Sarajevas (bosn. Sarajevo) – miestas Bosnijos ir Hercegovinos vidurio rytuose, prie Miliackos (Miljacka) upės; šalies sostinė. Iki 1992 m. prasidėjusio Bosnijos karo buvo svarbus kultūros ir verslo centras, jame gyveno įvairios tautos (Bosnijos serbai, Bosnijos kroatai, musulmonai ir kt.). Daugiausia buvo gaminama kilimų, šilko, brangakmenių, tabako prekių, mašinų ir įrengimų. Karas labai neigiamai paveikė miesto ekonomiką, kadangi daugelis pastatų ir gamyklų buvo sugriauta. Sarajeve yra Bosnijos ir Hercegovinos mokslo ir menų akademija, muziejus. Yra cerkvių, mečečių.
| Sarajevas bosn. Sarajevo, kroat. Sarajevo, serb. Сарајево | |
|---|---|
| Sarajevo panorama 2015 m. | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė | Bosnija ir Hercegovina |
| Autonomija | Bosnijos ir Hercegovinos federacija |
| Gyventojų | 343 000 |
| Plotas | 141,5 km² |
| Tankumas | 2 424 žm./km² |
| Vikiteka | Sarajevas |
| Kirčiavimas | Sarãjevas |
2020 m. miesto pagrindinę gyventojų dalį sudarė bosniai 91 %, kroatų 5 %, serbų 4 %.
Etimologija
Miestas minimas nuo 1244 m. kaip Vrchbosna („aukštutinė Bosna“).1507 m. užkariavę osmanai ėmė vadinti miestą Sarajevu. Šis vietovardis siejamas su turk. saray, o šis – su persų sarāy, kas reiškia „rūmai, keleivių namai“. Prie jo pridėta slaviška priesaga -evo.
Istorija
Minimas nuo 1244 m., dabartinis pavadinimas – nuo 1507 m. Nuo 1918 m. gruodžio įėjo į Serbų, kroatų ir slovėnų karalystės sudėtį (nuo 1929 m. – Jugoslavija), nuo 1946 m. liaudies respublikos, nuo 1963 m. – socialistinės respublikos sostinė. Bosnijos karo metu Sarajevą buvo apsiautusios serbų pajėgos. Ši apsuptis buvo ilgiausia Europoje trukmės atžvilgiu nuo II pasaulinio karo – ji truko nuo 1992 m. balandžio 5 d. iki 1996 m. vasario 29 d.
Geografija
Sarajevas yra įsikūręs netoli Bosnijos ir Hercegovinos šalies centro, istoriniame Bosnijos regione, Sarajevo slėnyje, Dinarų kalnyno viduryje. Miestas yra pakilęs 550 m virš jūros lygio ir yra apsuptas didelėmis miškingomis kalvomis ir penkiomis didelėmis viršūnėmis, kurių aukščiausia – Treskavica (2088 m), kitos – Bjelašnica (2067 m), Jahorina (1913 m), Trebevičius (1627 m) ir Igmanas (1502 m). Paskutiniai keturi kalnai dar yra vadinami Sarajevo olimpiniais kalnais.
Miliackos upė yra pagrindinė miesto geografinė ypatybė. Ji teka per miestą iš rytų per Sarajevo centrą į jo vakarinę dalį, kur susijungia su Bosnos upe.
Klimatas
Sarajevui yra būdingas drėgnas kontinentinis klimatas arba drėgnas subtropinis klimatas. Miesto klimatui poveikį daro arti esanti Adrijos jūra, nors ir kalnai miesto pietuose sumažina jos įtaką. Vidutinė temperatūra – 10 °C, sausis – šalčiausias mėnuo (apie 0,5 °C), o liepa – šilčiausias (19,7 °C).
Šilumos rekordas (40,7 °C) buvo užfiksuotas 1946 m. rugpjūčio 19 d. ir 2008 m. rugpjūčio 23 d. (41,0). Žemiausia temperatūra buvo užfiksuota 1942 m. sausio 25 d. (-26,2 °C). Vidutiniškai Sarajeve būna 46 dienos per metus, kai temperatūra perkopia 32 °C ir 4 dienos kai temperatūra nukrenta žemiau -15 °C. Paprastai mieste yra nedidelis debesuotumas, vidutiniškai kasmet 45%.
Vidutinis vėjo greitis – nuo 28 iki 48 km/h.
Ekonomika
Sarajevas dėl savo didelių gamybos, administravimo ir turizmo sektorių yra stipriausias ekonominis regionas Bosnijoje ir Hercegovinoje. Sarajevo kantonas sukuria beveik 25% šalies BVP. Po karo metų, Sarajevo ekonomikoje buvo vykdomos rekonstrukcijos ir reabilitacijos programos. 1997 m. Sarajeve buvo atidarytas Centrinis Bosnijos ir Hercegovinos bankas, o 2002 m. atsidarė Sarajevo vertybinių popierių birža.
Nors komunizmo laikotarpiu šalyje ir vyravo didžiosios pramonės šakos, tik keletas iš jų sėkmingai perėjo prie rinkos ekonomikos. Sarajevo pramonės šakose dabar yra gaminami tabako produktai, baldai, trikotažas, automobiliai ir ryšių įranga.
2002 m. iš Sarajevo regiono buvo eksportuota 259 569 00 KM. Daugiausiai eksportuojama (28,2%) į Vokietiją, Didžiąją Britaniją (16,8%) ir į Serbiją ir Juodkalniją (12,8%). Daugiausiai importuojama iš Vokietijos (15,8%). Viso importuojamo turto vertė yra 1 322 585 000 KM, tai yra beveik 5,1 kartų daugiau negu visas eksportas.
1981 m. Sarajevo BVP vienam gyventojui buvo 133% nuo visos Jugoslavijos vidurkio.
Sarajevas po Liublianos ir Zagrebo yra turtingiausias miestas buvusioje Jugoslavijoje ir vienas iš turtingiausių miestų Balkanuose.
Sportas
1984 m. mieste vyko XIV žiemos olimpinės žaidynės.
Futbolas
Miestų partnerystė
Miestai, su kuriais Sarajevas yra užmezgęs partnerystės ryšius:
|
|
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Sarajevas, Kas yra Sarajevas? Ką reiškia Sarajevas?