Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Saksonijos hercogystė
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Saksonijos kunigaikštystė arba Saksonijos hercogystė (vok. Herzogtum Sachsen) – Šventosios Romos imperijos kunigaikštystė, egzistavusi 804–1296 m. Jos teritorijos koncentravosi istoriniame Žemutinės Saksonijos regione, dab. Vokietijos šiaurės vakarinėje dalyje.
| Hartogdom Sassen Saksonijos kunigaikštystė | ||||
| Rytų Frankų karalystės dalis (iki 962 m.) Šventosios Romos imperijos kunigaikštystė | ||||
| ||||
|
Herbas | ||||
| Kunigaikštystė Šventojoje Romos imperijoje (geltona) apie 1000 m. | ||||
| Sostinė | Nenurodyta | |||
| Kalbos | lotynų, vokiečių žemaičių | |||
| Valdymo forma | monarchija | |||
| Saksonijos kunigaikščiai | ||||
| 850–961 | Liudolfingų dinastija | |||
| 861–1106 | Bilungų dinastija | |||
| Era | viduramžiai, naujieji laikai | |||
| - Įkurta | 804 m., 804 | |||
| - Panaikinta | 1180 m. | |||
Istorija
Liudolfingų ir Bilungų valdymas
VI–VIII a. būsimosios kunigaikštystės teritorijoje egzistavo gentinė konfederacija , kurios gyventojai pagonys saksai aršiai puldinėjo Frankų valstybę. Ji panaikinta jos teritorijas įjungiant į Frankų imperiją. Apkrikštijus ir sutramdžius saksus, apie 804 m. įkurta Saksonijos kunigaikštystė, kuri tapo didžiausia tuometine germanų politine valda.
Ji buvo įsikūrusi tarp Emso ir Elbės upių. Rytuose ribojosi su slavų valdomomis teritorijomis, o vakaruose – su fryzų žemėmis. Šiaurėje ji turėjo sieną su Danijos karalyste. Pati kunigaikštystė buvo dalinama į keturias tradicines valdas. Jos centrinė dalis buvo žinoma kaip , vakarinė – Vestfalija, rytinė – , o šiaurinė (anapus Elbės) – Nordalbingija.
Iš pradžių kunigaikštystėje viešpatavo Karolingų skiriami vietininkai, tačiau nuo IX a. vidurio čia jau valdo , kuris įkūrė Liudolfingų dinastiją. 919 m. šios dinastijos atstovas Henrikas Paukštininkas tapo visos Rytų Frankų karalystės karaliumi. Jo įpėdinis buvo Otonas II.
Otonui II tapus karaliumi, savo kunigaikštystės reikalus jis pemažu perleido savo patikėtiniui Hermanui Bilungui. Taip kunigaikštystėje prasidėjo Bilungų dinastija, valdžiusi iki pat XII a. Tuo metu kunigaikštystė aktyviai vykdė kolonizaciją į slavų žemes rytuose: čia buvo įkurtos Bilungo marka ir Gero marka. Saksų kalbos pagrindu susiformavusi vokiečių žemaičių tarmė šios kolonizacijos dėka plito tolyn į rytus.
Velfų ir Askanų valdymas
1106 m. mirus kunigaikščiui Magnusui, kuris neturėjo vyriškos lyties įpėdinio, Saksonijos sostą perėmė . 1137 m. tapęs imperatoriumi, Saksoniją valdyti atidavė Bavarijos kunigaikščiui iš , kuris buvo Magnuso anūkas per moteriškąją liniją (jo dukros Vulfhildos sūnus). Tuo pat metu į Saksoniją teises reiškė ir , kuris irgi buvo Magnuso anūkas (jo dukros Eilikos sūnus), tapęs galingu kunigaikščiu, valdžiusiu . 1138–1142 m. jis užvaldė Saksoniją, tačiau vėliau čia vėl įsitvirtino Velfas .
Valdant pastarajam, buvo kuriami nauji miestai: išdygo Hildesheimas, Kaselis, , Liuneburgas, , Šverinas, ir kt. Henrikas III tapo vienu galingiausių Šventosios Romos imperijos kunigaikščiu.
1180 m., dėl Henriko III nesutarimų su imperatoriumi Frydrichu Barbarosa, Saksonija buvo užpulta ir nukariauta. Kunigaikštystė buvo panaikinta, o jos teritorija suskaldyta į daug smulkių feodalinių valdų, pavaldžių tiesiogiai imperatoriui, arba atiduotų bažnyčiai. Henrikui III buvo paliktas tik Brunsviko miestas, kur sukurta . Vestfalijoje sukurta galinga , šiaurėje – ir pan.
Tolimame rytiniame kunigaikštystės pakraštyje (prie Elbės upės), Alberto Lokio palikuonių (Askanų dinastijos) valdomose žemėse buvo atgaivintas Saksonijos kunigaikščio titulas, tačiau geografiškai kunigaikštystė buvo jau visai kitur. Ji vadinama .
Taip pat skaitykite
- Liudolfingų dinastija
- Bilungai
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Saksonijos hercogystė, Kas yra Saksonijos hercogystė? Ką reiškia Saksonijos hercogystė?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Saksonijos kunigaikstyste arba Saksonijos hercogyste vok Herzogtum Sachsen Sventosios Romos imperijos kunigaikstyste egzistavusi 804 1296 m Jos teritorijos koncentravosi istoriniame Zemutines Saksonijos regione dab Vokietijos siaures vakarineje dalyje Hartogdom Sassen Saksonijos kunigaikstysteRytu Franku karalystes dalis iki 962 m Sventosios Romos imperijos kunigaikstyste804 1180 HerbasLocation ofKunigaikstyste Sventojoje Romos imperijoje geltona apie 1000 m Sostine NenurodytaKalbos lotynu vokieciu zemaiciuValdymo forma monarchijaSaksonijos kunigaiksciai 850 961 Liudolfingu dinastija 861 1106 Bilungu dinastijaEra viduramziai naujieji laikai Įkurta 804 m 804 Panaikinta 1180 m IstorijaLiudolfingu ir Bilungu valdymas VI VIII a busimosios kunigaikstystes teritorijoje egzistavo gentine konfederacija kurios gyventojai pagonys saksai arsiai puldinejo Franku valstybe Ji panaikinta jos teritorijas įjungiant į Franku imperija Apkrikstijus ir sutramdzius saksus apie 804 m įkurta Saksonijos kunigaikstyste kuri tapo didziausia tuometine germanu politine valda Ji buvo įsikurusi tarp Emso ir Elbes upiu Rytuose ribojosi su slavu valdomomis teritorijomis o vakaruose su fryzu zememis Siaureje ji turejo siena su Danijos karalyste Pati kunigaikstyste buvo dalinama į keturias tradicines valdas Jos centrine dalis buvo zinoma kaip vakarine Vestfalija rytine o siaurine anapus Elbes Nordalbingija Is pradziu kunigaikstysteje viespatavo Karolingu skiriami vietininkai taciau nuo IX a vidurio cia jau valdo kuris įkure Liudolfingu dinastija 919 m sios dinastijos atstovas Henrikas Paukstininkas tapo visos Rytu Franku karalystes karaliumi Jo įpedinis buvo Otonas II Otonui II tapus karaliumi savo kunigaikstystes reikalus jis pemazu perleido savo patiketiniui Hermanui Bilungui Taip kunigaikstysteje prasidejo Bilungu dinastija valdziusi iki pat XII a Tuo metu kunigaikstyste aktyviai vykde kolonizacija į slavu zemes rytuose cia buvo įkurtos Bilungo marka ir Gero marka Saksu kalbos pagrindu susiformavusi vokieciu zemaiciu tarme sios kolonizacijos deka plito tolyn į rytus Velfu ir Askanu valdymas 1106 m mirus kunigaiksciui Magnusui kuris neturejo vyriskos lyties įpedinio Saksonijos sosta pereme 1137 m tapes imperatoriumi Saksonija valdyti atidave Bavarijos kunigaiksciui is kuris buvo Magnuso anukas per moteriskaja linija jo dukros Vulfhildos sunus Tuo pat metu į Saksonija teises reiske ir kuris irgi buvo Magnuso anukas jo dukros Eilikos sunus tapes galingu kunigaiksciu valdziusiu 1138 1142 m jis uzvalde Saksonija taciau veliau cia vel įsitvirtino Velfas Valdant pastarajam buvo kuriami nauji miestai isdygo Hildesheimas Kaselis Liuneburgas Sverinas ir kt Henrikas III tapo vienu galingiausiu Sventosios Romos imperijos kunigaiksciu 1180 m del Henriko III nesutarimu su imperatoriumi Frydrichu Barbarosa Saksonija buvo uzpulta ir nukariauta Kunigaikstyste buvo panaikinta o jos teritorija suskaldyta į daug smulkiu feodaliniu valdu pavaldziu tiesiogiai imperatoriui arba atiduotu baznyciai Henrikui III buvo paliktas tik Brunsviko miestas kur sukurta Vestfalijoje sukurta galinga siaureje ir pan Tolimame rytiniame kunigaikstystes pakrastyje prie Elbes upes Alberto Lokio palikuoniu Askanu dinastijos valdomose zemese buvo atgaivintas Saksonijos kunigaikscio titulas taciau geografiskai kunigaikstyste buvo jau visai kitur Ji vadinama Taip pat skaitykiteLiudolfingu dinastija Bilungai