Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Pūčkorių III piliakalnis Image 250px Pūčkorių III piliakalnisKoordinatės 56 05 39 š pl 21 54 22 r ilg 56 09417 š pl 21 9
Pūčkorių III piliakalnis
| Pūčkorių III piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
| Pūčkorių III piliakalnis | |||
| Koordinatės |
| ||
| Vieta | Plungės rajonas | ||
| Seniūnija | Žemaičių Kalvarijos seniūnija | ||
| Aukštis | 10–14 m | ||
| Plotas | 1,4 ha | ||
| Naudotas | I tūkst. – II tūkst. pr. | ||
| Žvalgytas | 1966 m. | ||
| Registro Nr. | u. k. 5497; AR811 | ||
Pūčkorių III piliakalnis, vadinamas Pile (Lietuvos Respublikos registrinis kultūros paveldo objektas: unikalus kodas 5497; senasis kultūros paminklo sąrašo numeris AR811) – piliakalnis Plungės rajono savivaldybės teritorijos šiauriniame pakraštyje, Getaučių kaime (Žemaičių Kalvarijos seniūnija), 1 km į pietvakarius nuo Gegrėnų civilinių kapinių ir kelio Žemaičių Kalvarija–Gegrėnai–Medsėdžiai, kelio Gegrėnai–Getaučiai dešinė pusėje, Margupio kairiajame krante.
Pasiekiamas iš kelio Žemaičių Kalvarija–Gegrėnai–Medsėdžiai, pravažiavus Gegrėnų kaimą ir Margupio upelį, priešais Gegrėnų civilines kapines pasukus į kairę pietvakarių kryptimi, pavažiavus palei Margupio kanalą Gegrėnų–Getaučių keliu 1 km – yra dešinėje, į šiaurės vakarus nuo kelio, ties pirmu žymesniu kelio posūkiu į dešinę.
Piliakalnis
Įrengtas atskiroje kalvoje, Margupio (Varduvos kairiojo intako) kairiajame krante, šalia pelkės. Aikštelė ovali, orientuota šiaurės – pietų kryptimi, 31 x 26 m dydžio, 2 m aukštesne pietvakarine dalimi. Šlaitai statūs, 10–14 m aukščio, viršuje, 1 m aukštyje pastatinti. Visuose šlaituose, 3–5 m žemiau aikštelės yra 2 m pločio, 0,2 m gylio griovys, už kurio supiltas 0,2 m aukščio, 4 m pločio pylimas. Šiauriniame šlaite išlikusi tik 2 m pločio terasa, nuolaidėjanti į išorę.
Piliakalnis labai apardytas ariant, apaugęs lapuočiais medžiais.
Teritorijos plotas – 13792 m².
Tyrimai
Piliakalnis žinomas nuo seno, vadinamas Pile. Jis buvo ties Pūčkorių, Gegrėnų ir Getaučių kaimų riba. Tarpukariu pateko į ūkininkų Kazimiero Almino ir Jazdauskio žemės sklypus, buvo intensyviai ariamas. Arimo metu buvo išverčiama stambių medžio anglių. Nuo XX a. antrosios pusės piliakalnis neardomas, apaugo retu mišku. Šiuo metu yra Getaučių kaimui priskirtoje žemėje.
1966 m. žvalgė Lietuvos istorijos institutas (ekspedicijos vadovas Adolfas Tautavičius). Piliakalnio aikštelėje aptiktas arimo smarkiai apnaikintas kultūrinis sluoksnis, kuriame rasta smulkių molio tinko ir medžio anglies fragmentų
Piliakalnis datuojamas I tūkst. – XIII a.
1972 m. piliakalnis įrašytas į respublikinės reikšmės archeologijos paminklų sąrašą (AR811), o nuo 1993 m. registruotas Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre.
Profesorius Vladas Žulkus daro prielaidą, kad šiame piliakalnyje ankstyvaisiais viduramžiais stovėjusi „šios teritorijos vyriausiojo pilis“.
| Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
| Erslos piliakalnis 16 km Mikytų piliakalnis 5 km Pūčkorių II piliakalnis 1,6 km | Girdenių piliakalnis 19 km | Vadagių piliakalnis 19 km Renavo piliakalnis 16 km | |||||||||
| Laivių piliakalnis 18 km | | Žemaičių Kalvarijos piliakalnis 7 km | |||||||||
| Užpelkių piliakalnis 4,5 km Gintališkės piliakalnis 12 km | Stanelių piliakalnis 14 km | Gegrėnų piliakalnis 2 km Žernių piliakalnis 6 km | |||||||||
Šaltiniai
- Zenonas Baubonis, Gintautas Zabiela. Lietuvos piliakalniai: atlasas. – Vilnius, 2005. – T. 2. – P. 204–205 (Pūčkorių I piliakalnis)
- Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 1, ap. 1, b. 136. – L. -853
- Adolfas Tautavičius. 1966 m. žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita. – Lietuvos istorijos instituto rankraštynas. – F. 1, b. 246. – L. 68
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 159
- Vladas Žulkus. Gardai ir Plateliai XIII–XVI a. – Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. – Vilnius, 2004. – T. 25. – P. 368
- Lietuvos TSR archeologijos atlasas. – Vilnius: Mintis, 1975. – T. 2. – P. 141, ei. Nr. 610
Nuorodos
- Valstybės archeologijos komisijos medžiaga Archyvuota kopija 2016-02-24 iš Wayback Machine projekto.
- Lietuvos piliakalniai (Pūčkorių I piliakalnis)
- Gardai ir Plateliai XIII–XVI a.
- Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Pūčkorių III piliakalnis, Kas yra Pūčkorių III piliakalnis? Ką reiškia Pūčkorių III piliakalnis?
Puckoriu III piliakalnis Image 250px Puckoriu III piliakalnisKoordinates 56 05 39 s pl 21 54 22 r ilg 56 09417 s pl 21 90611 r ilg 56 09417 21 90611Vieta Plunges rajonasSeniunija Zemaiciu Kalvarijos seniunijaAukstis 10 14 mPlotas 1 4 haNaudotas I tukst II tukst pr Zvalgytas 1966 m Registro Nr u k 5497 AR811 Puckoriu III piliakalnis vadinamas Pile Lietuvos Respublikos registrinis kulturos paveldo objektas unikalus kodas 5497 senasis kulturos paminklo saraso numeris AR811 piliakalnis Plunges rajono savivaldybes teritorijos siauriniame pakrastyje Getauciu kaime Zemaiciu Kalvarijos seniunija 1 km į pietvakarius nuo Gegrenu civiliniu kapiniu ir kelio Zemaiciu Kalvarija Gegrenai Medsedziai kelio Gegrenai Getauciai desine puseje Margupio kairiajame krante Pasiekiamas is kelio Zemaiciu Kalvarija Gegrenai Medsedziai pravaziavus Gegrenu kaima ir Margupio upelį priesais Gegrenu civilines kapines pasukus į kaire pietvakariu kryptimi pavaziavus palei Margupio kanala Gegrenu Getauciu keliu 1 km yra desineje į siaures vakarus nuo kelio ties pirmu zymesniu kelio posukiu į desine Piliakalnis3D modelis Įrengtas atskiroje kalvoje Margupio Varduvos kairiojo intako kairiajame krante salia pelkes Aikstele ovali orientuota siaures pietu kryptimi 31 x 26 m dydzio 2 m aukstesne pietvakarine dalimi Slaitai status 10 14 m aukscio virsuje 1 m aukstyje pastatinti Visuose slaituose 3 5 m zemiau aiksteles yra 2 m plocio 0 2 m gylio griovys uz kurio supiltas 0 2 m aukscio 4 m plocio pylimas Siauriniame slaite islikusi tik 2 m plocio terasa nuolaidejanti į isore Piliakalnis labai apardytas ariant apauges lapuociais medziais Teritorijos plotas 13792 m TyrimaiPiliakalnis zinomas nuo seno vadinamas Pile Jis buvo ties Puckoriu Gegrenu ir Getauciu kaimu riba Tarpukariu pateko į ukininku Kazimiero Almino ir Jazdauskio zemes sklypus buvo intensyviai ariamas Arimo metu buvo isverciama stambiu medzio angliu Nuo XX a antrosios puses piliakalnis neardomas apaugo retu misku Siuo metu yra Getauciu kaimui priskirtoje zemeje 1966 m zvalge Lietuvos istorijos institutas ekspedicijos vadovas Adolfas Tautavicius Piliakalnio aiksteleje aptiktas arimo smarkiai apnaikintas kulturinis sluoksnis kuriame rasta smulkiu molio tinko ir medzio anglies fragmentu Piliakalnis datuojamas I tukst XIII a 1972 m piliakalnis įrasytas į respublikines reiksmes archeologijos paminklu sarasa AR811 o nuo 1993 m registruotas Lietuvos Respublikos kulturos vertybiu registre Profesorius Vladas Zulkus daro prielaida kad siame piliakalnyje ankstyvaisiais viduramziais stovejusi sios teritorijos vyriausiojo pilis Aplinkiniai piliakalniaiErslos piliakalnis 16 km Mikytu piliakalnis 5 km Puckoriu II piliakalnis 1 6 km Girdeniu piliakalnis 19 km Vadagiu piliakalnis 19 km Renavo piliakalnis 16 kmLaiviu piliakalnis 18 km Zemaiciu Kalvarijos piliakalnis 7 kmUzpelkiu piliakalnis 4 5 km Gintaliskes piliakalnis 12 km Staneliu piliakalnis 14 km Gegrenu piliakalnis 2 km Zerniu piliakalnis 6 kmSaltiniaiZenonas Baubonis Gintautas Zabiela Lietuvos piliakalniai atlasas Vilnius 2005 T 2 P 204 205 Puckoriu I piliakalnis Valstybes archeologijos komisijos medziaga Kulturos paveldo centro paveldosaugos biblioteka F 1 ap 1 b 136 L 853 Adolfas Tautavicius 1966 m zvalgomosios archeologines ekspedicijos ataskaita Lietuvos istorijos instituto rankrastynas F 1 b 246 L 68 Lietuvos TSR kulturos paminklu sarasas Vilnius 1973 P 159 Vladas Zulkus Gardai ir Plateliai XIII XVI a Lietuviu kataliku mokslo akademijos metrastis Vilnius 2004 T 25 P 368 Lietuvos TSR archeologijos atlasas Vilnius Mintis 1975 T 2 P 141 ei Nr 610NuorodosValstybes archeologijos komisijos medziaga Archyvuota kopija 2016 02 24 is Wayback Machine projekto Lietuvos piliakalniai Puckoriu I piliakalnis Gardai ir Plateliai XIII XVI a Hillforts eu atviruju duomenu istekliai