Dielektrinė skvarba

Dielektrinė skvarba – fizikinis dydis, parodantis kaip elektrinis laukas veikia dielektrinę medžiagą, arba kaip dielektrinė medžiaga veikia elektrinį lauką. Dielektrinė skvarba apibrėžiama kaip medžiagos, esančios lauke, gebėjimas poliarizuotis ir tuo sumažinti arba padidinti elektrinį lauką pačioje medžiagoje.

Vakuumo dielektrinė skvarba

redaguoti

Pagrindinis straipsnis – Elektrinė konstanta.

Vakuumo dielektrinė skvarba $\varepsilon _{0}$ (dar vadinama elektrine konstanta) yra D/E santykis vakuume:

\varepsilon _{0}={\frac {1}{c^{2}\mu _{0}}}\approx

8.8541878176 × 10⁻¹²F/m (C²/(N m²)),

kur

c

- šviesos greitis.

\mu _{0}

vakuumo magnetinė skvarba.

Santykinė dielektrinė skvarba

redaguoti

Kai kurių medžiagų santykinė dielektrinė skvarba prie **21 °C (70 °F)** temperatūros
Medžiaga	Santykinė dielektrinė skvarba
Vakuumas	1 (pagal apibrėžimą)
Oras	1.00054
Teflonas	2.1
Polietilenas	2.25
Polistirolas	2.4–2.7
Nailonas	3.5^[1]
Popierius	3.5
Betonas	4.5
Stiklas	4.7 (3.7–10)
Kaučiukas	7
Deimantas	5.5–10
Porcelianas	6^[1]
Žėrutis	6
Druska	3–15
Grafitas	10–15
Silicis	11.68
Etanolis	25^[2]
Metanolis	30
C₅H₄O₂	42.0
Glicerolis	47–68
Vanduo	88–80.1–55.3–34.5 (0–20–100–200 °C)
Fluoro vandenilio rūgštis	83.6 (0 °C)
HCONH₂	84.0 (20 °C)
Sieros rūgštis	84–100 (20–25 °C)
Vandenilio peroksidas	128 tirpalo–60 (−30–25 °C)
Ciano vandenilis	158.0–2.3 (0–21 °C)
Titano oksidas	86–173
Stroncio titano oksidas	310
Bario stroncio titano oksidas	15 nk–500
Bario titano oksidas	90 nk–1250–10,000 (20–120 °C)
(La, Nb): (Zr, Ti)PbO₃	500-6000

Santykinė dielektrinė skvarba (arba dielektrinė konstanta) ε parodo, kiek kartų medžiagos dielektrinė skvarba didesnė negu vakuume.

\varepsilon _{r}={\frac {\varepsilon }{\varepsilon _{0}}}

kur

ε₀ – elektrinė konstanta.

Santykinė dielektrinė skvarba matavimo vieneto neturi.

Raymond Serway; John Jewett, Principles of Physics: A Calculus-Based Text, Cengage Learning, p. 669, ISBN 0-534-49143-X
David Halliday, Robert Resnick, Jearl Walker. Fundamentals of Physics Extended, 10th Edition, Wiley Global Education, 2013. 732 p. ISBN 978-1-118-47381-8.

Šis straipsnis apie matavimo vienetus yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

[SerwayJewett2005-1] Raymond Serway; John Jewett, Principles of Physics: A Calculus-Based Text, Cengage Learning, p. 669, ISBN 0-534-49143-X

[HallidayResnick2013-2] David Halliday, Robert Resnick, Jearl Walker. Fundamentals of Physics Extended, 10th Edition, Wiley Global Education, 2013. 732 p. ISBN 978-1-118-47381-8.

[1]

[2]