Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Sardinijos karalystė it Regno di Sardegna valstybė Italijoje gyvavusi 1720 1861 m it Regno di Sardegna Sardinijos Karaly
Sardinijos karalius
Sardinijos karalystė (it. Regno di Sardegna) − valstybė Italijoje, gyvavusi 1720−1861 m.
| it. Regno di Sardegna' Sardinijos Karalystė | |||||
| Buvusi karalystė | |||||
| |||||
| |||||
| Sostinė | Turinas (de facto), Kaljaris (de jure) | ||||
| Kalbos | italų, prancūzų kalba, pjemonto kalba, oksitanų kalba, | ||||
| Valdymo forma | konstitucinė monarchija | ||||
| Era | Naujieji laikai | ||||
| - Sardinijos Karalystės įsteigimas | 1720 m., 1720 | ||||
| - Italijos Karalystės suvienijimas | 1861 m. | ||||
| Valiuta | Sardinijos lira, (1816-1861) | ||||
Istorija
Karalystė susidarė, Sardinijos salą prijungus prie . Karalystės branduolys buvo Pjemontas (Piemonte).
1792 m. Sardinijos karalystė įstojo į koaliciją prieš Prancūziją. 1792 m. Prancūzija užėmė ir prisijungė Savoją ir Nicą, 1798 m. − Pjemontą.
Vienos kongresas (1814−1815 m.) atkūrė Sardinijos karalystę, gražindama jai Nicą ir Savoją ir perdavė jai Ligūriją.
1821 m. Pjemonte įvyko revoliucija, tačiau ji buvo nesėkminga ir numalšinta pasitelkus Austrijos pajėgas. Per 1848 m. revoliuciją buvo paskelbta Sardinijos karalystės konstitucija. Tai lėmė, kad nuo to laiko Sardinijos karalystė buvo liberaliausia iš Italijos karalysčių. Ji tapo Italijos nacionalistų ir romantikų emigracijos tikslu.
1848−1849 m. Europoje vykstant tautų pavasariui Sardinijos karalius Karolis Albertas nusprendė pradėti Pirmąjį Italijos Suvienijimo karą, tikėdamasis gauti entuziastingą nacionalistų palaikymą bei manydamas, kad Austrija yra per silpna apsiginti, nes buvo drebinama revoliucijų. Sardinijos karalystė pralaimėjo karą su Austrija. Kare buvo du svarbiausi mūšiai − Kustocos ir Navaros. Abudu baigėsi triuškinamais Sardinijos pralaimėjimais ir karaliaus Karolio Alberto sosto atsisakymu savo sūnaus Viktoro Emanuelio II naudai.
1852 m. Kavūras tapo Sardinijos ministru pirmininku ir pradėjo ekonomines bei religines reformas. Sardinijoje buvo išplečiamas geležinkelių tinklas bei sudarytos prekybos sutartys su Prancūzija, Belgija bei Jungtine Karalyste. Sardinijos karalystė tapo stipriausia valstybe Italijoje neskaitant Austrijos.
1854 m. per Krymo karą buvo išsiųsta maža kariuomenės dalis iš Sardinijos karalystės kautis anglų ir prancūzų pusėje prieš Rusiją.
1856 m. per taikos konferenciją Paryžiuje Sardinijos karalystė nieko negavo, tačiau Prancūzija ir Jungtinė Karalystė ėmė palaikyti Sardiniją Italijos suvienijimo klausimu. Jungtinė Karalystė nusigręžė nuo savo ilgalaikės sąjungininkės Austrijos, nes ji liko neutrali per šį konfliktą (Krymo karą).
1859 m. Kavūras susitiko su Prancūzijos imperatoriumi Napoleonu III Plombiere, kur buvo sudarytas slaptas paktas su Prancūzija, kad ši paremtų Sardiniją kare prieš Austriją dėl Venecijos ir Lombardijos mainais į Nicą ir Savoją. Karui prasidėjus Prancūzija padėjo Sardinijos karalystei, tačiau dėl didelių patirtų aukų jie išstojo iš karo, pasirašydami Vilafrankos taikos sutartį, pagal kurią Sardinijai atiteko Lombardija. Karo metu Toskana, Luka, Modena ir Parma sukilo prieš savo monarchus, surengė referendumus dėl prisijungimo prie Sardinijos, kuriuos nacionalistai lengvai laimėjo. Taip pat, neramumai Popiežiaus valstybėje leido nacionalistams atsiskirti Emilijos-Romanijos provincijoje ir prisijungti prie Sardinijos karalystės.
1860-61 m. Garibaldis, garsus Italijos patriotas, surengė savanorių „Tūkstančio žygį“. Šie raudonmarškiniai, kaip buvo vadinami, laivais plaukė nuo Genujos iki Sicilijos, kur jie išsilaipino ir pradėjo kovą dėl galutinio Italijos suvienijimo. armija buvo per silpna ir demoralizuota, kad pasipriešintų šiai kariaunai, prie kurios šliejosi valstiečiai bei savanoriai romantikai iš užsienio. Užėmus Palermą Garibaldis pasiskelbė Sicilijos diktatoriumi ir tęsė kovą dėl Italijos išlaisvinimo persikeldamas per Mesinos sąsiaurį. Britanijos laivai jam netrukdė ir net padėjo per šį persikėlimą dėl to, kad Garibaldis buvo garsus ir mėgstamas užsienyje bei dėl to, kad Jungtine Karalystė simpatizavo Garibaldžio judėjimui. Tačiau Kavūras, bijodamas, kad Garibaldžiui niekas nesutrukdys pasiskelbti pietų Italijos diktatoriumi arba, dar blogiau, pulti Popiežiaus valstybę ir taip išprovokuoti užsienio valstybių reakciją, pats įsikišo į karą ir pasiuntė Sardinijos armiją į Italijos pietus. Bežygiuojant Sardinijos armija užėmė beveik visą Popiežiaus valstybę, išskyrus Romą.
1861 m. kovo 17 d. Sardinijos karalystė pasivadino Italijos karalyste. 1866 m. prie jos prijungta Lombardijos ir Venecijos sritis, 1870 m. − Popiežiaus valstybė su Romos miestu ir Laciju. Taip užbaigtas Italijos suvienijimas.
Tarp istorikų yra nesutariančių nuomonių apie Sardinijos motyvaciją per Italijos suvienijimą. S. M. di Scala teigia, kad Sardinija veikė nuoširdžiai ir tikrai tikėjo Italijos nacionalizmu ir norėjo apjungti visas Italijos žemes, tačiau tada lieka neaišku, kodėl Kavūras taip lengvai atidavė Nicą ir Savoją, tuomet buvusias itališkas žemes, Prancūzijai. L. C. B Seaman teigia, kad Sardinija tenorėjo padidinti savo žemes ir dinastinį prestižą, o ne apjungti Italiją.
Nuorodos
- Sardinijos karalystės žemėlapis Archyvuota kopija 2012-02-09 iš Wayback Machine projekto. (angl.)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Sardinijos karalius, Kas yra Sardinijos karalius? Ką reiškia Sardinijos karalius?
Sardinijos karalyste it Regno di Sardegna valstybe Italijoje gyvavusi 1720 1861 m it Regno di Sardegna Sardinijos KaralysteBuvusi karalyste 1720 1861HerbasLocation of Sardinijos KaralysteSostine Turinas de facto Kaljaris de jure Kalbos italu prancuzu kalba pjemonto kalba oksitanu kalba Valdymo forma konstitucine monarchijaEra Naujieji laikai Sardinijos Karalystes įsteigimas 1720 m 1720 Italijos Karalystes suvienijimas 1861 m Valiuta Sardinijos lira 1816 1861 Bazilikoje Superga palaidoti visi Sardinijos karaliaiIstorijaKaralyste susidare Sardinijos sala prijungus prie Karalystes branduolys buvo Pjemontas Piemonte 1792 m Sardinijos karalyste įstojo į koalicija pries Prancuzija 1792 m Prancuzija uzeme ir prisijunge Savoja ir Nica 1798 m Pjemonta Vienos kongresas 1814 1815 m atkure Sardinijos karalyste grazindama jai Nica ir Savoja ir perdave jai Ligurija 1821 m Pjemonte įvyko revoliucija taciau ji buvo nesekminga ir numalsinta pasitelkus Austrijos pajegas Per 1848 m revoliucija buvo paskelbta Sardinijos karalystes konstitucija Tai leme kad nuo to laiko Sardinijos karalyste buvo liberaliausia is Italijos karalysciu Ji tapo Italijos nacionalistu ir romantiku emigracijos tikslu 1848 1849 m Europoje vykstant tautu pavasariui Sardinijos karalius Karolis Albertas nusprende pradeti Pirmajį Italijos Suvienijimo kara tikedamasis gauti entuziastinga nacionalistu palaikyma bei manydamas kad Austrija yra per silpna apsiginti nes buvo drebinama revoliuciju Sardinijos karalyste pralaimejo kara su Austrija Kare buvo du svarbiausi musiai Kustocos ir Navaros Abudu baigesi triuskinamais Sardinijos pralaimejimais ir karaliaus Karolio Alberto sosto atsisakymu savo sunaus Viktoro Emanuelio II naudai 1852 m Kavuras tapo Sardinijos ministru pirmininku ir pradejo ekonomines bei religines reformas Sardinijoje buvo ispleciamas gelezinkeliu tinklas bei sudarytos prekybos sutartys su Prancuzija Belgija bei Jungtine Karalyste Sardinijos karalyste tapo stipriausia valstybe Italijoje neskaitant Austrijos 1854 m per Krymo kara buvo issiusta maza kariuomenes dalis is Sardinijos karalystes kautis anglu ir prancuzu puseje pries Rusija 1856 m per taikos konferencija Paryziuje Sardinijos karalyste nieko negavo taciau Prancuzija ir Jungtine Karalyste eme palaikyti Sardinija Italijos suvienijimo klausimu Jungtine Karalyste nusigreze nuo savo ilgalaikes sajungininkes Austrijos nes ji liko neutrali per sį konflikta Krymo kara 1859 m Kavuras susitiko su Prancuzijos imperatoriumi Napoleonu III Plombiere kur buvo sudarytas slaptas paktas su Prancuzija kad si paremtu Sardinija kare pries Austrija del Venecijos ir Lombardijos mainais į Nica ir Savoja Karui prasidejus Prancuzija padejo Sardinijos karalystei taciau del dideliu patirtu auku jie isstojo is karo pasirasydami Vilafrankos taikos sutartį pagal kuria Sardinijai atiteko Lombardija Karo metu Toskana Luka Modena ir Parma sukilo pries savo monarchus surenge referendumus del prisijungimo prie Sardinijos kuriuos nacionalistai lengvai laimejo Taip pat neramumai Popieziaus valstybeje leido nacionalistams atsiskirti Emilijos Romanijos provincijoje ir prisijungti prie Sardinijos karalystes 1860 61 m Garibaldis garsus Italijos patriotas surenge savanoriu Tukstancio zygį Sie raudonmarskiniai kaip buvo vadinami laivais plauke nuo Genujos iki Sicilijos kur jie issilaipino ir pradejo kova del galutinio Italijos suvienijimo armija buvo per silpna ir demoralizuota kad pasipriesintu siai kariaunai prie kurios sliejosi valstieciai bei savanoriai romantikai is uzsienio Uzemus Palerma Garibaldis pasiskelbe Sicilijos diktatoriumi ir tese kova del Italijos islaisvinimo persikeldamas per Mesinos sasiaurį Britanijos laivai jam netrukde ir net padejo per sį persikelima del to kad Garibaldis buvo garsus ir megstamas uzsienyje bei del to kad Jungtine Karalyste simpatizavo Garibaldzio judejimui Taciau Kavuras bijodamas kad Garibaldziui niekas nesutrukdys pasiskelbti pietu Italijos diktatoriumi arba dar blogiau pulti Popieziaus valstybe ir taip isprovokuoti uzsienio valstybiu reakcija pats įsikiso į kara ir pasiunte Sardinijos armija į Italijos pietus Bezygiuojant Sardinijos armija uzeme beveik visa Popieziaus valstybe isskyrus Roma 1861 m kovo 17 d Sardinijos karalyste pasivadino Italijos karalyste 1866 m prie jos prijungta Lombardijos ir Venecijos sritis 1870 m Popieziaus valstybe su Romos miestu ir Laciju Taip uzbaigtas Italijos suvienijimas Tarp istoriku yra nesutarianciu nuomoniu apie Sardinijos motyvacija per Italijos suvienijima S M di Scala teigia kad Sardinija veike nuosirdziai ir tikrai tikejo Italijos nacionalizmu ir norejo apjungti visas Italijos zemes taciau tada lieka neaisku kodel Kavuras taip lengvai atidave Nica ir Savoja tuomet buvusias italiskas zemes Prancuzijai L C B Seaman teigia kad Sardinija tenorejo padidinti savo zemes ir dinastinį prestiza o ne apjungti Italija NuorodosSardinijos karalystes zemelapis Archyvuota kopija 2012 02 09 is Wayback Machine projekto angl