Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Renesanso muzika
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Renesanso muzika – renesanso epochos muzika, prasidėjusi XIV a. ir trukusi apie 200 metų.
Renesanso epochoje suklestėjo pasaulietinė muzika. Europoje vykusios permainos sukūrė naują ne tik politinę, bet ir dvasinę situaciją. Beveik visos muzikinės naujovės nuo XIV a. vyko pasaulietinėje muzikoje, tuo tarpu bažnytinė muzika išliko konservatyvių pažiūrų ilgus šimtmečius. Ypač ištobulėjo daugiabalsis polifoninis dainavimas ir giedojimas. Susiformavo nauji vokaliniai žanrai (pvz., madrigalas).
Bažnytinė muzika
Nyderlandų mokykla
Vienos ryškiausių muzikos naujovių Renesanso epochoje susijusi su iš Nyderlandų kilusiais kompozitoriais, todėl muzikinis Renesansas paprastai siejamas su XV a. Nyderlandų polifonijos mokykla (arba franko-flamandų, prancūzų-flamandų). Viduramžiais atsiradęs polifoniškumas įgavo begalę griežtų taisyklių, todėl pati muzika kartais primindavo tiesiog sausą garsų schemą. Renesanso metu buvo atsisakyta šių schemų, arba imta jas įprasminti kitokiu turiniu. Pati Nyderlandų mokykla kūrybiškai pritaikė iki šiol galiojančias gan griežtas kontrapunkto taisykles, daugelis Nyderlandų kompozitorių sukurtų kūrinių vertingi ne tik techniniu, bet ir meniniu požiūriu.
XV a. kūrė du žymūs Nyderlandų mokyklos atstovai: Johanesas Okehemas ir Jakobas Obrechtas. Abu dirbo Antverpene, kūrė bažnytinę muziką: jai buvo būdingas stiliaus aiškumas, saikingas emocingumas, aiškiai išdėstyti balsai.
Žymiausias Nyderlandų mokyklos atstovas − Orlandas Lasas. Dar jam gyvam esant jo kūriniai susilaukė didelės šlovės. Kaip kompozitorius jis buvo labai išradingas, griovė polifonijos taisykles savo kūriniuose, sumažindamas ar padidindamas intervalus, taikydamas netikėtus tonacijų gretinimus, disonansus, dinaminius kontrastus.
Romos ir Venecijos mokyklos
Po Nyderlandų ryškiausios polifonijos mokyklos gyvavo Italijoje − Romoje ir Venecijoje. Romos mokykla buvo konservatyvi. Jos žymiausias kompozitorius buvo Palestrina. Jis ištobulino polifoninį stilių (be pritarimo), vienas pirmųjų ėmė kurti (vienas balsas vyrauja, kiti pritaria).
Venecijos mokykla buvo kiek pažangesnė nei Romos: joje kurta ne tik vokalinė, bet ir vargonų muzika, taip pat toli pažengė ir muzikos teorijos mokslas. Venecijoje gausiai buvo naudojami vargonai, instrumentinė muzika. Būtent instrumentinio pritarimo lydimos chorų giesmės sudarė Venecijos muzikos stiliaus pagrindą, vėliau paplitusį visoje Europoje.
Pasaulietinė Renesanso muzika
Ji buvo paplitusi nevienodai, skyrėsi žanrai. Didžiojoje Europos dalyje buvo paplitę šansonai (pranc. dainos), tačiau iš esmės šitaip buvo vadinamos įvairių formų ir stilių dainos, tiek vienbalsės, tiek daugiabalsės, o jų pagrindinė tema buvo meilė. Ypatingai pasaulietinėmis dainomis garsėjo Italija, apie XV a. ten klestėjo dvi dainų rūšys − ir vilanelos. XVI a. susiformavo kur kas rimtesnis pasaulietinis žanras − madrigalas. Nemažai muzikos šiam žanrui kūrė Nyderlandų mokyklos meistrai, o žodžiai būdavo žymių poetų, pvz., Petrarkos, . Patys madrigalai buvo rimtos meilės dainos, neretai su filosofine potekste, giedotos aukštuomenės sluoksniuose, labiau išprususių žmonių tarpe, o XVI a. pabaigoje imti atlikti ir koncertuose, tapo sudėtingesni. Nors iš pradžių madrigalai buvo paprastučiai polifonijos keturbalsiai kūrinukai. XVI a. antrojoje pusėje pradėti kurti 5, 6 balsų madrigalai nedaug nusileido motetams, tad juos kūrė ir Palestrina, ir O. Lasas, ir menkiau žinomi kompozitoriai. XVII a. madrigalas ima sparčiai keistis, peraugo į barokinę ariją ir kamerinę kantatą. Ypač naujoviški tapo Luko Maurencijaus, K. Monteverdžio, K. Džiazualdo kurti madrigalai ir į juos panašūs kūriniai. To pasekmė buvo madrigalo tapimas virtuoziniu kūriniu, kurį atlikdavo profesionalūs dvarų muzikantai. Turinyje atsirado dialogai, veikėjai, nedideli siužetai.
Paprastai renesanso vien instrumentiniai kūriniai buvo nedidelės apimties, taip pat mažas buvo ir tradicinis renesanso orkestras. Populiariausi Renesanso epochos instrumentai: violos, liutnios, trombonai, valtornos, smuikai, klavesinai, įvairiausi ragai.
Klaudijus Monteverdis (1567-1643)
K. Monteverdis − vėlyvojo Renesanso madrigalistas, operų kūrėjas. Gimė Italijoje, Kremonoje. Pats miestas garsėjo tokiais styginių meistrais kaip Stradivarijus, Andrea Amatis, Antonio Amatis, Dž. Gvarneris. K. Monteverdis siejamas su seniausiais madrigalo pavyzdžiais ir operos meno suklestėjimu, nepaisant fakto, jog pirmąją operą parašė Peris („Dafnė“, XVI a. pab.). K. Monteverdį išgarsino jo pirmosios operos − „Orfėjas“ (1607 m.) ir „Ariadnė“ (1607 m.). „Orfėjas“ yra laikomas tikrosios operos istorijos pradžia. Tais laikais negirdėtas dalykas buvo pastarosios operos orkestras, buvęs ne tik didelis, bet ir įvairus. Operos žanro atsiradimas siejamas su naujos epochos muzikoje pradžia − baroku.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Renesanso muzika, Kas yra Renesanso muzika? Ką reiškia Renesanso muzika?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Renesanso muzika renesanso epochos muzika prasidejusi XIV a ir trukusi apie 200 metu Renesanso epochoje suklestejo pasaulietine muzika Europoje vykusios permainos sukure nauja ne tik politine bet ir dvasine situacija Beveik visos muzikines naujoves nuo XIV a vyko pasaulietineje muzikoje tuo tarpu baznytine muzika isliko konservatyviu paziuru ilgus simtmecius Ypac istobulejo daugiabalsis polifoninis dainavimas ir giedojimas Susiformavo nauji vokaliniai zanrai pvz madrigalas Baznytine muzikaNyderlandu mokykla Pagrindinis straipsnis Nyderlandu mokykla muzika Vienos ryskiausiu muzikos naujoviu Renesanso epochoje susijusi su is Nyderlandu kilusiais kompozitoriais todel muzikinis Renesansas paprastai siejamas su XV a Nyderlandu polifonijos mokykla arba franko flamandu prancuzu flamandu Viduramziais atsirades polifoniskumas įgavo begale grieztu taisykliu todel pati muzika kartais primindavo tiesiog sausa garsu schema Renesanso metu buvo atsisakyta siu schemu arba imta jas įprasminti kitokiu turiniu Pati Nyderlandu mokykla kurybiskai pritaike iki siol galiojancias gan grieztas kontrapunkto taisykles daugelis Nyderlandu kompozitoriu sukurtu kuriniu vertingi ne tik techniniu bet ir meniniu poziuriu XV a kure du zymus Nyderlandu mokyklos atstovai Johanesas Okehemas ir Jakobas Obrechtas Abu dirbo Antverpene kure baznytine muzika jai buvo budingas stiliaus aiskumas saikingas emocingumas aiskiai isdestyti balsai Zymiausias Nyderlandu mokyklos atstovas Orlandas Lasas Dar jam gyvam esant jo kuriniai susilauke dideles sloves Kaip kompozitorius jis buvo labai isradingas griove polifonijos taisykles savo kuriniuose sumazindamas ar padidindamas intervalus taikydamas netiketus tonaciju gretinimus disonansus dinaminius kontrastus Romos ir Venecijos mokyklos Po Nyderlandu ryskiausios polifonijos mokyklos gyvavo Italijoje Romoje ir Venecijoje Romos mokykla buvo konservatyvi Jos zymiausias kompozitorius buvo Palestrina Jis istobulino polifoninį stiliu be pritarimo vienas pirmuju eme kurti vienas balsas vyrauja kiti pritaria Venecijos mokykla buvo kiek pazangesne nei Romos joje kurta ne tik vokaline bet ir vargonu muzika taip pat toli pazenge ir muzikos teorijos mokslas Venecijoje gausiai buvo naudojami vargonai instrumentine muzika Butent instrumentinio pritarimo lydimos choru giesmes sudare Venecijos muzikos stiliaus pagrinda veliau paplitusį visoje Europoje Pasaulietine Renesanso muzikaJi buvo paplitusi nevienodai skyresi zanrai Didziojoje Europos dalyje buvo paplite sansonai pranc dainos taciau is esmes sitaip buvo vadinamos įvairiu formu ir stiliu dainos tiek vienbalses tiek daugiabalses o ju pagrindine tema buvo meile Ypatingai pasaulietinemis dainomis garsejo Italija apie XV a ten klestejo dvi dainu rusys ir vilanelos XVI a susiformavo kur kas rimtesnis pasaulietinis zanras madrigalas Nemazai muzikos siam zanrui kure Nyderlandu mokyklos meistrai o zodziai budavo zymiu poetu pvz Petrarkos Patys madrigalai buvo rimtos meiles dainos neretai su filosofine potekste giedotos aukstuomenes sluoksniuose labiau isprususiu zmoniu tarpe o XVI a pabaigoje imti atlikti ir koncertuose tapo sudetingesni Nors is pradziu madrigalai buvo paprastuciai polifonijos keturbalsiai kurinukai XVI a antrojoje puseje pradeti kurti 5 6 balsu madrigalai nedaug nusileido motetams tad juos kure ir Palestrina ir O Lasas ir menkiau zinomi kompozitoriai XVII a madrigalas ima sparciai keistis peraugo į barokine arija ir kamerine kantata Ypac naujoviski tapo Luko Maurencijaus K Monteverdzio K Dziazualdo kurti madrigalai ir į juos panasus kuriniai To pasekme buvo madrigalo tapimas virtuoziniu kuriniu kurį atlikdavo profesionalus dvaru muzikantai Turinyje atsirado dialogai veikejai nedideli siuzetai Paprastai renesanso vien instrumentiniai kuriniai buvo nedideles apimties taip pat mazas buvo ir tradicinis renesanso orkestras Populiariausi Renesanso epochos instrumentai violos liutnios trombonai valtornos smuikai klavesinai įvairiausi ragai Klaudijus Monteverdis 1567 1643 K Monteverdis velyvojo Renesanso madrigalistas operu kurejas Gime Italijoje Kremonoje Pats miestas garsejo tokiais styginiu meistrais kaip Stradivarijus Andrea Amatis Antonio Amatis Dz Gvarneris K Monteverdis siejamas su seniausiais madrigalo pavyzdziais ir operos meno suklestejimu nepaisant fakto jog pirmaja opera parase Peris Dafne XVI a pab K Monteverdį isgarsino jo pirmosios operos Orfejas 1607 m ir Ariadne 1607 m Orfejas yra laikomas tikrosios operos istorijos pradzia Tais laikais negirdetas dalykas buvo pastarosios operos orkestras buves ne tik didelis bet ir įvairus Operos zanro atsiradimas siejamas su naujos epochos muzikoje pradzia baroku