Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Raštas simbolių rašto ženklų sistema naudojama komunikacijai ir žodinei informacijai tam tikra kalba išsaugoti Ji užrašo

Rašto sistema

  • Pagrindinis puslapis
  • Rašto sistema
Rašto sistema
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az

Raštas – simbolių (rašto ženklų) sistema, naudojama komunikacijai ir žodinei informacijai tam tikra kalba išsaugoti. Ji užrašoma tam tikroje laikmenoje ir gali būti perskaityta.

Pažymėtina, kad rašto sistemos apibrėžimas yra gana abstraktus, nes ir tautos, naudojančios tą pačią sistemą, dažnai turi papildomų simbolių tik savai kalbai būdingiems garsams parašyti, be to, kai kurių bendrų simbolių reikšmė gali būti kita.

Rašto sistema pirmiausia yra skirta kalbai užrašyti, bet jai labai artimos sistemos yra , , .

Rašto ženklai

Kiekviena rašto sistema turi šių rūšių rašto ženklus:

  • Pagrindiniai rašto ženklai (pagal savo prigimtį jie skirstomi į raides, , ir ), kurie gali būti papildomi diakritiniais ženklais;
  • Skaitmenys;
  • ir ženklai.

Sistemos pagal rūšis

Rašto sistemos yra kelių rūšių. Visas jas galima skirstyti į , nefonografines ir mišrias.

Fonografinės sistemos

Rašto tipas Simbolio reikšmė Pavyzdžiai Paaiškinimai
Garsinės (abėcėlės) Priebalsė arba balsė
  • Lotynų raštas,
  • Kirilica
Jose kiekvienas simbolis (fonograma) užrašo tam tikrą vieną raidę. Kai kuriais atvejais gali būti papildomų simbolių (diakritinių ženklų, skirtų išreikšti fonogramos kietumą ar minkštumą, ilgį ir kitus parametrus, gali būti ir simbolių, žyminčių kelių garsų samplaiką (pvz., lietuvių kalboje simboliai „c“ ir „č“).
Priebalsinės () Priebalsė
  • Arabų raštas, Hebrajų raštas
Jose dažniausiai žymimi tik priebalsiai, o balsius žmogus, mokantis kalbą, turi žinoti, suprasti iš konteksto. Ši rūšis būdinga semitų kalboms, kur balsiai nėra aiškiai išreikšti. Kai kuriais atvejais po priebalsio einantys balsiai gali būti pažymimi kaip diakritiniai simboliai: maži ženklai virš, šalia ar po priebalsių simboliais.
Pusiau skiemeninės () Priebalsė+balsė, balsė
  • Devanagari
  • Tajų raštas
Čia vienas ženklas reiškia skiemenį, tačiau visi skiemenys yra sudaromi tik su vienos rūšies balsiu (dažniausiai „a“: ka, ma, ra ir t. t.) Kiti balsiai bei dvibalsiai išreiškiami prie silabogramos prirašant specifinius diakritinius ženklus. Šiuo principu sudaroma daug rašto sistemų, kurių beveik visos kilusios iš Indijos.
Skiemeninės (silabinės) Priebalsė+balsė
  • Katakana
kaip ir aukštesnėje kategorijoje, jose kiekvienas simbolis pažymi tam tikrą skiemenį, tačiau kiekvienam balsio variantui irgi egzistuoja atskiri ženklai. Tokiose sistemose simbolių yra kur kas daugiau nei raidinėse ar pusiau skiemeninėse, be to, jų neįmanoma pritaikyti bet kuriai kalbai užrašyti – simboliais yra užrašomi tik konkrečiai kalbai būdingi skiemenys (kurių dažniausiai tokius raštus naudojančiose kalbose nėra daug).

Nefonografinės sistemos

  • Žodinės () – čia vienas ženklas turi ne fonetinę, o idėjinę prasmę, t. y. reiškia sąvoką. Dažniausiai tokias sistemas naudojančių kalbų gramatika yra ypač paprasta – laikų, asmenų, linksnių skaičius geometrine progresija didina reikalingų simbolių skaičių. Simbolių šiose sistemose ir taip yra be galo daug: tiek pat, kiek ir žodžių – taigi daugelis žmonių nežino visų galimų simbolių. Ideografinė sistema yra kinų raštas (ir iš jo kilę japonų Kandži, korėjiečių Handžia).
  • Idėjinės – daugiau utopinė rašto sistema, minima literatūroje ir tikrovėje neegzistuojanti – joje neva kiekvienas simbolis žymėtų ne žodį, o kažkokią elementarią idėją (pavyzdžiui, „aš einu valgyti“), o prie to simbolio kabinant įvairius diakritinius ženklus ir mažesnius simbolius būtų galima įvairiai varijuoti tos idėjos reikšme. Tačiau jau vien kiekvienos, net ir elementarios, idėjos užrašymas kažkokiu simboliu pareikalautų daugiau simbolių, nei įmanoma atsiminti.
  • () – tokios kažkada greičiausiai buvo visos rašto sistemos. Tai yra sustabarėję ir reikšmę įgiję piešinėliai – dažniausiai kiek abstraktesnės tikrų daiktų versijos. Šios rašto sistemos neįmanoma perskaityti žodis žodin kaip knygos – ji yra skirta daugiau kaip priemonė padėti suprasti ar prisiminti skaitomą istoriją. Pavyzdžiui, ten gali būti pažymėti tik daiktavardžiai su keliais veiksmažodžiais ir panašiai. Dažnai tokios sistemos buvo naudojamos dvasinių sluoksnių žmonių, kad jie galėtų liaudžiai pasakoti įvairias istorijas. Jų pavyzdžiai: nsibdi, raštai. Vaizdaraščio reliktai yra naudojami dabartinėje kasdienybėje kaip kelio ar kiti sutartiniai ženklai. Daugybėje kultūrų jie naudojami kaip tekstilės ar meno ornamentai.
  •  – simbolių sistema, kai ženklus reiškia ne paviršiuje nupiešti ženklai, bet patys daiktai (virvių mazgai, lazdos ir pan.). Labiausiai išvystytas daiktaraštis buvo Senovės Peru naudotas kipu .

Sistemos pagal genealogiją

Rašto sistemos pagal kilmę yra skirstomos į šeimas, kaip ir kalbos. Egzistuoja tik labai nedaug pirminių rašto sistemų, iš kurių išsivystė visos kitos.

  • Dantiraščiai – Pietvavakarių Azijoje senovėje naudotos rašto sistemos, kilusios iš šumerų rašto. Iš pradžių buvo ideografinės, bet vėliau pamažėle tapo fonografinėmis. Šiai šeimai priklausė , šumerų, hetitų, , ir kt. dantiraščiai (paskutinieji visai fonografiniai).
  • Egipto hieroglifai – naudotos senovės Egipte, pusiau ideografinės, pusiau fonografinės. Iš jų išsivystė .
  • Egėjo jūros rašmenys – keletas giminingų rašto sistemų, naudotų II tūkst. pr. m. e. Egėjo jūros tautų. Tarp jų yra , , , Kipro linijinis raštas. Kai kurios sistemos neiššifruotos.
  • Finikietiškoji šeima – pati gausiausia rašto sistema, greičiausiai kilusi iš , bet išplėtota finikiečių ir aramėjų. Visos šios šeimos rašto sistemos – abėcėlės arba . Šeimai priklauso tiek arabų raštas, tiek lotynų, graikų, etiopų rašto sistemos, tiek daugybė kitų.
  •  – susiformavusi Indijoje ir kilusi iš Brahmi rašto. Visos šeimos rašto sistemos yra abugidos. Brahmi raštas davė pradžią daugybei rašto sistemų, paplitusių visoje (Pietų ir Pietryčių Azijoje): Devanagari, Tibetiečių raštas, Khmerų raštas, Tajų raštas ir t. t.
  • Kiniškoji šeima – susiformavusi Rytų Azijoje. Jai priklauso ideografinis Kinų raštas, kurį savo kalboms pritaikė kitos Sinosferos tautos. Taip susiformavo Japonų raštas, , , ir kitos rašto sistemos.
  • Mezoamerikos raštas – giminingų rašto sistemų grupė, naudota Mezoamerikos tautų. Tarp jų yra majų raštas, , ir pan.
  • Izoliuotos rašto sistemos – tos, kurios nėra patyrę kitų raštų įtakos. Tarp jų paminėtini , Indo raštas. Tarp jų galima išskirti tam tikras didesnes grupes:
    • Daiktaraščiai – naudoti atskirų tautų visame pasaulyje. Pvz., Senovės Peru kipu ar jorubų .
    • Piktografinės izoliuotos rašto sistemos, naudotos Azijoje, Afrikoje ir Amerikoje: , nsibidi, ir pan.
    • Naujosios rašto sistemos, kurtos XIX–XX a. įvairioms Amerikos, Afrikos, Azijos tautoms, neturinčioms savo rašto arba religiniais tikslais. Dažnai įtakotos krikščionių misionierių, tačiau turėdavo labai skirtingą išvaizdą, nei įprastinės rašto sistemos, taip siekiant išryškinti tautinę ar religinę tapatybę. Joms priklauso čerokių raštas, , , , deseretas ir pan.
  • Neiššifruotos – ne visos sistemos yra iššifruotos. Neiššifruotos sistemos yra: , , Indo raštas

Rašymo kryptis

Pagrindinis straipsnis – .

Raštas gali būti rašomas įvairiomis kryptimis, priklausomai nuo vietos tradicijų:

  • Nenusistovėjusi kryptis – rašto ženklų seka nėra nusistovėjusi. Jie išdėliojami daugiausia taip, kaip patogiau ar gražiau. Egipto hieroglifų rašymo kryptis buvo nenusistovėjusi.
  • Iš kairės į dešinę – šiuo metu pasaulyje plačiausiai naudojama rašymo kryptis pirmiausia dėl lotynų rašto įsigalėjimo. Rašant šiuo būdu, eilutės eina iš viršaus į apačią. Ši kryptis paplitusi rašto sistemose, raštuose, taip pat kilusiose iš graikų rašto. Dėl Vakarų įtakos kai kurios kitos sistemos irgi pradėtos rašyti šiuo būdu.
  • Iš dešinės į kairę – paplitęs daugiausia Pietvakarių Azijoje, sistemose, kurios kilo iš Aramėjų rašto. Žymiausios šio tipo rašto sistemos yra hebrajų raštas, arabų raštas.
  •  – rašoma horizontaliai, kuomet viena eilutė eina į vieną pusę, o kita – į kitą, kaip jautis aria vagą. Ši rašymo kryptis buvo paplitusi senovėje, įskaitant graikų raštą.
  • Iš viršaus į apačią – šis rašymas labiausiai išplėtotas Rytų Azijoje (Kinų šeimos rašto sistemose), ir eilutės eina iš dešinės į kairę. Dėl kinų rašto įtakos šią kryptį senovėje perėmė , o vėliau – mongolų raštas.
  • Iš apačios į viršų – unikaliausia rašto kryptis. Senovėje naudota tifinagui rašyti.

Yra nemažai rašto sistemų, kurios per istoriją pakeitė rašto kryptį. Pvz., japonų raštas senovėje buvo rašomas iš viršaus į apačią, XIX a. paplito rašymas iš dešinės į kairę, o po II pasaulinio karo įsigalėjo rašymas iš kairės į dešinę.

Rašto sistemų paplitimas

Populiariausia pasaulyje rašto sistema yra lotynų raštas dėl jo universalumo ir ypač paplitusio naudojimo, o populiarumas vis dar didėja: per dvidešimtą amžių prie lotynų rašto perėjo nemažai kalbų (turkų, somalių, vietnamiečių, Vidurinės Azijos kalbos ir kt.). Daugeliui kalbų užrašyti vartojamos dar dvi sistemos: kirilica ir arabų raštas.

Kirilicos platesniam paplitimui turėjo įtakos Tarybų Sąjungos politika, pagal kurią daugelis Tarybų Sąjungos tautų buvo priverstos pereiti prie kirilicos vietoj anksčiau naudotų rašto sistemų (lotyniškos, arabiškos). Po Tarybų Sąjungos žlugimo dalis šių tautų kirilicos atsisakė (moldavai, uzbekai, azeriai, turkmėnai). Arabų rašto paplitimui didelę įtaką turėjo islamo plitimas. Kai kurios arabų raštą naudojusios tautos vėliau perėjo prie lotyniškos abėcėles (turkai, somaliai).

Po kelias kalbas užrašyti yra naudojamos dar trys rašto sistemos: etiopų raštas (amharų ir tigrajų kalboms), kinų raštas (kinų dialektams, iš dalies naudojamas ir japonų bei korėjiečių kalboms) bei devanagari (hindi ir kt.). Visos likusios sistemos naudojamos tik vienai kalbai užrašyti ir visos jos yra Azijoje, išskyrus tris (graikų raštą, gruzinų raštą bei armėnų raštą).

Išnašos

  1. Raštas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Pre-Reu). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011

Nuorodos

  • Rašto sistemos (rus.)
  • Senovės rašto sistemos (ang.) Archyvuota kopija 2012-12-26 iš Wayback Machine projekto.

Šaltiniai

  • A. Žemaitis „Pasaulio raštų sistemos“, Vaga, 2012

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 21 Bir, 2025 / 19:47

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Rašto sistema, Kas yra Rašto sistema? Ką reiškia Rašto sistema?

Rastas simboliu rasto zenklu sistema naudojama komunikacijai ir zodinei informacijai tam tikra kalba issaugoti Ji uzrasoma tam tikroje laikmenoje ir gali buti perskaityta Rasto sistemu paplitimas pasaulyje Pazymetina kad rasto sistemos apibrezimas yra gana abstraktus nes ir tautos naudojancios ta pacia sistema daznai turi papildomu simboliu tik savai kalbai budingiems garsams parasyti be to kai kuriu bendru simboliu reiksme gali buti kita Rasto sistema pirmiausia yra skirta kalbai uzrasyti bet jai labai artimos sistemos yra Rasto zenklaiKiekviena rasto sistema turi siu rusiu rasto zenklus Pagrindiniai rasto zenklai pagal savo prigimtį jie skirstomi į raides ir kurie gali buti papildomi diakritiniais zenklais Skaitmenys ir zenklai Sistemos pagal rusisRasto sistemos yra keliu rusiu Visas jas galima skirstyti į nefonografines ir misrias Fonografines sistemos Rasto tipas Simbolio reiksme Pavyzdziai PaaiskinimaiGarsines abeceles Priebalse arba balse Lotynu rastas Kirilica Jose kiekvienas simbolis fonograma uzraso tam tikra viena raide Kai kuriais atvejais gali buti papildomu simboliu diakritiniu zenklu skirtu isreiksti fonogramos kietuma ar minkstuma ilgį ir kitus parametrus gali buti ir simboliu zyminciu keliu garsu samplaika pvz lietuviu kalboje simboliai c ir c Priebalsines Priebalse Arabu rastas Hebraju rastas Jose dazniausiai zymimi tik priebalsiai o balsius zmogus mokantis kalba turi zinoti suprasti is konteksto Si rusis budinga semitu kalboms kur balsiai nera aiskiai isreiksti Kai kuriais atvejais po priebalsio einantys balsiai gali buti pazymimi kaip diakritiniai simboliai mazi zenklai virs salia ar po priebalsiu simboliais Pusiau skiemenines Priebalse balse balse Devanagari Taju rastas Cia vienas zenklas reiskia skiemenį taciau visi skiemenys yra sudaromi tik su vienos rusies balsiu dazniausiai a ka ma ra ir t t Kiti balsiai bei dvibalsiai isreiskiami prie silabogramos prirasant specifinius diakritinius zenklus Siuo principu sudaroma daug rasto sistemu kuriu beveik visos kilusios is Indijos Skiemenines silabines Priebalse balse Katakana kaip ir aukstesneje kategorijoje jose kiekvienas simbolis pazymi tam tikra skiemenį taciau kiekvienam balsio variantui irgi egzistuoja atskiri zenklai Tokiose sistemose simboliu yra kur kas daugiau nei raidinese ar pusiau skiemeninese be to ju neįmanoma pritaikyti bet kuriai kalbai uzrasyti simboliais yra uzrasomi tik konkreciai kalbai budingi skiemenys kuriu dazniausiai tokius rastus naudojanciose kalbose nera daug Nefonografines sistemos Zodines cia vienas zenklas turi ne fonetine o idejine prasme t y reiskia savoka Dazniausiai tokias sistemas naudojanciu kalbu gramatika yra ypac paprasta laiku asmenu linksniu skaicius geometrine progresija didina reikalingu simboliu skaiciu Simboliu siose sistemose ir taip yra be galo daug tiek pat kiek ir zodziu taigi daugelis zmoniu nezino visu galimu simboliu Ideografine sistema yra kinu rastas ir is jo kile japonu Kandzi korejieciu Handzia Idejines daugiau utopine rasto sistema minima literaturoje ir tikroveje neegzistuojanti joje neva kiekvienas simbolis zymetu ne zodį o kazkokia elementaria ideja pavyzdziui as einu valgyti o prie to simbolio kabinant įvairius diakritinius zenklus ir mazesnius simbolius butu galima įvairiai varijuoti tos idejos reiksme Taciau jau vien kiekvienos net ir elementarios idejos uzrasymas kazkokiu simboliu pareikalautu daugiau simboliu nei įmanoma atsiminti tokios kazkada greiciausiai buvo visos rasto sistemos Tai yra sustabareje ir reiksme įgije piesineliai dazniausiai kiek abstraktesnes tikru daiktu versijos Sios rasto sistemos neįmanoma perskaityti zodis zodin kaip knygos ji yra skirta daugiau kaip priemone padeti suprasti ar prisiminti skaitoma istorija Pavyzdziui ten gali buti pazymeti tik daiktavardziai su keliais veiksmazodziais ir panasiai Daznai tokios sistemos buvo naudojamos dvasiniu sluoksniu zmoniu kad jie galetu liaudziai pasakoti įvairias istorijas Ju pavyzdziai nsibdi rastai Vaizdarascio reliktai yra naudojami dabartineje kasdienybeje kaip kelio ar kiti sutartiniai zenklai Daugybeje kulturu jie naudojami kaip tekstiles ar meno ornamentai simboliu sistema kai zenklus reiskia ne pavirsiuje nupiesti zenklai bet patys daiktai virviu mazgai lazdos ir pan Labiausiai isvystytas daiktarastis buvo Senoves Peru naudotas kipu Sistemos pagal genealogijaRasto sistemos pagal kilme yra skirstomos į seimas kaip ir kalbos Egzistuoja tik labai nedaug pirminiu rasto sistemu is kuriu issivyste visos kitos Dantirasciai Pietvavakariu Azijoje senoveje naudotos rasto sistemos kilusios is sumeru rasto Is pradziu buvo ideografines bet veliau pamazele tapo fonografinemis Siai seimai priklause sumeru hetitu ir kt dantirasciai paskutinieji visai fonografiniai Egipto hieroglifai naudotos senoves Egipte pusiau ideografines pusiau fonografines Is ju issivyste Egejo juros rasmenys keletas giminingu rasto sistemu naudotu II tukst pr m e Egejo juros tautu Tarp ju yra Kipro linijinis rastas Kai kurios sistemos neissifruotos Finikietiskoji seima pati gausiausia rasto sistema greiciausiai kilusi is bet ispletota finikieciu ir arameju Visos sios seimos rasto sistemos abeceles arba Seimai priklauso tiek arabu rastas tiek lotynu graiku etiopu rasto sistemos tiek daugybe kitu susiformavusi Indijoje ir kilusi is Brahmi rasto Visos seimos rasto sistemos yra abugidos Brahmi rastas dave pradzia daugybei rasto sistemu paplitusiu visoje Pietu ir Pietryciu Azijoje Devanagari Tibetieciu rastas Khmeru rastas Taju rastas ir t t Kiniskoji seima susiformavusi Rytu Azijoje Jai priklauso ideografinis Kinu rastas kurį savo kalboms pritaike kitos Sinosferos tautos Taip susiformavo Japonu rastas ir kitos rasto sistemos Mezoamerikos rastas giminingu rasto sistemu grupe naudota Mezoamerikos tautu Tarp ju yra maju rastas ir pan Izoliuotos rasto sistemos tos kurios nera patyre kitu rastu įtakos Tarp ju paminetini Indo rastas Tarp ju galima isskirti tam tikras didesnes grupes Daiktarasciai naudoti atskiru tautu visame pasaulyje Pvz Senoves Peru kipu ar jorubu Piktografines izoliuotos rasto sistemos naudotos Azijoje Afrikoje ir Amerikoje nsibidi ir pan Naujosios rasto sistemos kurtos XIX XX a įvairioms Amerikos Afrikos Azijos tautoms neturincioms savo rasto arba religiniais tikslais Daznai įtakotos krikscioniu misionieriu taciau turedavo labai skirtinga isvaizda nei įprastines rasto sistemos taip siekiant isryskinti tautine ar religine tapatybe Joms priklauso cerokiu rastas deseretas ir pan Neissifruotos ne visos sistemos yra issifruotos Neissifruotos sistemos yra Indo rastasRasymo kryptisPagrindinis straipsnis Rastas gali buti rasomas įvairiomis kryptimis priklausomai nuo vietos tradiciju Nenusistovejusi kryptis rasto zenklu seka nera nusistovejusi Jie isdeliojami daugiausia taip kaip patogiau ar graziau Egipto hieroglifu rasymo kryptis buvo nenusistovejusi Is kaires į desine siuo metu pasaulyje placiausiai naudojama rasymo kryptis pirmiausia del lotynu rasto įsigalejimo Rasant siuo budu eilutes eina is virsaus į apacia Si kryptis paplitusi rasto sistemose rastuose taip pat kilusiose is graiku rasto Del Vakaru įtakos kai kurios kitos sistemos irgi pradetos rasyti siuo budu Is desines į kaire paplites daugiausia Pietvakariu Azijoje sistemose kurios kilo is Arameju rasto Zymiausios sio tipo rasto sistemos yra hebraju rastas arabu rastas rasoma horizontaliai kuomet viena eilute eina į viena puse o kita į kita kaip jautis aria vaga Si rasymo kryptis buvo paplitusi senoveje įskaitant graiku rasta Is virsaus į apacia sis rasymas labiausiai ispletotas Rytu Azijoje Kinu seimos rasto sistemose ir eilutes eina is desines į kaire Del kinu rasto įtakos sia kryptį senoveje pereme o veliau mongolu rastas Is apacios į virsu unikaliausia rasto kryptis Senoveje naudota tifinagui rasyti Yra nemazai rasto sistemu kurios per istorija pakeite rasto kryptį Pvz japonu rastas senoveje buvo rasomas is virsaus į apacia XIX a paplito rasymas is desines į kaire o po II pasaulinio karo įsigalejo rasymas is kaires į desine Rasto sistemu paplitimasPopuliariausia pasaulyje rasto sistema yra lotynu rastas del jo universalumo ir ypac paplitusio naudojimo o populiarumas vis dar dideja per dvidesimta amziu prie lotynu rasto perejo nemazai kalbu turku somaliu vietnamieciu Vidurines Azijos kalbos ir kt Daugeliui kalbu uzrasyti vartojamos dar dvi sistemos kirilica ir arabu rastas Kirilicos platesniam paplitimui turejo įtakos Tarybu Sajungos politika pagal kuria daugelis Tarybu Sajungos tautu buvo priverstos pereiti prie kirilicos vietoj anksciau naudotu rasto sistemu lotyniskos arabiskos Po Tarybu Sajungos zlugimo dalis siu tautu kirilicos atsisake moldavai uzbekai azeriai turkmenai Arabu rasto paplitimui didele įtaka turejo islamo plitimas Kai kurios arabu rasta naudojusios tautos veliau perejo prie lotyniskos abeceles turkai somaliai Po kelias kalbas uzrasyti yra naudojamos dar trys rasto sistemos etiopu rastas amharu ir tigraju kalboms kinu rastas kinu dialektams is dalies naudojamas ir japonu bei korejieciu kalboms bei devanagari hindi ir kt Visos likusios sistemos naudojamos tik vienai kalbai uzrasyti ir visos jos yra Azijoje isskyrus tris graiku rasta gruzinu rasta bei armenu rasta IsnasosRastas Visuotine lietuviu enciklopedija T XIX Pre Reu Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2011NuorodosRasto sistemos rus Senoves rasto sistemos ang Archyvuota kopija 2012 12 26 is Wayback Machine projekto SaltiniaiA Zemaitis Pasaulio rastu sistemos Vaga 2012

Naujausi straipsniai
  • Birželis 12, 2025

    Marienburgas

  • Birželis 20, 2025

    Marianų įduba

  • Birželis 13, 2025

    Marksizmas

  • Birželis 19, 2025

    Maratų kalba

  • Birželis 22, 2025

    Mančesteris

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje