Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Radijo bangos laisvai erdvėje sklindančios elektromagnetinės bangos ilgesnės nei 0 1 mm 10 4m GreitisRadijo bangos greit
Radijo ryšys
Radijo bangos – laisvai erdvėje sklindančios elektromagnetinės bangos, ilgesnės nei 0,1 mm (10-4m).
Greitis
Radijo bangos greitis c laisvoje erdvėje lygus 299 792,458 km/s. Skaičiavimams neretai naudojama suapvalinta greičio reikšmė: c = 300 000 km/s = 300 000 000 m/s.
Ilgis ir dažnis
Radijo bangos ilgiu λ vadinamas mažiausias atstumas bangos sklidimo kryptimi tarp dviejų taškų, svyruojančių vienoda faze. Bangos ilgio vienetas yra metras (m). Žinant bangos ilgį metrais, dažnį f kilohercais (kHz) galime apskaičiuoti pagal formulę:
Skirstymas
Radijo bangos skirstomos pagal jų ilgį arba dažnį:
| pavadinimas | santrumpa | bangos ilgis | dažnis | |||
|---|---|---|---|---|---|---|
| lietuvių k. | anglų k. | nuo | iki | nuo | iki | |
| miriametrinės bangos labai žemi dažniai | LŽD | VLF | 10 km | 100 km | 3 kHz | 30 kHz |
| kilometrinės (ilgosios) bangos žemieji dažniai | ŽD | LF | 1 km | 10 km | 30 kHz | 300 kHz |
| hektometrinės (vidutinės) bangos vidutiniai dažniai | VD | MF | 100 m | 1 km | 300 kHz | 3000 kHz |
| dekametrinės (trumposios) bangos aukštieji dažniai | AD | HF | 10 m | 100 m | 3 MHz | 30 MHz |
| metrinės (ultratrumposios) bangos labai aukšti dažniai | LAD | VHF | 1 m | 10 m | 30 MHz | 300 MHz |
| decimetrinės (ultratrumposios) bangos ultra aukšti dažniai | UAD | UHF | 10 cm | 1 m | 300 MHz | 3000 MHz |
| centimetrinės bangos super aukšti dažniai | SAD | SHF | 1 cm | 10 cm | 3 GHz | 30 GHz |
| milimetrinės bangos ypač aukšti dažniai | YAD | EHF | 1 mm | 1 cm | 30 GHz | 300 GHz |
| decimilimetrinės bangos hiper aukšti dažniai | HAD | HHF | 0,1 mm | 1 mm | 300 GHz | 3000 GHz |
Sklidimas
Radijo bangų sklidimui turi įtakos sklidimo terpės savybės ir sklidimo kelyje sutikti objektai. Sklindant radijo bangoms, gali atsirasti atspindžiai, pasireikšti refrakcija, difrakcija, absorbcija, sklaida, pakisti poliarizacija. Radijo bangoms sklindant atmosferoje, didesnę ar mažesnę įtaką daro viršutinių jonosferos sluoksnių jonizacija (dėl Saulės aktyvumo), vandens garų kiekis, krituliai, temperatūrų skirtumas tarp atmosferos sluoksnių ir kiti faktoriai. Visa tai reiškia, kad priklausomai nuo ilgio ir sklidimo sąlygų, radijo bangos gali įveikti labai skirtingus kelius ir atstumus. Todėl patikimo ryšio tarp konkrečių taškų užtikrinimui, gali būti svarbūs ne tik radijo bangų siuntimo dažniai bei siuntimo įrenginių parametrai, bet ir paros bei metų laikas, oro sąlygos ir aplinkos savybės ir joje esantys objektai.
Galimi šie radijo bangų sklidimo atvejai:
- Laisvoji erdvė. Radijo bangos sklinda be kliūčių, siuntimo ir priėmimo įrenginiai yra tiesioginio matomumo zonoje.
- Paviršinis sklidimas. Radijo bangos sklinda išilgai žemės, sekdamos Žemės paviršiaus kreivumą. Toks sklidimas būdingas ilgosioms ir vidutinėms bangoms, radijo bangos prasiskverbdamos į Žemės paviršių, jame sukelia sroves ir todėl kiekvienas žemės paviršiaus taškas tampa nauju radijo bangų šaltiniu. Gaunamas geras priėmimas iš už horizonto.
- Jonosferinis sklidimas. Dekametrinės ir metrinės radijo bangos atsispindi nuo jonosferos, kurios dielektrinė skvarba gerokai skiriasi nuo apatinių atmosferos sluoksnių dielektrinės skvarbos. Atsispindėjusių bangų priėmimas galimas ir esant toli už horizonto. Tačiau toks priėmimas dažniausiai netrunka nuolat, kadangi labai priklauso nuo jonosferos būsenos.
Panaudojimas
Kai 1864 m. Džeimsas Klarkas Maksvelas (James Clerk Maxwell) pirmasis aprašė elektrodinamikos dėsnius ir išvedė matematines lygtis, vėliau pavadintas jo vardu, to meto eksperimentinė fizika buvo toli nuo galimybės praktiniu būdu patikrinti gautus rezultatus. Tik 1887 m. Heinrichas Hercas (Heinrich Hertz) sėkmingai patvirtino D.K. Maksvelo teiginius: buvo gauti radijo bangų sklidimo laisvoje erdvėje įrodymai. Po to prasidėjo informacijos perdavimo galimybių radijo bangomis paieška. Ilgą laiką informacijos perdavimas buvo bene vienintelis radijo bangų naudojimo tikslas. Vėliau mokslo pasiekimai ir naujos technologinės galimybės įgalino gerokai išplėsti radijo bangų taikymo sritis. Mūsų dienomis tokių sričių sąrašas tapo pakankamai ilgas. Galima būtų paminėti šiuos pavyzdžius:
- radijo ryšys,
- radijo transliavimas,
- televizija,
- belaidė telefonija (judriojo ryšio telefonai, belaidžiai rageliai),
- nuotolinis valdymas (garažo vartai, belaidė kompiuterio klaviatūra, pelė ir kt.),
- radiolokacija (fizinių objektų erdvėje sekimas, judėjimo parametrų nustatymas),
- radijo pelengavimas (krypties į radijo bangų šaltinį nustatymas),
- laivų ir orlaivių ,
- matavimo prietaisai (greičio matavimo radarai, aukštimačiai ir kt.),
- padėties nustatymas (naudojant GPS palydovus),
- apsaugos ir kontrolės priemonės,
- pramonės, mokslo ir medicinos prietaisai,
- maisto ruošimas (mikrobangės krosnelės).
Kalbant apie spektro naudojimą, dažniau minimos ne „bangos“, o „dažniai“. Radijo dažnių spektras yra ribotas natūralus gamtinis resursas, kurį valdo valstybė. Šiuolaikinės visuomenės poreikis naudotis pažangiausiomis ryšių technologijomis ir gauti vis kokybiškesnes elektroninių ryšių paslaugas, nuolat didina radijo dažnių paklausą. Nors radijo dažnių spektras atrodo pakankamai platus, jame sunkiai „telpa“ visi jo naudotojai. Todėl, siekiant užtikrinti suderinamumą tarp radijo dažnių naudotojų bei sudaryti sąlygas verslui ir visuomenei naudotis naujos dinamiškos ryšių aplinkos teikiamais privalumais, atliekamas . Efektyvus radijo dažnių valdymas – prielaida naujoms technologijoms įsitvirtinti. Tradicinis būdas derinti besikertančius poreikius naudotis dažniais yra pagrįstas planavimu, nustatant kas ir kokiomis sąlygomis turi teisę naudotis radijo dažniais.
Literatūra
- G. Greiner Shortwave Communication. Schiele & Schön, 1990, 71 p.
- A. Kežionis. Telekomunikacijų principai. 2004 m. vasario 20 d. Redakcija.
Nuorodos
- http://www.itu.int
- http://www.rrt.lt
- http://rfk.ff.vu.lt/doc/t_elektrodinamika.pdf Archyvuota kopija 2013-11-01 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Radijo ryšys, Kas yra Radijo ryšys? Ką reiškia Radijo ryšys?
Radijo bangos laisvai erdveje sklindancios elektromagnetines bangos ilgesnes nei 0 1 mm 10 4m GreitisRadijo bangos greitis c laisvoje erdveje lygus 299 792 458 km s Skaiciavimams neretai naudojama suapvalinta greicio reiksme c 300 000 km s 300 000 000 m s Ilgis ir daznisRadijo bangos ilgiu l vadinamas maziausias atstumas bangos sklidimo kryptimi tarp dvieju tasku svyruojanciu vienoda faze Bangos ilgio vienetas yra metras m Zinant bangos ilgį metrais daznį f kilohercais kHz galime apskaiciuoti pagal formule f 300000l displaystyle f frac 300000 lambda SkirstymasRadijo bangos skirstomos pagal ju ilgį arba daznį pavadinimas santrumpa bangos ilgis daznislietuviu k anglu k nuo iki nuo ikimiriametrines bangos labai zemi dazniai LZD VLF 10 km 100 km 3 kHz 30 kHzkilometrines ilgosios bangos zemieji dazniai ZD LF 1 km 10 km 30 kHz 300 kHzhektometrines vidutines bangos vidutiniai dazniai VD MF 100 m 1 km 300 kHz 3000 kHzdekametrines trumposios bangos aukstieji dazniai AD HF 10 m 100 m 3 MHz 30 MHzmetrines ultratrumposios bangos labai auksti dazniai LAD VHF 1 m 10 m 30 MHz 300 MHzdecimetrines ultratrumposios bangos ultra auksti dazniai UAD UHF 10 cm 1 m 300 MHz 3000 MHzcentimetrines bangos super auksti dazniai SAD SHF 1 cm 10 cm 3 GHz 30 GHzmilimetrines bangos ypac auksti dazniai YAD EHF 1 mm 1 cm 30 GHz 300 GHzdecimilimetrines bangos hiper auksti dazniai HAD HHF 0 1 mm 1 mm 300 GHz 3000 GHzSklidimasRadijo bangu sklidimui turi įtakos sklidimo terpes savybes ir sklidimo kelyje sutikti objektai Sklindant radijo bangoms gali atsirasti atspindziai pasireiksti refrakcija difrakcija absorbcija sklaida pakisti poliarizacija Radijo bangoms sklindant atmosferoje didesne ar mazesne įtaka daro virsutiniu jonosferos sluoksniu jonizacija del Saules aktyvumo vandens garu kiekis krituliai temperaturu skirtumas tarp atmosferos sluoksniu ir kiti faktoriai Visa tai reiskia kad priklausomai nuo ilgio ir sklidimo salygu radijo bangos gali įveikti labai skirtingus kelius ir atstumus Todel patikimo rysio tarp konkreciu tasku uztikrinimui gali buti svarbus ne tik radijo bangu siuntimo dazniai bei siuntimo įrenginiu parametrai bet ir paros bei metu laikas oro salygos ir aplinkos savybes ir joje esantys objektai Galimi sie radijo bangu sklidimo atvejai Laisvoji erdve Radijo bangos sklinda be kliuciu siuntimo ir priemimo įrenginiai yra tiesioginio matomumo zonoje Pavirsinis sklidimas Radijo bangos sklinda isilgai zemes sekdamos Zemes pavirsiaus kreivuma Toks sklidimas budingas ilgosioms ir vidutinems bangoms radijo bangos prasiskverbdamos į Zemes pavirsiu jame sukelia sroves ir todel kiekvienas zemes pavirsiaus taskas tampa nauju radijo bangu saltiniu Gaunamas geras priemimas is uz horizonto Jonosferinis sklidimas Dekametrines ir metrines radijo bangos atsispindi nuo jonosferos kurios dielektrine skvarba gerokai skiriasi nuo apatiniu atmosferos sluoksniu dielektrines skvarbos Atsispindejusiu bangu priemimas galimas ir esant toli uz horizonto Taciau toks priemimas dazniausiai netrunka nuolat kadangi labai priklauso nuo jonosferos busenos PanaudojimasKai 1864 m Dzeimsas Klarkas Maksvelas James Clerk Maxwell pirmasis aprase elektrodinamikos desnius ir isvede matematines lygtis veliau pavadintas jo vardu to meto eksperimentine fizika buvo toli nuo galimybes praktiniu budu patikrinti gautus rezultatus Tik 1887 m Heinrichas Hercas Heinrich Hertz sekmingai patvirtino D K Maksvelo teiginius buvo gauti radijo bangu sklidimo laisvoje erdveje įrodymai Po to prasidejo informacijos perdavimo galimybiu radijo bangomis paieska Ilga laika informacijos perdavimas buvo bene vienintelis radijo bangu naudojimo tikslas Veliau mokslo pasiekimai ir naujos technologines galimybes įgalino gerokai isplesti radijo bangu taikymo sritis Musu dienomis tokiu sriciu sarasas tapo pakankamai ilgas Galima butu pamineti siuos pavyzdzius radijo rysys radijo transliavimas televizija belaide telefonija judriojo rysio telefonai belaidziai rageliai nuotolinis valdymas garazo vartai belaide kompiuterio klaviatura pele ir kt radiolokacija fiziniu objektu erdveje sekimas judejimo parametru nustatymas radijo pelengavimas krypties į radijo bangu saltinį nustatymas laivu ir orlaiviu matavimo prietaisai greicio matavimo radarai aukstimaciai ir kt padeties nustatymas naudojant GPS palydovus apsaugos ir kontroles priemones pramones mokslo ir medicinos prietaisai maisto ruosimas mikrobanges krosneles Kalbant apie spektro naudojima dazniau minimos ne bangos o dazniai Radijo dazniu spektras yra ribotas naturalus gamtinis resursas kurį valdo valstybe Siuolaikines visuomenes poreikis naudotis pazangiausiomis rysiu technologijomis ir gauti vis kokybiskesnes elektroniniu rysiu paslaugas nuolat didina radijo dazniu paklausa Nors radijo dazniu spektras atrodo pakankamai platus jame sunkiai telpa visi jo naudotojai Todel siekiant uztikrinti suderinamuma tarp radijo dazniu naudotoju bei sudaryti salygas verslui ir visuomenei naudotis naujos dinamiskos rysiu aplinkos teikiamais privalumais atliekamas Efektyvus radijo dazniu valdymas prielaida naujoms technologijoms įsitvirtinti Tradicinis budas derinti besikertancius poreikius naudotis dazniais yra pagrįstas planavimu nustatant kas ir kokiomis salygomis turi teise naudotis radijo dazniais LiteraturaG Greiner Shortwave Communication Schiele amp Schon 1990 71 p A Kezionis Telekomunikaciju principai 2004 m vasario 20 d Redakcija Nuorodoshttp www itu int http www rrt lt http rfk ff vu lt doc t elektrodinamika pdf Archyvuota kopija 2013 11 01 is Wayback Machine projekto Sis straipsnis apie elektromagnetizma yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį