d 1859 m liepos 12 d Vieta LombardijaRezultatas Prancuzu ir sardinieciu pergale Lombardija prijungta prie Prusijos Savoja ir Nica prijungtos prie PrancuzijosKonflikto salysSardinijos karalyste Prancuzija Austrijos imperijaVadovai ir kariniai vadaiViktoras Emanuelis II Napoleonas III Pranciskus Juozapas IPajegos184 000 198 000Nuostoliai 10 071 mire 24 594 suzeisti 12 568 mire 26 149 suzeisti Sardinijos karas arba Antrasis Italijos Nepriklausomybes karas buvo vienas is triju Karas 1859 m vyko tarp Austrijos imperijos ir Pjemonto Sardinijos karalystes kurios sajungininku buvo Prancuzija ir Napoleonas III Austrijai pralaimejus sį kara buvo sudarytos salygos Italijos suvienijimui Varezes musisPriesistorePo 1848 ir 1849 m kovu ir revoliuciju Pjemonto Sardinijos vyriausybe eme vykdyti reformas ir politinius bei karinius pasirengimus Italijos islaisvinimo kovai atnaujinti Sia politika daugiausia formavo naujasis ministras pirmininkas Kamilas Kavuras Pjemontieciai po savo pralaimejimo austrams suprato kad negali be stipriu sajungininku nugaleti tokiu dideliu valstybiu kaip Austrija Del to Kamilas Kavuras pabande uzmegzti artimesnius rysius su kitomis didziosiomis Europos valstybemis įsitraukdamas į Krymo kara Taip jis sugebejo atkreipti Prancuzijos ir Didziosios Britanijos vyriausybiu kurias laike savo galimomis sajungininkemis pries Austrija demesį į Italijos klausima Napoleonas III stengdamasis issilaikyti Prancuzijos soste 1858 m pasirase su Sardinija slapta sutartį kuria Prancuzijai buvo pazadeta Savoja ir Nica su salyga kad prancuzai palaikys Sardinija jei pultu austrai Sardinijos ministras Kavuras pradejo energingai rengtis karui 1859 m balandzio men Austrija įteike Sardinijai ultimatuma reikalaudama nusiginkluoti Sardinija atsisake Karo eigaSan Martino musis Balandzio 27 d austru kariuomene perzenge Pjemonto siena Prancuzija turejo apie 600 000 kariu Sardinija apie 86 000 o Austrija apie 675 000 Jegos buvo lygios taciau vietos ir laiko salygos buvo palankesnes austrams Austrams susitikus jungtine italu ir pancuzu kariuomene prie kurios prisidejo ir Garibaldzio savanoriai pirmosios stambios kautynes įvyko birzelio 4 d ties Madzenta kur austrai buvo sumusti Napoleonas austru nepersekiojo ir savo demesį nukreipe Milanui uzimti kas jam pavyko birzelio 8 d Po to Napoleonas nusprende zygiuoti paskui austrus Abi puses nieko nezinojo vieni apie kitus Birzelio 23 24 d naktį nenumanydami kad juos skiria tik 5 km ir ryte nusprende pakeisti vieta abu priesininkai birzelio 24 d netiketai susidure ties Solferinu Cia įvyko pagrindines kautynes kuriose is austru puses dalyvavo 120 000 kariu o is sajungininku 123 000 siose atsitiktinese kautynese prancuzai veike sumaniau jie drasiai puole priesakinius punktus ir tinkamai panaudojo artilerija Austru kariuomenei pagrindinis kautyniu smugis teko pestininkams pajegos į kautynes buvo įvedamos dalimi vadai nerode iniciatyvos Austrai buvo sumusti ir pasitrauke Sulauke pastiprinimo is Prancuzijos sajungininkai turejo daugiau kariu nei austrai Prancuzu laivynas ruosesi pulti Venecija ir austru uznugaryje islaipinti desanta o Alpese sekmingai veike Garibaldis Austrijoje tuo tarpu kilo nepasitenkinimas Meternicho politika Besirengiant puolimui Napoleonas netiketai pasiule taika kuri liepos 12 d buvo pasirasyta Vilafrankoje Napoleonas pabugo Prusijos kuri birzelio 15 d pradejo rinkti savo kariuomene prie Reino be to pacioje Prancuzijoje pradeta bijotis kylancio italu nacionalinio judejimo kuris galejo uzgozti popieziu 1859 m lapkricio 10 d Ciuriche buvo patvirtinta taikos sutartis kuria Lombardija atiduota Sardinijos karalystei Vikiteka Sardinijos karas vaizdine ir garsine medziaga