Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Romaninė architektūra
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Romanika – viduramžių architektūros ir dailės stilius, plitęs XI–XII a. (kai kur ir XIII a.) po Karolingų renesanso. Formuotis pradeda Prancūzijoje.
Romanika – pirmoji po antikos tikra Vakarų meno epocha. Nepaisant regioninių skirtumų, romanika laikoma pirmuoju universaliu, beveik visoje Europoje pasireiškusiu stiliumi. XIX a. istorizmo epochoje Europoje ir JAV formavosi neoromaninis stilius, įkvėptas romaninės architektūros formų.
Istorija
knygoje „Ankstyvasis viduramžių menas“ teigiama, jog romaninis stilius atsirado XI a. Vokietijoje, Liumburge prie Hartano. Kaip dėkingumo ženklą už imperatoriaus sostą benediktinų abatijai Konradas II 1025 m. pradėjo statydinti didžiulę benediktinų abatiją, kuri iki 1042 m. buvo užbaigta. Liumburgo abatijos bažnyčia buvo reikšminga ne tik savo dydžiu, bet ir konstrukcija. Abatijos bažnyčia buvo kryžiško plano trinavė koloninė bazilika su choru ir transeptu. Iš transepto sparnų buvo išsikišusios apsidės, nuo transepto kryžmos kampų kilo aštuonkampis, o šonuose – apvalūs bokštai.
Dėl klajoklių, saracėnų bei normanų, siaubusių Europą iki pat XI a. pradžios, antpuolių išliko mažai Karolingų ir Otonų laikų architektūrinių paminklų. Dėl to, kad suniokota daugybė pastatų, šiandien yra sunku tiksliai nustatyti kada ir kur gimė romaninis stilius.
Romaninis stilius buvo paplitęs Vakarų ir Centrinėje Europoje, kai kuriose Rytų Europos ir Artimųjų Rytų šalyse. Stiliaus paplitimą skatino vienuolynų (benediktinų, cistersų) kultūra. Šis stilius labiausiai išsiplėtojo Prancūzijoje (ypač Burgundijoje), Vokietijoje ir Italijoje (ypač Lombardijoje).
XI–XII a. galutinai susiformuoja romaninės architektūros tektonika, plastika, bendri stiliaus bruožai.
Architektūra
Būdingi pastatai – pilys, vienuolynai, bažnyčios. Statyta iš tašytų akmens luitų (kiautinis mūras, kvadrinis mūras), bei degtų plytų. Statiniuose ryškūs gynybinės architektūros bruožai: paprastos geometrinės formos, uždari tūriai, sunkios proporcijos, storos sienos, nedaug langų, santūri puošyba. Pastatams būdingas formų masyvumas, paprastumas, aukštos vidaus patalpos.
Svarbiausi bažnyčios elementai ir romaninės architektūros mokyklos
Bažnyčios galios sustiprėjimas sąlygojo sakralinio meno vienovę, o šiam menui priklauso didžiuma romaninių kūrinių. Išsiplėtojo bažnyčių ir vienuolynų architektūra. Sakralinėje architektūroje vyravo lotyniškojo kryžiaus plano bazilikos, dengtos cilindriniais arba kryžminiais skliautais, paremtais kontraforsais sutvirtintomis sienomis bei kolonomis ar pilioriais. Bažnyčių fasaduose komponuoti 1 arba 3 portalai, 1 arba 2 bokštai; dar 2 bokštai kartais statyti transepto galuose. Centrinis bokštas (rečiau kupolas) mūrytas transepto ir navų sankirtoje. Presbiteriją juosė 3, 5 arba 7 apsidžių vainikas; apsidės statytos ir prie transepte įrengtų koplyčių. Vidaus erdvė išilgai dalinta navomis ir skaidyta į travėjas; statyti apėjimai (deambulatorijus, empora ir kt).
Dažnai narteksas sudaro vestibiulį ar net savarankišką kelių navų ir dviejų aukštų šventovę. Būdingas paprastas ar dvigubas transeptas. Pastato svarbiausia dalis yra centrinės navos pabaiga, kur grupuojasi absidai. Tai konstrukcijos ir plastikos pamatinis elementas. Dažnai jos yra lygiagretės ir pasuktos į Rytus.
XI a. architektūrą galima būtų įvardyti kaip akmens technikos bandymą, o XII a. – mūrų ir įsigalėjimas. Architektūra pasiekia aukštesnį lygį, tiksli stereometrija, anatomija organinė. Įvairuoja skliautų tipai. Kolonas keičia stambūs keturkampiai arba kryžminiai pilioriai, arkos dažnai kelių aukštų. Ant šoninių navų dažnai statomos tribūnų arkados, o ant šių – . Fasado organizacija – tektoninė.
Visi romaninio pastato elementai priklauso organinei sistemai. Visos plano dalys gražiai dera tarpusavyje. Romaniniame architektūriniame stiliuje harmoniją randa konstrukcija, technika bei plastika. Romaninė architektūra užlieja krikščioniškasias Europos valstybes, tačiau atskiruose kontinentuose susiformuoja naujos architektūros mokyklos.
Pietų-Vakarų Europos svarbiausios mokyklos:
- Italija, kurioje gyvavo nepaprastai gausi meno srovių įvairovė. Romanika čia po truputį įsivyrauja, žymiausias architektūrinis paminklas – katedros ansamblis Pizoje;
- Burgundija, kur atsiranda tikras ir stiprus romaninis menas. Burgundijos architekūrinis simbolinis paminklas – Cluny bazilika;
- kita didelė romaninės architektūros mokykla – Prancūzijos Pietvakariai;
- romaninė architektūra išsivysto ir Ispanijoje, kur jos formavimasis labai sudėtingas.
Pietų-Vakarų Europos mokyklų architektai energingai ieškojo naujos konstruktyvios galios, statydami daug įvairiausių pastatų tipų, tuo tarpu Europos šiaurės bei germanų kraštai pasiliko ištikimi senoms tradicijoms.
Galerija
- Sen Ženi de Fonten abatijos viršdurio plokštė, 1020−1021 m.
- Argos upės tiltas, XI a., Ispanija
- Šv. Petro abatijos Muasake kluatras, apie 1100 m., Prancūzija
- Šv. Lozoriaus katedros Otene vartai, apie 1120−1135 m., Prancūzija
- Šv. Jono baptisterija, apie 1060−1150 m., Florencija, Italija
- Šv. Minijaus ant kalno bažnyčios fasadas, apie 1060−1150 m., Florencija, Italija
- , 1093−1130 m., Anglija
- Krak de Ševaljė tvirtovė, XII a., Sirija
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Romaninė architektūra, Kas yra Romaninė architektūra? Ką reiškia Romaninė architektūra?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Romanika viduramziu architekturos ir dailes stilius plites XI XII a kai kur ir XIII a po Karolingu renesanso Formuotis pradeda Prancuzijoje Romanine Sv Andriaus baznycia Krokuva Romanika pirmoji po antikos tikra Vakaru meno epocha Nepaisant regioniniu skirtumu romanika laikoma pirmuoju universaliu beveik visoje Europoje pasireiskusiu stiliumi XIX a istorizmo epochoje Europoje ir JAV formavosi neoromaninis stilius įkveptas romanines architekturos formu Istorijaknygoje Ankstyvasis viduramziu menas teigiama jog romaninis stilius atsirado XI a Vokietijoje Liumburge prie Hartano Kaip dekingumo zenkla uz imperatoriaus sosta benediktinu abatijai Konradas II 1025 m pradejo statydinti didziule benediktinu abatija kuri iki 1042 m buvo uzbaigta Liumburgo abatijos baznycia buvo reiksminga ne tik savo dydziu bet ir konstrukcija Abatijos baznycia buvo kryzisko plano trinave kolonine bazilika su choru ir transeptu Is transepto sparnu buvo issikisusios apsides nuo transepto kryzmos kampu kilo astuonkampis o sonuose apvalus bokstai Del klajokliu saracenu bei normanu siaubusiu Europa iki pat XI a pradzios antpuoliu isliko mazai Karolingu ir Otonu laiku architekturiniu paminklu Del to kad suniokota daugybe pastatu siandien yra sunku tiksliai nustatyti kada ir kur gime romaninis stilius Romaninis stilius buvo paplites Vakaru ir Centrineje Europoje kai kuriose Rytu Europos ir Artimuju Rytu salyse Stiliaus paplitima skatino vienuolynu benediktinu cistersu kultura Sis stilius labiausiai issipletojo Prancuzijoje ypac Burgundijoje Vokietijoje ir Italijoje ypac Lombardijoje XI XII a galutinai susiformuoja romanines architekturos tektonika plastika bendri stiliaus bruozai ArchitekturaBudingi pastatai pilys vienuolynai baznycios Statyta is tasytu akmens luitu kiautinis muras kvadrinis muras bei degtu plytu Statiniuose ryskus gynybines architekturos bruozai paprastos geometrines formos uzdari turiai sunkios proporcijos storos sienos nedaug langu santuri puosyba Pastatams budingas formu masyvumas paprastumas aukstos vidaus patalpos Svarbiausi baznycios elementai ir romanines architekturos mokyklos Kompostelos Santjago katedraKompostelos Santjago katedros planas Baznycios galios sustiprejimas salygojo sakralinio meno vienove o siam menui priklauso didziuma romaniniu kuriniu Issipletojo baznyciu ir vienuolynu architektura Sakralineje architekturoje vyravo lotyniskojo kryziaus plano bazilikos dengtos cilindriniais arba kryzminiais skliautais paremtais kontraforsais sutvirtintomis sienomis bei kolonomis ar pilioriais Baznyciu fasaduose komponuoti 1 arba 3 portalai 1 arba 2 bokstai dar 2 bokstai kartais statyti transepto galuose Centrinis bokstas reciau kupolas murytas transepto ir navu sankirtoje Presbiterija juose 3 5 arba 7 apsidziu vainikas apsides statytos ir prie transepte įrengtu koplyciu Vidaus erdve isilgai dalinta navomis ir skaidyta į travejas statyti apejimai deambulatorijus empora ir kt Daznai narteksas sudaro vestibiulį ar net savarankiska keliu navu ir dvieju aukstu sventove Budingas paprastas ar dvigubas transeptas Pastato svarbiausia dalis yra centrines navos pabaiga kur grupuojasi absidai Tai konstrukcijos ir plastikos pamatinis elementas Daznai jos yra lygiagretes ir pasuktos į Rytus XI a architektura galima butu įvardyti kaip akmens technikos bandyma o XII a muru ir įsigalejimas Architektura pasiekia aukstesnį lygį tiksli stereometrija anatomija organine Įvairuoja skliautu tipai Kolonas keicia stambus keturkampiai arba kryzminiai pilioriai arkos daznai keliu aukstu Ant soniniu navu daznai statomos tribunu arkados o ant siu Fasado organizacija tektonine Visi romaninio pastato elementai priklauso organinei sistemai Visos plano dalys graziai dera tarpusavyje Romaniniame architekturiniame stiliuje harmonija randa konstrukcija technika bei plastika Romanine architektura uzlieja krikscioniskasias Europos valstybes taciau atskiruose kontinentuose susiformuoja naujos architekturos mokyklos Pietu Vakaru Europos svarbiausios mokyklos Italija kurioje gyvavo nepaprastai gausi meno sroviu įvairove Romanika cia po truputį įsivyrauja zymiausias architekturinis paminklas katedros ansamblis Pizoje Burgundija kur atsiranda tikras ir stiprus romaninis menas Burgundijos architekurinis simbolinis paminklas Cluny bazilika kita didele romanines architekturos mokykla Prancuzijos Pietvakariai romanine architektura issivysto ir Ispanijoje kur jos formavimasis labai sudetingas Pietu Vakaru Europos mokyklu architektai energingai ieskojo naujos konstruktyvios galios statydami daug įvairiausiu pastatu tipu tuo tarpu Europos siaures bei germanu krastai pasiliko istikimi senoms tradicijoms GalerijaSen Zeni de Fonten abatijos virsdurio plokste 1020 1021 m Argos upes tiltas XI a Ispanija Sv Petro abatijos Muasake kluatras apie 1100 m Prancuzija Sv Lozoriaus katedros Otene vartai apie 1120 1135 m PrancuzijaSv Jono baptisterija apie 1060 1150 m Florencija Italija Sv Minijaus ant kalno baznycios fasadas apie 1060 1150 m Florencija Italija 1093 1130 m Anglija Krak de Sevalje tvirtove XII a SirijaVikiteka Romanika vaizdine ir garsine medziaga Sis straipsnis apie architektura yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį