Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šis straipsnis apie šventę Apie Vilniaus miesto dalį skaitykite straipsnyje Rasos Vilnius Rãsos Rasa Rasos šventė Kupolė
Rasos šventė
- Šis straipsnis apie šventę. Apie Vilniaus miesto dalį skaitykite straipsnyje Rasos (Vilnius).
Rãsos (Rasa, Rasos šventė, Kupolės, Saulės, Krešės) – senoji lietuvių vasaros saulėgrįžos šventė, vėliau sutapatinta su švento Jono diena ir pavadinta Joninėmis.
Pavadinimas ir ištakos
Manoma, kad vasaros saulėgrįža švenčiama nuo labai senų laikų: pasak Pranės Dundulienės, šios šventės susiformavo ankstyvosios gimininės santvarkos laikais. Rašytiniuose šaltiniuose apie jas pirmąkart užsimenama 1372 m. Senieji lietuvių papročiai pasirodė esą gajūs ir išsilaikė iki XIX a.
Autentiškas baltiškas saulėgrįžos šventės pavadinimas nėra žinomas. Rasos šventės, Kupolės ir kiti pavadinimai yra jau krikščioniškų laikų paveldas. Pirmasis šią šventę Rasa pavadino Teodoras Narbutas 1835 metais.Jonas Basanavičius pastarąjį pavadinimą bandė susieti su romėnų dies rosarum (rožių dienomis). Pilypo Ruigio ir Gotlibo Milkaus XVIII – XIX a. pradžios žodynuose vasaros saulėgrąža vadinama Saulėmis. Kupolių pavadinimas siejamas su vienu iš seniausių apeiginių šventės elementų, taip pat su augmenijos klestėjimu, vešėjimu (nors plg. slavišką šventės pavadinimą Иван-Купала). Krešės – prūsiškas pavadinimas, susijęs su augmenijos vešėjimu. Napoleonas Riauba su savo draugais menininkais nuo 1897 metų Vilniuje, Antakalnyje prie Neries pagal tradicinius papročius rengdavo Rasų šventę, kurią vadindavo Vainikais. Apie tai kartu su Lucjanu Uziembla išleido knygelę „Wianki“.
2003 m. vasaros saulėgrįžos šventė Lietuvoje paskelbta nedarbo diena, tačiau įstatyme minimos Joninės. Tai sukėlė diskusijų tarp siekiančių atskirti šiuolaikines Jonines ir senąsias Rasas. Tačiau dėl aukščiau minėtų priežasčių nėra visai aišku, kaip turėtų vadintis senąsias tradicijas tęsianti šventė. Vienas iš argumentų už vienaskaitinį Rasos arba Rasos šventės pavadinimų: Vilniuje daugiskaitinės Rasos visų pirma asocijuojasi su Rasų kapinėmis (dr. Libertas Klimka). Tačiau Rasa arba Rasos lieka populiaresnės už Kupoles, Saules, Krešes ar tiesiog Vasaros saulėgrįžą.
Prasmė
Vasaros saulėgrįža – tai ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties metas, opozicinė šventė žiemos saulėgrįžai, Lietuvoje švenčiamai kaip Kūčios bei Kalėdos. Pagrindinis šventės tikslas – užtikrinti augalų augimą bei klestėjimą, apsaugoti derlių nuo stichinių nelaimių, dvasių, raganų. Nors dabar Rasos arba Joninės švenčiamos naktį iš birželio 23 d. į 24-tąją, tradiciškai ilgiausios dienos šventės būdavo pradedamos švęsti sparčiai imus ilgėti dienoms, t. y. maždaug gegužės mėnesio pabaigoje. S. Daukantas rašo, kad Rasos šventė buvo švenčiama keturiolika dienų. Kai kur išliko paprotys švęsti nuo birželio 24 d. iki birželio 29 d.
Papročiai
Vasaros saulėgrįžos šventėje ypač didelę reikšmę turėjo vanduo. Lietus ir vanduo ne tik „apvaisina“ žemę, bet ir suteikia jai jėgų vesti vaisius. Todėl apeigose vanduo – svarbus elementas. Rasų išvakarėse arba anksti ryte prieš patekant saulei ligoniai eidavo maudytis, tikėdamiesi pasveikti, būdavo maudomi gyvuliai. Sakoma, kad išsivoliojęs rasoje trumpiausios nakties rytą būsi sveikas ir gražus. Tą rytą žemdirbiai apibrisdavo arba apsižergę šaką apjodavo pasėlius, kiti išbraidydavo rugių lauką, kad nukrėstų rasą ir taip padidintų derlių.
Augmenijai priskiriama ypatinga reikšmė. Ilgiausią dieną arba jos išvakarėse surinkti žolynai turi nepaparastos, magiškos galios. Žolynų rinkimas švenčių išvakarėse arba rytą prieš saulėtekį vadinamas kupoliavimu. Šis paprotys labai senos kilmės. Kupolėmis įvairiuose raštuose vadinamos jonažolės, ramunės, mėlynai ir geltonai žydinčios žolės ir pan. Tautosakoje sakoma, kad kupolių yra devynios rūšys. Iš jų merginos pindavo vainikus ir puošdavo namus. Kupolės naudojamos vedybiniuose burtuose: merginos prirenka devynių rūšių žolynų, nieko nekalbėdamos pina vainikus ir meta juos per galvas į beržą, gluosnį ar obelį. Kiek kartų mesdavo, po tiek metų tikėjosi ištekėti. Kartais vainiką deda po pagalve, plukdo upe su pritaisyta žvakute, meta į šulinį, palieka kryžkelėje ir pan. Kupole taip pat vadinama kartis, papuošta žolynais. Matas Pretorijus rašo, kad šią kartį – kupolę arba kaupolę – pritvirtindavo prie vartų, pro kuriuos vėliau veš javus. Žolynai, kartis (axis mundi), Pasaulio ašies, pasaulio medžio įvaizdžiai.
Per vasaros saulėgrįžą renkamos vaistažolės, dažnai anksti rytą prieš saulėtekį.
Buvo paplitęs paprotys plaukioti upėse ar ežeruose valtelėse, išpuoštomis gėlėmis ir vainikais, kuriose būdavo kūrenama ugnis. Šis apeigų komponentas simbolizavo plaukiančią Saulę. Per vasaros saulėgrįžą pagerbiama į žiemos pusę išvykstanti Saulė, padėkojama jai už duotą šilumą, ji svetingai išlydima, kad sugrįžtų ir kitais metais. Sakoma, kad prieš šią kelionę Saulė maudosi, puošiasi vainikais. Taip pat apeigomis buvo siekiama, kad Saulė neišdegintų pasėlių – tam aukodavo aukas, Saulė garbinama maldomis ir giesmėmis.
Apeigose svarbūs būdavo apeiginiai rateliai ir giesmės. Svarbus elementas – javų laukų lankymas. Lankytojai vaikščiodami giedodavo apeigines giesmes, turėjusias pagerinti javų derlingumą, pagreitinti augimą. Javų lankymo giesmėse apdainuojami rugių laukeliai, klausiama Kupolės (vėliau Jono), ar geri rugiai, linai ir pan.
Tikėta, kad vidurnaktį pražysta papartis. Jį saugo dvasios, siekiančios nubaidyti ieškotojus. Tačiau radęs (dažniausiai netikėtai, pvz., paparčio žiedas įkrenta į vyžą) gali įgyti visažinystės galių, (pvz., pamatyti paslėptus turtus, suprasti kitų mintis, gyvulių ir paukščių kalbą).
Apeigos baigdavosi vakare prie laužo – šis paprotys gajus iki šiol. Prie laužų žmonės sėdėdavo iki pat saulėtekio. Apeiginis laužas būdavo kuriamas švaria, nauja šventa ugnimi, kuri būdavo gaunama trinant vieną medžio gabalą į kitą arba išskeliant ją iš titnago. Ugnies iš laužo parsinešdavo namo ir įkurdavo naują ugnį vietoj senosios. Prie laužų būdavo dainuojama, šokama, šokinėjama per ugnį, vaišinamasi. Apeiginė ugnis apvalydavusi, gydydavusi. Laužo nuodėguliais kaišydavo laukus, kad gerai užderėtų javai, kišdavo po pamatais ar pastogėn, kad apsisaugotų nuo gaisro. Degindavo ne tik laužus: senas paprotys yra statyti aukštas kartis, ant jų uždėti ratą arba stebulę ir padegti. Ratas simbolizavo Saulę ar jos vežimą.
Per ilgiausios dienos šventes buvo itin bijomasi raganų. Moterys prieš saulėlydį suvarydavo karves į tvartus ir išgindavo tik nukritus rasai. Tikėta, kad raganos po pievą tampo koštuvus, marškas, paklodes ir kt., o susikaupusią rasą išgręžia ir duoda atsigerti savo karvėms – taip jų karvės gauna pieną tų, kurios ėdė žolėje. Kad raganos neatimtų iš karvių pieno, moterys kaišydavo tvarto duris ir plyšius dilgėlėmis, šermukšnių šakomis.
Rasos šiandien
Atėjus krikščionybei, pamažu nyko senoji šventės prasmė, tačiau pagrindiniai elementai išliko. Per XIX ir XX a. vasaros saulėgrįžos švenčių tradicijos sunyko. 1881 m. Rasą ant Rambyno atgaivino Vydūnas. Nepriklausomoje Lietuvoje šventė tapo populiaresnė. 1967 m. Kernavėje Rasos šventę ėmė švęsti Romuva. Dabar sunku atkurti šventės apeigas, todėl nebijoma varijuoti, kurti patiems. Nors paprastai šiandien šventė vadinama krikščionišku Joninių vardu, yra siekiančių atsiriboti, švęsti Rasas, tęsti senąsias tradicijas. Svarbiais šventės elementais išlieka vanduo, ugnis, žolynai, apeigose neapsieinama be laužų, vainikų, kupoliavimo.
Šaltiniai
- Vasaros saulėgrįžos šventė po valstybinio įteisinimo. Diskusija prie keturkampio stalo Lietuvos liaudies kultūros centre – Liaudies kultūra 2004 m. Nr. 3
- Pranė Dundulienė, “Lietuvių šventės: tradicijos, papročiai, apeigos”
- Pranė Dundulienė, „Lietuvos etnologija“
Nuorodos
- Skrodenis S. Joninių arba Kupolių šventės vardo ir prasmės klausimu, Senieji tikėjimai naujausių tyrinėjimų šviesoje, Vilnius, 1977, p. 59.
- Joninės
- Lietuvos Romuva apie Rasos šventę Archyvuota kopija 2007-09-28 iš Wayback Machine projekto.
- J. Vaiškūno straipsnis apie Rasos šventės tradiciją šiais laikais
- http://www.hot.ee/vladui/Jonines/rasa.htm Archyvuota kopija 2005-03-04 iš Wayback Machine projekto.
| Tradicinės Lietuvos krikščionių kalendorinės šventės | |
|---|---|
| Adventas · Kūčios · Kalėdos · Trys karaliai · Mėsiedas · Grabnyčios · Užgavėnės · Pelenų diena · Gavėnia · Verbų sekmadienis · Didžioji savaitė · Velykos · Atvelykis · Šeštinės · Sekminės · Devintinės · Žolinė · Vėlinės Svarbesnės šventųjų dienos: Kazimierinės (03.04) · Juozapinės (03.19) · Šv. Stanislovas (04.11) · Jurginės (04.23) · Joninės (06.24) · Petrinės ir Povilinės (06.29) · Šv. Rokas (08.16) · Šv. Baltramiejus (08.24) · Mykolinės (09.29) · Visi šventieji (11.01) · Šv. Martynas (11.11) | |
| Tradicinės lietuvių šventės | |
| Žiemos saulėgrįža · Kūčios · Pusiaužiemis · Užgavėnės · Rasos · Žolinė · Ilgės | |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Rasos šventė, Kas yra Rasos šventė? Ką reiškia Rasos šventė?
Sis straipsnis apie svente Apie Vilniaus miesto dalį skaitykite straipsnyje Rasos Vilnius Rasos Rasa Rasos svente Kupoles Saules Kreses senoji lietuviu vasaros saulegrįzos svente veliau sutapatinta su svento Jono diena ir pavadinta Joninemis Ugnis ir lauzai privalomas Rasu atributasPavadinimas ir istakosRasa tyrumo gyvybingumo vaisingumo simbolis baltu kulturoje Manoma kad vasaros saulegrįza svenciama nuo labai senu laiku pasak Pranes Dundulienes sios sventes susiformavo ankstyvosios giminines santvarkos laikais Rasytiniuose saltiniuose apie jas pirmakart uzsimenama 1372 m Senieji lietuviu paprociai pasirode esa gajus ir issilaike iki XIX a Autentiskas baltiskas saulegrįzos sventes pavadinimas nera zinomas Rasos sventes Kupoles ir kiti pavadinimai yra jau krikscionisku laiku paveldas Pirmasis sia svente Rasa pavadino Teodoras Narbutas 1835 metais Jonas Basanavicius pastarajį pavadinima bande susieti su romenu dies rosarum roziu dienomis Pilypo Ruigio ir Gotlibo Milkaus XVIII XIX a pradzios zodynuose vasaros saulegraza vadinama Saulemis Kupoliu pavadinimas siejamas su vienu is seniausiu apeiginiu sventes elementu taip pat su augmenijos klestejimu vesejimu nors plg slaviska sventes pavadinima Ivan Kupala Kreses prusiskas pavadinimas susijes su augmenijos vesejimu Napoleonas Riauba su savo draugais menininkais nuo 1897 metu Vilniuje Antakalnyje prie Neries pagal tradicinius paprocius rengdavo Rasu svente kuria vadindavo Vainikais Apie tai kartu su Lucjanu Uziembla isleido knygele Wianki 2003 m vasaros saulegrįzos svente Lietuvoje paskelbta nedarbo diena taciau įstatyme minimos Jonines Tai sukele diskusiju tarp siekianciu atskirti siuolaikines Jonines ir senasias Rasas Taciau del auksciau minetu priezasciu nera visai aisku kaip turetu vadintis senasias tradicijas tesianti svente Vienas is argumentu uz vienaskaitinį Rasos arba Rasos sventes pavadinimu Vilniuje daugiskaitines Rasos visu pirma asocijuojasi su Rasu kapinemis dr Libertas Klimka Taciau Rasa arba Rasos lieka populiaresnes uz Kupoles Saules Kreses ar tiesiog Vasaros saulegrįza PrasmeVasaros saulegrįza tai ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties metas opozicine svente ziemos saulegrįzai Lietuvoje svenciamai kaip Kucios bei Kaledos Pagrindinis sventes tikslas uztikrinti augalu augima bei klestejima apsaugoti derliu nuo stichiniu nelaimiu dvasiu raganu Nors dabar Rasos arba Jonines svenciamos naktį is birzelio 23 d į 24 taja tradiciskai ilgiausios dienos sventes budavo pradedamos svesti sparciai imus ilgeti dienoms t y mazdaug geguzes menesio pabaigoje S Daukantas raso kad Rasos svente buvo svenciama keturiolika dienu Kai kur isliko paprotys svesti nuo birzelio 24 d iki birzelio 29 d PaprociaiPaparciaiSruvantis vanduo zaluma svarbi vaisingumo israiska Vasaros saulegrįzos sventeje ypac didele reiksme turejo vanduo Lietus ir vanduo ne tik apvaisina zeme bet ir suteikia jai jegu vesti vaisius Todel apeigose vanduo svarbus elementas Rasu isvakarese arba anksti ryte pries patekant saulei ligoniai eidavo maudytis tikedamiesi pasveikti budavo maudomi gyvuliai Sakoma kad issivoliojes rasoje trumpiausios nakties ryta busi sveikas ir grazus Ta ryta zemdirbiai apibrisdavo arba apsizerge saka apjodavo paselius kiti isbraidydavo rugiu lauka kad nukrestu rasa ir taip padidintu derliu Augmenijai priskiriama ypatinga reiksme Ilgiausia diena arba jos isvakarese surinkti zolynai turi nepaparastos magiskos galios Zolynu rinkimas svenciu isvakarese arba ryta pries sauletekį vadinamas kupoliavimu Sis paprotys labai senos kilmes Kupolemis įvairiuose rastuose vadinamos jonazoles ramunes melynai ir geltonai zydincios zoles ir pan Tautosakoje sakoma kad kupoliu yra devynios rusys Is ju merginos pindavo vainikus ir puosdavo namus Kupoles naudojamos vedybiniuose burtuose merginos prirenka devyniu rusiu zolynu nieko nekalbedamos pina vainikus ir meta juos per galvas į berza gluosnį ar obelį Kiek kartu mesdavo po tiek metu tikejosi isteketi Kartais vainika deda po pagalve plukdo upe su pritaisyta zvakute meta į sulinį palieka kryzkeleje ir pan Kupole taip pat vadinama kartis papuosta zolynais Matas Pretorijus raso kad sia kartį kupole arba kaupole pritvirtindavo prie vartu pro kuriuos veliau ves javus Zolynai kartis axis mundi Pasaulio asies pasaulio medzio įvaizdziai Per vasaros saulegrįza renkamos vaistazoles daznai anksti ryta pries sauletekį Buvo paplites paprotys plaukioti upese ar ezeruose valtelese ispuostomis gelemis ir vainikais kuriose budavo kurenama ugnis Sis apeigu komponentas simbolizavo plaukiancia Saule Per vasaros saulegrįza pagerbiama į ziemos puse isvykstanti Saule padekojama jai uz duota siluma ji svetingai islydima kad sugrįztu ir kitais metais Sakoma kad pries sia kelione Saule maudosi puosiasi vainikais Taip pat apeigomis buvo siekiama kad Saule neisdegintu paseliu tam aukodavo aukas Saule garbinama maldomis ir giesmemis Zolynai Apeigose svarbus budavo apeiginiai rateliai ir giesmes Svarbus elementas javu lauku lankymas Lankytojai vaiksciodami giedodavo apeigines giesmes turejusias pagerinti javu derlinguma pagreitinti augima Javu lankymo giesmese apdainuojami rugiu laukeliai klausiama Kupoles veliau Jono ar geri rugiai linai ir pan Tiketa kad vidurnaktį prazysta papartis Jį saugo dvasios siekiancios nubaidyti ieskotojus Taciau rades dazniausiai netiketai pvz paparcio ziedas įkrenta į vyza gali įgyti visazinystes galiu pvz pamatyti pasleptus turtus suprasti kitu mintis gyvuliu ir pauksciu kalba Apeigos baigdavosi vakare prie lauzo sis paprotys gajus iki siol Prie lauzu zmones sededavo iki pat sauletekio Apeiginis lauzas budavo kuriamas svaria nauja sventa ugnimi kuri budavo gaunama trinant viena medzio gabala į kita arba isskeliant ja is titnago Ugnies is lauzo parsinesdavo namo ir įkurdavo nauja ugnį vietoj senosios Prie lauzu budavo dainuojama sokama sokinejama per ugnį vaisinamasi Apeigine ugnis apvalydavusi gydydavusi Lauzo nuodeguliais kaisydavo laukus kad gerai uzderetu javai kisdavo po pamatais ar pastogen kad apsisaugotu nuo gaisro Degindavo ne tik lauzus senas paprotys yra statyti aukstas kartis ant ju uzdeti rata arba stebule ir padegti Ratas simbolizavo Saule ar jos vezima Per ilgiausios dienos sventes buvo itin bijomasi raganu Moterys pries saulelydį suvarydavo karves į tvartus ir isgindavo tik nukritus rasai Tiketa kad raganos po pieva tampo kostuvus marskas paklodes ir kt o susikaupusia rasa isgrezia ir duoda atsigerti savo karvems taip ju karves gauna piena tu kurios ede zoleje Kad raganos neatimtu is karviu pieno moterys kaisydavo tvarto duris ir plysius dilgelemis sermuksniu sakomis Rasos siandienAtejus krikscionybei pamazu nyko senoji sventes prasme taciau pagrindiniai elementai isliko Per XIX ir XX a vasaros saulegrįzos svenciu tradicijos sunyko 1881 m Rasa ant Rambyno atgaivino Vydunas Nepriklausomoje Lietuvoje svente tapo populiaresne 1967 m Kernaveje Rasos svente eme svesti Romuva Dabar sunku atkurti sventes apeigas todel nebijoma varijuoti kurti patiems Nors paprastai siandien svente vadinama krikscionisku Joniniu vardu yra siekianciu atsiriboti svesti Rasas testi senasias tradicijas Svarbiais sventes elementais islieka vanduo ugnis zolynai apeigose neapsieinama be lauzu vainiku kupoliavimo SaltiniaiVasaros saulegrįzos svente po valstybinio įteisinimo Diskusija prie keturkampio stalo Lietuvos liaudies kulturos centre Liaudies kultura 2004 m Nr 3 Prane Dunduliene Lietuviu sventes tradicijos paprociai apeigos Prane Dunduliene Lietuvos etnologija NuorodosSkrodenis S Joniniu arba Kupoliu sventes vardo ir prasmes klausimu Senieji tikejimai naujausiu tyrinejimu sviesoje Vilnius 1977 p 59 Jonines Lietuvos Romuva apie Rasos svente Archyvuota kopija 2007 09 28 is Wayback Machine projekto J Vaiskuno straipsnis apie Rasos sventes tradicija siais laikais http www hot ee vladui Jonines rasa htm Archyvuota kopija 2005 03 04 is Wayback Machine projekto Tradicines Lietuvos krikscioniu kalendorines sventesAdventas Kucios Kaledos Trys karaliai Mesiedas Grabnycios Uzgavenes Pelenu diena Gavenia Verbu sekmadienis Didzioji savaite Velykos Atvelykis Sestines Sekmines Devintines Zoline Velines Svarbesnes sventuju dienos Kazimierines 03 04 Juozapines 03 19 Sv Stanislovas 04 11 Jurgines 04 23 Jonines 06 24 Petrines ir Povilines 06 29 Sv Rokas 08 16 Sv Baltramiejus 08 24 Mykolines 09 29 Visi sventieji 11 01 Sv Martynas 11 11 Tradicines lietuviu sventesZiemos saulegrįza Kucios Pusiauziemis Uzgavenes Rasos Zoline Ilges