Safiro-Simpsono skalė

Safiro-Simpsono skalė
(TŠ – tropinis štormas, TD – tropinė depresija)

Kategorija	m/sek.	mazgai	my/val.	km/val.
V	≥ 70	≥ 137	≥ 157	≥ 252
IV	58–70	113–136	130–156	209–251
III	50–58	96–112	111–129	178–208
II	43–49	83–95	96–110	154–177
I	33–42	64–82	74–95	119–153
TŠ	18–32	34–63	39–73	63–118
TD	≤ 17	≤ 33	≤ 38	≤ 62

Safiro-Simpsono skalė (angl. Saffir–Simpson scale) – meteorologinė tropinių ciklonų skalė, vertinanti tropinių uraganų stiprumą, atsižvelgiant į galimą poveikį žmonių gyvenamajai aplinkai ir gamtai. Joje pateikiamos didžiausio vidutinio per daugiau nei 1 min. vėjo greičio 10 m aukštyje reikšmės, padalintos į penkias kategorijas, kurios išsiskiria nuolatinių vėjų intensyvumu.

Klasifikacijos pagal Safiro-Simpsono skalę gali parodyti krantą pasiekusio uragano sukeliamo stichinio potvynio mastą. Kad atogrąžų ciklonas būtų klasifikuojamas kaip uraganas, 10 m aukštyje virš paviršiaus turi būti vienos minutės trukmės vidutinis didžiausias nuolatinis vėjas, kurio greitis yra bent 119 km/val. (I kategorija). Atitinkamai pateikiamos tropinio štormo ir tropinės depresijos reikšmės. Aukščiausią skalėje V kategoriją sudaro audros, kai pučia nuolatinis vėjas ne mažesniu kaip 252 km/val. greičiu. Šios kategorijos uraganai pasižymi didele griaunamąja galia. Milžiniškus nuostolius daro ne tik stiprus vėjas, bet ir lydinčios labai stiprios liūtys, kurios užtvindo pakrantes, sukelia nuošliaužas. .

1971 m. tropinių ciklonų vertinimo skalę sukūrė Jungtinių Amerikos Valstijų inžinierius Herbert Saffir ir meteorologas Robert Simpson, kuris tuo metu buvo JAV nacionalinio uraganų centro direktorius. 1973 m. pristatyta plačiajai visuomenei ir meteorologų pradėta plačiai taikyti.