Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Primatologija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Primatologija – mokslas, tiriantis primatus, fizinės antropologijos šaka. Jis labai įvairiapusiškas, tad primatologų galima rasti tarp zoologų, antropologų, psichologų ir kt. Kaip ir antropologija, primatologija tiria hominidus, t. y. išnykusius žmogaus protėvius bei dabar gyvenančias žmogbeždžiones. Šis mokslas apima įvairias sritis: nuo išnykusių primatų protėvių anatomijos tyrinėjimo ir primatų stebėjimo natūralioje aplinkoje iki jų psichologijos bei kalbos tyrimo.
Labiausiai paplitusios dvi - vakarietiškoji ir japoniškoji - primatologijos mokyklos. Skiriasi ne tik jų siekiami tikslai ir keliami klausimai, bet ir naudojami metodai.
Vakarietiška primatologija
Kilmė
Vakarietiška primatologija kilo kolonijiniais laikais, mokslininkams stebint primatų elgesį. Nors dauguma tyrimų buvo atliekama medicininiais tikslais, kai kurie mokslininkai testavo ir primatų intelektą ir jo ribas.
Teorijos
Šiuo metu primatologai vienodai gilinasi tiek į primatų biologinę, tiek į psichologinę charakteristikas, ieškodami panašumų tarp žmonių ir kitų primatų. Manoma, kad žinios apie mūsų artimiausius giminaičius gyvūnų pasaulyje leis geriau suprasti ir žmogaus bei jo protėvių prigimtį.
Metodai
Vakarietiška primatologija yra mokslas. Pagrindinis principas, kad mokslininko gamtos stebėjimas turi būti apribotas iki minimumo ir visiškai kontroliuojamas, taip pat stebėtojai turi būti visiškai neutralūs stebimų gyvūnų atžvilgiu. Tai leidžia surinkti nešališką informaciją, o gyvūnų elgesys nebūna pakitęs dėl bendravimo su žmonėmis.
Yra naudojamos trys metodikos:
- stebėjimas laisvėje, natūraliomis sąlygomis;
- laboratoriniai tyrimai, leidžiantys kontroliuoti aplinką ir jos veiksnius;
- tyrimai pusiau natūralioje aplinkoje, kai gyvūnas yra nelaisvėje, tačiau sukuriamos kuo geresnės gyvenimo sąlygos.
Žymūs vakarietiškos primatologijos atstovai
Japonų primatologija
Kilmė
Japoniškoji primatologija išsivystė iš gyvūnų ekologijos mokslo. Jos pradininkais laikomi ir . Pirmasis buvo gyvūnų ekologas, iki susidomėjimo primatais studijavęs arklius, o antrasis - antropologas ir Kioto universiteto profesorius.
Teorijos
Japonų primatologai labiau gilinasi į socialinius primatų gyvenimo aspektus, pirmiausia į socialinę evoliuciją ir antropologiją. Pagal jų teoriją, primatų studijavimas leis geriau suvokti žmogaus dvilypę prigimtį: individualumą ir socialumą.
Japonų primatologas iškėlė visiškai priešingą Vakarams mintį: esą vienintelis būdas gauti patikimus mokslinius duomenis yra pasiekti artimą ryšį su tiriamu gyvūnu. Kiti japonų mokslininkai šios teorijos neparėmė, tačiau ji jiems nėra visiškai svetima. Kadangi mokslas, kaip ir kitos gyvenimo sritys, yra stipriai veikiamas kultūros bei religijos, į tiriamus gyvūnus žiūrima su pagarba.
Metodai
Japonų primatologija yra laikoma mokslu. Manoma, kad geriausi duomenys gaunami tik susitapatinus su tiriamu padaru. Stengiamasi susilaikyti nuo buvimo visiškai neutraliu, siekiant sukurti kasdienišką, malonią atmosferą. Gyvūnų prijaukinimas būtinas sėkmingam tyrimui.
Dėl tokio artimo bendravimo dauguma mokslininkų tiriamuosius gali atskirti vien žvilgtelėję, taip pat visi gyvūnai turi savo vardus ir numerius. Yra surenkama daugybė duomenų apie kiekvieną tiriamą primatą, nes japonų mokslininkams svarbiausia jų bendravimas tarpusavyje.
Žymūs japonų primatologijos atstovai
Primatologija sociobiologijoje
Sociobiologijos mokslas siekia suprasti visų gyvūnų rūšių elgesį, tuo tarpu primatologija gilinasi tik į primatus, tarp jų ir žmogų. Abu šie mokslai tiria primatų elgesio evoliuciją tikėdamiesi, kad gautos žinios padės daugiau suprasti mūsų pačių mąstymą. Keliamos diskusijos apie tai, kaip vystėsi socialumas, kalbos ir melo atsiradimo priežastys bei aplinkybės, kultūros svarba.
Taksonomija
XVIII a. Karlas Linėjus, modernios taksonomijos pradininkas, suskirstė gyvūnus į grupes. Tai jis darė remdamasis morfologiniais panašumais. Tokie gyvūnai, kaip įvairios beždžionės, šimpanzės ar orangutanai labai primena žmogų, todėl Linėjus juos priskyrė tai pačiai grupei ir pavadino primatais. Moderni molekulinė biologija patvirtino, kad žmonės tikrai priklauso primatams. Jų ir beždžionių DNR didelė dalis sutampa, o šimpanzės turi net 97-99% identiškos genetinės informacijos.
Nuo grūmingo iki kalbos
Nors atlieka daug gyvūnų rūšių, tačiau primatams jis reikšmingas ne tik dėl parazitų pašalinimo. Primatams tai yra socialinė veikla, kuri padeda sustiprinti tarpusavio ryšį. Britų antropologas pasiūlė mintį, kad tarp grūmingo ir žmonių kalbos yra glaudus ryšys. Už kalbą atsakingos smegenų žievės dydis primatų smegenyse yra tiesiogiai proporcingas individų skaičiui, su kuriais gali bendrauti, nesvarbu, ar kalbama apie šimpanzes, ar apie žmones.
Tačiau yra ribotas skaičius individų, su kuriais įmanoma palaikyti artimus ryšius. Jei populiacija tampa per didelė, ji skyla. Tai sukelia poreikį išrasti mažiau laiko nei grūmingas užimantį socialinių ryšių palaikymo būdą, t. y. kalbą. Kalbant vienu metu galima bendrauti su daug individų, užmegzti daugiau socialinių ryšių. Kalbėjimas neužima tiek daug laiko, kaip grūmingas, tačiau jis yra ne toks intensyvus, todėl tai leidžia iškelti kitą hipotezę: kartu su kalba turėjo atsirasti ir jai būtini kognityviniai procesai.
Primatų protas
Primatų elgesys, kaip ir žmonių, yra labai socialus ir pilnas intrigų, galios žaidimų, apgavysčių, o vėliau ir atsiprašymo. Norint suprasti itin sudėtingą primatų tarpusavio santykių prigimtį, reikia atsižvelgti į . Pagal šią teoriją, reikia paklausti, ar individas gali suvokti ir pasinaudoti informacijos asimetrija (kai vienas grupės narys žino daugiau už kitą) ir grupės psichologija. Jei kuris nors primatas žino, ką suvokia ir ko nori kiti primatai, jis gali pasiekti pranašumą prieš kitus ir aukštą statusą.
Neseniai šimpanzių proto teorija buvo išplėtota iš . Jo tyrimas parodė, kad šimpanzė gali suvokti, ar tyrėjas nori numesto daikto ir elgtis adekvačiai jį pakeldama. Įdomiausia tai, kad šimpanzė sureaguoja tik tada, kai atrodo, jog daiktas pamestas netyčia. Jei tyrėjas numeta daiktą akivaizdžiai specialiai, šimpanzė į jį nereaguoja.
Vis dėlto primatai ne visada taip gerai pasirodo situacijose, susijusiose su proto teorija. Viename eksperimente porai šimpanzių, kurios buvo grūmingo partnerės, buvo duotos dvi svirtys. Nuspaudus vieną svirtį, beždžionė gaudavo maisto, o nuspaudus kitą, maisto gaudavo jos partneris. Maisto davimas partneriui negalėjo apriboti pačios beždžionės gaunamo maisto kiekio. Vis dėlto, beždžionės nedavė savo alkanam partneriui maisto. Yra maža galimybė, kad beždžionė nedavė partneriui maisto, nes manė, kad tada sumažės jos pačios davinys, tačiau tai mažai tikėtina. Šį eksperimentą galima interpretuoti įvairiai, nes sunku ką nors pasakyti be abejonės.
Skaityti toliau
- Fizinė antropologija
- Primatai
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Primatologija, Kas yra Primatologija? Ką reiškia Primatologija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Primatologija mokslas tiriantis primatus fizines antropologijos saka Jis labai įvairiapusiskas tad primatologu galima rasti tarp zoologu antropologu psichologu ir kt Kaip ir antropologija primatologija tiria hominidus t y isnykusius zmogaus protevius bei dabar gyvenancias zmogbezdziones Sis mokslas apima įvairias sritis nuo isnykusiu primatu proteviu anatomijos tyrinejimo ir primatu stebejimo naturalioje aplinkoje iki ju psichologijos bei kalbos tyrimo Sidabranugaris gorilos patinas Labiausiai paplitusios dvi vakarietiskoji ir japoniskoji primatologijos mokyklos Skiriasi ne tik ju siekiami tikslai ir keliami klausimai bet ir naudojami metodai Vakarietiska primatologijaAustralopiteko kaukoleKilme Vakarietiska primatologija kilo kolonijiniais laikais mokslininkams stebint primatu elgesį Nors dauguma tyrimu buvo atliekama medicininiais tikslais kai kurie mokslininkai testavo ir primatu intelekta ir jo ribas Teorijos Siuo metu primatologai vienodai gilinasi tiek į primatu biologine tiek į psichologine charakteristikas ieskodami panasumu tarp zmoniu ir kitu primatu Manoma kad zinios apie musu artimiausius giminaicius gyvunu pasaulyje leis geriau suprasti ir zmogaus bei jo proteviu prigimtį Metodai Vakarietiska primatologija yra mokslas Pagrindinis principas kad mokslininko gamtos stebejimas turi buti apribotas iki minimumo ir visiskai kontroliuojamas taip pat stebetojai turi buti visiskai neutralus stebimu gyvunu atzvilgiu Tai leidzia surinkti nesaliska informacija o gyvunu elgesys nebuna pakites del bendravimo su zmonemis Yra naudojamos trys metodikos stebejimas laisveje naturaliomis salygomis laboratoriniai tyrimai leidziantys kontroliuoti aplinka ir jos veiksnius tyrimai pusiau naturalioje aplinkoje kai gyvunas yra nelaisveje taciau sukuriamos kuo geresnes gyvenimo salygos Zymus vakarietiskos primatologijos atstovai Birute Galdikas Jane GoodallJaponu primatologijaKilme Filipininis ilgakulnis Japoniskoji primatologija issivyste is gyvunu ekologijos mokslo Jos pradininkais laikomi ir Pirmasis buvo gyvunu ekologas iki susidomejimo primatais studijaves arklius o antrasis antropologas ir Kioto universiteto profesorius Teorijos Japonu primatologai labiau gilinasi į socialinius primatu gyvenimo aspektus pirmiausia į socialine evoliucija ir antropologija Pagal ju teorija primatu studijavimas leis geriau suvokti zmogaus dvilype prigimtį individualuma ir socialuma Japonu primatologas iskele visiskai priesinga Vakarams mintį esa vienintelis budas gauti patikimus mokslinius duomenis yra pasiekti artima rysį su tiriamu gyvunu Kiti japonu mokslininkai sios teorijos nepareme taciau ji jiems nera visiskai svetima Kadangi mokslas kaip ir kitos gyvenimo sritys yra stipriai veikiamas kulturos bei religijos į tiriamus gyvunus ziurima su pagarba Metodai Japonu primatologija yra laikoma mokslu Manoma kad geriausi duomenys gaunami tik susitapatinus su tiriamu padaru Stengiamasi susilaikyti nuo buvimo visiskai neutraliu siekiant sukurti kasdieniska malonia atmosfera Gyvunu prijaukinimas butinas sekmingam tyrimui Del tokio artimo bendravimo dauguma mokslininku tiriamuosius gali atskirti vien zvilgteleje taip pat visi gyvunai turi savo vardus ir numerius Yra surenkama daugybe duomenu apie kiekviena tiriama primata nes japonu mokslininkams svarbiausia ju bendravimas tarpusavyje Zymus japonu primatologijos atstovaiPrimatologija sociobiologijojeMakaku grumingas Sociobiologijos mokslas siekia suprasti visu gyvunu rusiu elgesį tuo tarpu primatologija gilinasi tik į primatus tarp ju ir zmogu Abu sie mokslai tiria primatu elgesio evoliucija tikedamiesi kad gautos zinios pades daugiau suprasti musu paciu mastyma Keliamos diskusijos apie tai kaip vystesi socialumas kalbos ir melo atsiradimo priezastys bei aplinkybes kulturos svarba Taksonomija XVIII a Karlas Linejus modernios taksonomijos pradininkas suskirste gyvunus į grupes Tai jis dare remdamasis morfologiniais panasumais Tokie gyvunai kaip įvairios bezdziones simpanzes ar orangutanai labai primena zmogu todel Linejus juos priskyre tai paciai grupei ir pavadino primatais Moderni molekuline biologija patvirtino kad zmones tikrai priklauso primatams Ju ir bezdzioniu DNR didele dalis sutampa o simpanzes turi net 97 99 identiskos genetines informacijos Nuo grumingo iki kalbos Zmogaus ranka tipiska primatui penki pirstai nykstys auga į sona o ne lygiagreciai su kitais Nors atlieka daug gyvunu rusiu taciau primatams jis reiksmingas ne tik del parazitu pasalinimo Primatams tai yra socialine veikla kuri padeda sustiprinti tarpusavio rysį Britu antropologas pasiule mintį kad tarp grumingo ir zmoniu kalbos yra glaudus rysys Uz kalba atsakingos smegenu zieves dydis primatu smegenyse yra tiesiogiai proporcingas individu skaiciui su kuriais gali bendrauti nesvarbu ar kalbama apie simpanzes ar apie zmones Taciau yra ribotas skaicius individu su kuriais įmanoma palaikyti artimus rysius Jei populiacija tampa per didele ji skyla Tai sukelia poreikį israsti maziau laiko nei grumingas uzimantį socialiniu rysiu palaikymo buda t y kalba Kalbant vienu metu galima bendrauti su daug individu uzmegzti daugiau socialiniu rysiu Kalbejimas neuzima tiek daug laiko kaip grumingas taciau jis yra ne toks intensyvus todel tai leidzia iskelti kita hipoteze kartu su kalba turejo atsirasti ir jai butini kognityviniai procesai Primatu protas Primatu elgesys kaip ir zmoniu yra labai socialus ir pilnas intrigu galios zaidimu apgavysciu o veliau ir atsiprasymo Norint suprasti itin sudetinga primatu tarpusavio santykiu prigimtį reikia atsizvelgti į Pagal sia teorija reikia paklausti ar individas gali suvokti ir pasinaudoti informacijos asimetrija kai vienas grupes narys zino daugiau uz kita ir grupes psichologija Jei kuris nors primatas zino ka suvokia ir ko nori kiti primatai jis gali pasiekti pranasuma pries kitus ir auksta statusa Neseniai simpanziu proto teorija buvo ispletota is Jo tyrimas parode kad simpanze gali suvokti ar tyrejas nori numesto daikto ir elgtis adekvaciai jį pakeldama Įdomiausia tai kad simpanze sureaguoja tik tada kai atrodo jog daiktas pamestas netycia Jei tyrejas numeta daikta akivaizdziai specialiai simpanze į jį nereaguoja Vis delto primatai ne visada taip gerai pasirodo situacijose susijusiose su proto teorija Viename eksperimente porai simpanziu kurios buvo grumingo partneres buvo duotos dvi svirtys Nuspaudus viena svirtį bezdzione gaudavo maisto o nuspaudus kita maisto gaudavo jos partneris Maisto davimas partneriui negalejo apriboti pacios bezdziones gaunamo maisto kiekio Vis delto bezdziones nedave savo alkanam partneriui maisto Yra maza galimybe kad bezdzione nedave partneriui maisto nes mane kad tada sumazes jos pacios davinys taciau tai mazai tiketina Sį eksperimenta galima interpretuoti įvairiai nes sunku ka nors pasakyti be abejones Skaityti toliauFizine antropologija Primatai Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu