Ruano Švč. Dievo Motinos katedra (pranc. Cathédrale Notre-Dame de Rouen) – gotikinė katalikų katedra Prancūzijoje, esanti Ruano mieste Normandijoje. Ruano arkivyskupijos centras. Dėl savo istorinio ir meninio paveldo katedra laikoma vienu svarbiausių krikščionių architektūros paminklų Europoje.
| Ruano Švč. Dievo Motinos katedra | |
|---|---|
| Cathédrale Notre-Dame de Rouen | |
| Katedros fasadas | |
| Valstybė | Prancūzija (Ruanas) |
| Administracija | Ruano arkivyskupija |
| Religija | krikščionybė (katalikybė) |
| Tipas | katedra |
Raida | |
| Pradėta: 1030 Baigta: 1880 m. Pašventinta: 1063 m. | |
| Būklė | veikianti |
| Įkūrėjas | Vilhelmas Užkariautojas |
| Stilius | gotika |
Dydis | |
| Aukštis: 151 m | |
| Vikiteka | Ruano Švč. Dievo Motinos katedra |
Katedra išgarsėjo dėl savo įspūdingos gotikinės architektūros, trijų skirtingų statybos etapų, bokštų įvairovės ir unikalios 151 m aukščio kaltinės geležies smailės. Tai labiausiai su Normandijos istorija susijusi šventovė – joje palaidota daugybė Normandijos hercogų, tarp jų Vilhelmas Užkariautojas bei Ričardas Liūtaširdis.
Katedra taip pat tapo žinoma visame pasaulyje dėl impresionisto Klodo Monė ciklo „Ruano katedra“, kuriame vaizduojamas jos fasadas skirtingu paros metu.
Istorija
Pirmoji bažnyčia dabartinės katedros vietoje buvo pastatyta dar IV amžiuje, kai romėnų miestas Rotomagus tapo krikščioniškos misijos centru. Ši ankstyvoji bazilika buvo kukli, tačiau tapo svarbiu regiono krikščionybės židiniu. IX a. ji buvo sunaikinta per vikingų antpuolius, kai normanai kelis dešimtmečius puldinėjo Šiaurės Prancūziją. Vėliau XI a. buvo pastatyta romaniško stiliaus bažnyčia, pašventinta 1063 m. dalyvaujant Vilhelmui Užkariautojui.
Dabartinės katedros statyba prasidėjo apie 1145 m. vadovaujant arkivyskupui Hugui Amjeniečiui. Statyba vyko keliais etapais, nes katedra buvo nuolat plečiama ir perstatoma pagal naujas architektūrines idėjas.
- ~1145–1180 m. – pradėtas perstatyti choras ankstyvosios gotikos stiliumi
- XIII a. – pastatytas transeptas ir pagrindinė nava
- XIV–XV a. – sukurta didžioji dalis skulptūrinio fasado
- XV–XVI a. – iškilo šoninis „Sviesto bokštas“ (Tour de Beurre)
Per Šimtametį karą (1337–1453 m.) Ruanas buvo užimtas anglų, o katedra naudota jų administraciniams tikslams. Kai kurių istorikų teigimu, būtent čia buvo laikomos ceremonijos, skirtos Henrikui V pagerbti.
Anglų okupacijos metu katedra buvo smarkiai apmokestinta, tačiau tai paradoksaliai paskatino jos plėtrą – norėdami parodyti savo įtaką, cechai ir turtingos pirklių šeimos finansavo naujus bokštus ir skulptūras. Iš šio laikotarpio kilęs garsusis Sviesto bokštas, pavadintas taip, nes jo statybos finansuotos iš atlaidų pardavimo už gavėnios metu vartotą sviestą. Katedra glaudžiai susijusi su Žana d'Ark, kurią 1431 m. Ruane teismui pateikė anglų okupacinė valdžia. Nors Žana nebuvo teisiama pačioje katedroje (teismas vyko vyskupų rūmuose netoliese), katedroje vyko jos reabilitacijos procesas 1456 m., ją paskelbiant nekalta.
Katedroje saugomas vitražas, vaizduojantis Žaną d’Ark, ir memorialinė lenta jos garbei.
Per Antrąjį pasaulinį karą katedra buvo smarkiai apgadinta dėl sąjungininkų bombardavimų 1944 m..
Architektūra
Ruano Dievo Motinos katedra yra viena aukščiausių ir architektūriškai sudėtingiausių gotikinių katedrų Prancūzijoje. Jos architektūra jungia tris skirtingus stilius:
- Ankstyvoji gotika (XII–XIII a.)
- Brandžioji gotika (XIII–XIV a.)
- Liepsnojanti gotika (XIV–XVI a.)
Fasadas
Vakarų fasadas – vienas žymiausių gotikinės architektūros pavyzdžių pasaulyje. Jis išsiskiria ne tik dydžiu ir ornamentika, bet ir neįprasta asimetrija – du pagrindiniai bokštai nėra vienodi. Fasadą puošia daugiau nei 70 skulptūrų ir reljefų, vaizduojančių Biblijos siužetus ir šventuosius.
Fasado centre yra trys portikai:
- Švenčiausiosios Mergelės Marijos portalas – vidurinis, pagrindinis įėjimas
- Šv. Romano portalas – kairėje
- Šv. Jono Krikštytojo portalas – dešinėje
Skulptūrinės figūros ant fasado buvo smarkiai apgadintos per Prancūzijos revoliuciją, kai revoliucionieriai sunaikino daugumą šventųjų skulptūrų, laikydami jas „karališkosios valdžios simboliais“.
Bokštai
Katedros fasadą puošia trys bokštai, kurių kiekvienas buvo statytas skirtingu laikotarpiu ir skirtingu stiliumi.
| Bokštas | Stilius | Aukštis | Statybos laikotarpis |
|---|---|---|---|
| Šv. Romano bokštas (Tour Saint-Romain) | Ankstyvoji gotika | 82 m | XII–XIV a. |
| „Sviesto bokštas“ (Tour de Beurre) | Liepsnojanti gotika | 80 m | 1485–1507 m. |
| Centrinė smailė (Flèche) | Neogotika, kaltas geležis | 151 m | 1876 m. |
Šv. Romano bokštas
Tai seniausias bokštas, pradėtas XII a. ir praplėstas XIV a. Jame iki šiol išlikusios senosios katedros varpinės konstrukcijos. Viduramžiais jis atliko gynybinę funkciją – jo viršuje buvo įrengtas stebėjimo postas miesto apsaugai nuo gaisrų ar priešų puolimų.
Sviesto bokštas
Šis bokštas statytas iš pinigų, kuriuos tikintieji mokėjo už leidimą gavėnios metu vartoti sviestą. Iš čia ir kilo pavadinimas. Tai vienas gražiausių vėlyvosios gotikos bokštų Prancūzijoje, garsėjantis puošniais langų rėmais ir dekoratyvine akmenų raižyba.
Centrinė smailė
Centrinė smailė iškilo virš transepto kryžmos ir iki 1880 m. buvo aukščiausias pastatas pasaulyje. Dabartinė smailė pastatyta 1876 m. iš kaltinės geležies, nes ankstesnė medinė sudegė per audrą 1822 m. Smailė yra 151 m aukščio ir iki šiol yra aukščiausia bažnytinė smailė Prancūzijoje.
Portikai ir skulptūros
Ruano katedros fasadas išsiskiria turtinga ikonografija. Skulptūrose vaizduojami:
- apaštalai ir pranašai,
- angelai,
- karai ir teismai,
- Kristaus gyvenimo scenos,
- Normandijos hercogų heraldika.
Dalis skulptūrų yra originalios XIII–XIV a., tačiau kai kurios atkurtos restauracijų metu XIX a., vadovaujant Juženo Violė le Diuko (Eugène Viollet-le-Duc) mokyklos architektams.
Interjeras
Katedros interjeras yra 137 m ilgio ir užima daugiau nei 7500 m² plotą. Viduje juntama vertikali gotikinės architektūros dinamika – aukštos arkinės navos, smailėjančios arkos ir aštrūs nerviūriniai skliautai sukuria „kylančios į dangų“ erdvės įspūdį.
Centrinės navos aukštis siekia 28 metrus. Jos struktūrą sudaro trys arkų lygiai:
- apačioje – didžiosios arkos,
- vidurinis aukštas – triforijus,
- viršuje – langų galerija su vitražais.
Transeptas, kertantis navą, yra neįprastai platus – tai leidžia interjerui atrodyti dar didingiau. Akustinės savybės yra išskirtinės – garsas sklinda ilgai, todėl katedra garsėja savo vargonų muzika.
Choras ir presbiterija
Choro dalis buvo viena pirmųjų katedros dalių, perstatyta į gotikinę formą. Joje vyrauja ankstyvosios gotikos stilius – santūresnės formos ir mažiau dekoratyvinių elementų nei vėlyvojoje gotikoje.
Presbiterijoje yra didysis altorius, gausiai dekoruotas baroko laikotarpiu. Čia taip pat įrengti choro stalai (stalles), kuriuose viduramžiais sėdėdavo dvasininkai per ilgas liturgines ceremonijas.
Vitražai
Ruano katedra garsėja savo viduramžių vitražais, kurių dalis datuojama XIII a. ir laikomi vienais seniausių Prancūzijoje. Didžioji jų dalis buvo išsaugota net per Antrąjį pasaulinį karą, nes buvo laiku išmontuoti ir paslėpti Normandijos vienuolynuose
Svarbiausi vitražų ciklai:
- „Pranašo Danieliaus istorija“
- „Apaštalų darbai“
- „Šv. Romano gyvenimas“ (Normandijos globėjo)
Transepte esantys didieji langai atskleidžia liepsnojančios gotikos stiliaus vitražų techniką – detalūs piešiniai ir dinamiškos scenos perteikiamos mėlynos ir raudonos spalvų deriniu.
Relikvijos
Ruano katedra yra viena svarbiausių krikščioniškų relikvijų saugyklų Prancūzijoje. Joje palaidoti Normandijos hercogai, vyskupai ir karaliai. Ypatingą reikšmę turi:
- Ričardo Liūtaširdžio širdies relikvijorius – jo širdis palaidota katedroje 1199 m.
- Vilhelmo Užkariautojo kapavietė (nors jo palaikai buvo išmėtyti per religinius karus XVI a.).
- Šv. Romano relikvijos – Ruano globėjo, laikomo miesto gynėju nuo nelaimių.
Katedros šiaurinėje navoje yra garsusis Ričardo Liūtaširdžio kapo memorialas. Antkapyje vaizduojamas karalius su karūna ir kalaviju. Šis paminklas yra vienas labiausiai turistų fotografuojamų objektų katedroje.
Muzika ir vargonai
Katedra garsėja savo muzikine tradicija – čia nuo viduramžių veikia choras ir vargonininkų mokykla. Ruano katedros vargonai laikomi vienais vertingiausių Prancūzijoje.
Didieji vargonai pastatyti 1382–1389 m. garsėja galingu ir šiltu skambesiu, tinkamu tiek liturgijai, tiek koncertams. Nuo 2005 m. vyksta tarptautinis Ruano vargonų festivalis, pritraukiantis atlikėjus iš viso pasaulio. Šiandien šie vargonai turi 87 registrus ir 5 klaviatūras.
Claude Monet ciklas „Ruano katedra“
Katedra tapo vienu žymiausių Klodo Monė kūrybos objektų. 1892–1894 m. jis nutapė net 33 paveikslus, vaizduojančius katedros vakarinį fasadą skirtingu paros metu, skirtingomis oro sąlygomis. Šie darbai priskiriami impresionizmo šedevrams.
Dalis šio ciklo saugoma Orsė muziejuje Paryžiuje ir Nacionalinėje galerijoje Londone.
Turizmas
Ruano katedra yra viena lankomiausių Normandijos vietų, sutraukianti daugiau nei 900 000 lankytojų per metus. Turistams rengiamos ekskursijos, vyksta klasikinės muzikos koncertai. Nuo 2012 m. vasaromis prie katedros vyksta šviesų projekcijų festivalis, kurio metu ant fasado projektuojamos spalvotos animacijos apie Normandijos istoriją. Festivalis sutraukia tūkstančius žiūrovų kasmet.
Katedra yra viena iš pagrindinių Normandijos gotikos kelio (Route des Cathédrales) stotelių kartu su Šartro, Amjeno ir Reimso katedromis.
Galerija
- Vakarinis fasadas
- Smailė
- Centrinė nava
- Vitražas
- Normandijos hercogo Rolo sarkofagas
- Ruano katedra viename iš K. Monė paveikslų
Literatūra
- Bender, Wolfgang. La Cathédrale de Rouen. Paris: Éditions Zodiaque, 1998.
- Normand, Charles. Les vitraux de la cathédrale de Rouen. Rouen Historique, 1999.
- Lebeurier, Antoine. Rouen et sa cathédrale. Rouen: Musée des Antiquités, 2012.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Ruano katedra, Kas yra Ruano katedra? Ką reiškia Ruano katedra?