Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Saldžioji stevijaSaldžioji stevija Stevia rebaudiana Mokslinė klasifikacijaKaralystė Augalai Plantae Skyrius Magnolijūna

Saldžioji stevija

  • Pagrindinis puslapis
  • Saldžioji stevija
Saldžioji stevija
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Saldžioji stevija

Saldžioji stevija (Stevia rebaudiana)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Astražiedžiai
( Asteridae)
Šeima: Astriniai
( Asteraceae)
Triba:
( Eupatorieae)
Gentis:
( Stevia)
Rūšis: Saldžioji stevija
( Stevia rebaudiana)
Binomas
Stevia rebaudiana
,

Žydinti saldžioji stevija

Saldžioji stevija (Stevia rebaudiana) – astrinių (Asteraceae) šeimos, (Stevia) genties augalų rūšis.

Pavadinimas

Dabartinio mokslinio lotyniško rūšies pavadinimo autorius šveicarų botanikas Moisés de Santiago Bertoni, 1884 emigravęs į Pietų Ameriką, gyvenęs 1857–1929 metais.

Paplitimas

Natūraliai auga Pietų Amerikos žemyne – Paragvajaus plokščiakalniuose. Kaip cukraus pakaitalas introdukuota daugelyje šalių, įskaitant ir Lietuvą.

Augavietės

Šis augalas natūraliai auga pusiau drėgno klimato Paragvajaus regione. Ten metinis kritulių kiekis apie 1500–1700 mm. Tad augalas puikiai ištveria drėgmę, bet neatlaiko sausros, kuri tiesiogiai pakenkia saldžiosios stevijos lapeliams. Ganėtinai pakanti žemesnei temperatūrai, nors žiemos periodu jų augimas lėtesnis. Idealiausia temperatūra sėklų sudaiginimui + 20ºC.

Morfologija

Iš pirmo žvilgsnio labai panašiai atrodo į Lietuvoje gerai žinomas mėtų genties augalus, nors pagal mokslinę klasifikaciją priklauso skirtingoms augalų šeimoms. Užauga 70-100 cm aukščio su 2-3 cm ilgio lapeliais. Žydi baltais, smulkiais žiedeliais.

Istorija ir panaudojimas

Pietų Amerikos indėnų gentis gvaraniai nuo seno šį augalą naudojo kaip saldiklį. O europiečiams tapo žinoma nuo XVI a., kada ten apie jos kaip saldiklio savybes pirmieji sužinojo ispanų konkistadorai. Vėliau ją apie 1888 metus tyrinėjo į Pietų Ameriką emigravęs šveicarų botanikas Moisés de Santiago Bertoni, kurią 1899 metais aprašė botaniškai.

Dėl lapų saldumo laikoma vienu saldžiausių pasaulyje augalu. Jos lapai 10-15 kartų saldesni už paprastą cukrų. O iš jos lapų išskiriamas natūralus, nemaistingas saldiklis neturintis kalorijų žinomas kaip steviozidas 250–300 kartų saldesnis už cukrų. Labai tinka vartoti sergantiems cukriniu diabetu. Saldžioji stevija dabar plačiai vartojama Japonijoje, Kinijoje ir kaip nuo seno – Pietų Amerikoje.

Nuorodos

  • Mokslinis lotyniškas rūšies pavadinimas per theplantlist.org svetainę[neveikianti nuoroda], Anglų k.
  • Mokslinis lotyniškas rūšies pavadinimas per ipni.org svetainę, Anglų k.
  • Apie Saldžiosios stevijos panaudojimą per stevija.lt svetainę Archyvuota kopija 2011-12-28 iš Wayback Machine projekto.
  • Saldžioji žolė Archyvuota kopija 2011-07-02 iš Wayback Machine projekto., Straipsnelis apie Saldžiąją steviją iš laikraščio „Valstietis“, 2011 balandžio mėn. 18 d.
  • Saldžioji mįslė, Straipsnelis apie Saldžiąją steviją iš laikraščio „Kauno diena“, 2006 balandžio mėn. 25 d.
  • Plačiau pasiskaityti apie Saldžiąją stevija per stevia-paraguay.com svetainę Archyvuota kopija 2011-12-09 iš Wayback Machine projekto., Ispanų k. ir Anglų k.
  • Plačiau pasiskaityti apie Saldžiąją stevija per rebaudiana-stevia.com svetainę, Prancūzų k.
  • Apie Saldžiąją steviją per steviarebaudiana.com svetainę, Anglų k.
  • Apie Saldžiąją steviją per steviainfo.com svetainę Archyvuota kopija 2017-03-14 iš Wayback Machine projekto., Anglų k.

Galerija

  • Žydinti stevija
  • Saldžiosios stevijos sudžiovinti lapeliai
  • Saldžiosios stevijos susmulkinti lapeliai


Vikiteka: Saldžioji stevija – vaizdinė ir garsinė medžiaga
   Šis straipsnis apie augalus yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 27 Lie, 2025 / 08:56

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Saldžioji stevija, Kas yra Saldžioji stevija? Ką reiškia Saldžioji stevija?

Saldzioji stevijaSaldzioji stevija Stevia rebaudiana Moksline klasifikacijaKaralyste Augalai Plantae Skyrius Magnolijunai Magnoliophyta Klase Magnolijainiai Magnoliopsida Poklasis Astraziedziai Asteridae Seima Astriniai Asteraceae Triba Eupatorieae Gentis Stevia Rusis Saldzioji stevija Stevia rebaudiana BinomasStevia rebaudiana Zydinti saldzioji stevija Saldzioji stevija Stevia rebaudiana astriniu Asteraceae seimos Stevia genties augalu rusis PavadinimasDabartinio mokslinio lotynisko rusies pavadinimo autorius sveicaru botanikas Moises de Santiago Bertoni 1884 emigraves į Pietu Amerika gyvenes 1857 1929 metais PaplitimasNaturaliai auga Pietu Amerikos zemyne Paragvajaus ploksciakalniuose Kaip cukraus pakaitalas introdukuota daugelyje saliu įskaitant ir Lietuva AugavietesSis augalas naturaliai auga pusiau dregno klimato Paragvajaus regione Ten metinis krituliu kiekis apie 1500 1700 mm Tad augalas puikiai istveria dregme bet neatlaiko sausros kuri tiesiogiai pakenkia saldziosios stevijos lapeliams Ganetinai pakanti zemesnei temperaturai nors ziemos periodu ju augimas letesnis Idealiausia temperatura seklu sudaiginimui 20ºC MorfologijaIs pirmo zvilgsnio labai panasiai atrodo į Lietuvoje gerai zinomas metu genties augalus nors pagal moksline klasifikacija priklauso skirtingoms augalu seimoms Uzauga 70 100 cm aukscio su 2 3 cm ilgio lapeliais Zydi baltais smulkiais ziedeliais Istorija ir panaudojimasPietu Amerikos indenu gentis gvaraniai nuo seno sį augala naudojo kaip saldiklį O europieciams tapo zinoma nuo XVI a kada ten apie jos kaip saldiklio savybes pirmieji suzinojo ispanu konkistadorai Veliau ja apie 1888 metus tyrinejo į Pietu Amerika emigraves sveicaru botanikas Moises de Santiago Bertoni kuria 1899 metais aprase botaniskai Del lapu saldumo laikoma vienu saldziausiu pasaulyje augalu Jos lapai 10 15 kartu saldesni uz paprasta cukru O is jos lapu isskiriamas naturalus nemaistingas saldiklis neturintis kaloriju zinomas kaip steviozidas 250 300 kartu saldesnis uz cukru Labai tinka vartoti sergantiems cukriniu diabetu Saldzioji stevija dabar placiai vartojama Japonijoje Kinijoje ir kaip nuo seno Pietu Amerikoje NuorodosMokslinis lotyniskas rusies pavadinimas per theplantlist org svetaine neveikianti nuoroda Anglu k Mokslinis lotyniskas rusies pavadinimas per ipni org svetaine Anglu k Apie Saldziosios stevijos panaudojima per stevija lt svetaine Archyvuota kopija 2011 12 28 is Wayback Machine projekto Saldzioji zole Archyvuota kopija 2011 07 02 is Wayback Machine projekto Straipsnelis apie Saldziaja stevija is laikrascio Valstietis 2011 balandzio men 18 d Saldzioji mįsle Straipsnelis apie Saldziaja stevija is laikrascio Kauno diena 2006 balandzio men 25 d Placiau pasiskaityti apie Saldziaja stevija per stevia paraguay com svetaine Archyvuota kopija 2011 12 09 is Wayback Machine projekto Ispanu k ir Anglu k Placiau pasiskaityti apie Saldziaja stevija per rebaudiana stevia com svetaine Prancuzu k Apie Saldziaja stevija per steviarebaudiana com svetaine Anglu k Apie Saldziaja stevija per steviainfo com svetaine Archyvuota kopija 2017 03 14 is Wayback Machine projekto Anglu k GalerijaZydinti stevija Saldziosios stevijos sudziovinti lapeliai Saldziosios stevijos susmulkinti lapeliai Vikiteka Saldzioji stevija vaizdine ir garsine medziaga Sis straipsnis apie augalus yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį

Naujausi straipsniai
  • Liepa 27, 2025

    Mtarfa F.C.

  • Liepa 27, 2025

    Metelių apylinkė

  • Liepa 27, 2025

    Marijus Maksimas

  • Liepa 27, 2025

    Maltos futbolas 1969–1970 m.

  • Liepa 27, 2025

    Motor Gera

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje