Informacijos asimetrija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Informacijos asimetrija (angl. asymmetric (all) information) – ekonomikoje naudojamas terminas, kai viena sandorį sudaranti pusė žino daugiau negu kita.

Įprastai pardavėjas žino daugiau apie produktą negu pirkėjas, bet kartais gali būti ir atvirkštinė situacija.

Pavyzdžių, kai pardavėjas žino daugiau negu pirkėjas yra daugybė, tai prekių pardavėjai, paslaugų tiekėjai, nekilnojamojo turto agentai, biržos brokeriai, draudimo agentai, kompiuterinių programų gamintojai ir t. t.

Kai pirkėjas žino daugiau apie prekę kaip pavyzdį galima pateikti palikimu palikto nekilnojamo turto pardavimą. Jei paveldėtojas juo nesinaudojo, o pirkėjas gyveno šalia ir žino apie jį daugiau.

Pirmą kartą toks reiškinys buvo paskelbtas 1963 m. žurnale Amerikos ekonominė apžvalga, straipsnyje „Neapsisprendimas ir ekonomikos stovis sveikatos apsaugoje“

1970 m. darbe „Citrinų rinka“ suprojektavo matematinį rinkos modelį su nepilna informacija. Jis pažymėjo, kad tokioje rinkoje vidutinė produkto kaina turi tendenciją mažėti, net idealiai kokybiškiems produktams, kol galiausiai rinka sumažėja iki minimumo ar visai prapuola.

Dėl informacijos trūkumo nesąžiningas pardavėjas gali pasiūlyti mažiau kokybišką prekę apgaudinėdamas pirkėją už nusistovėjusią kainą rinkoje. Galiausiai pirkėjai žinodami apie kokios nors rūšies prekių mažą vertę pradės jų visai nepirkti ar pirks tik už mažesnę kainą. Kokybiškų prekių gamintojai stengiantys atsiskirti nuo vidutinio statistinio gamintojo gali įvesti prekės ženklą ar prekių sertifikavimą ir taip išlaikyti rinką. Didelė prekybinių ženklų reikšmė rinkoje liudija apie stabilią kokybę.

Pirkėjai jungiasi į vartotojų sąjungas, renka duomenis apie prekes ar tiesiog taip keičiasi informacija. Tokiu savo elgesiu pirkėjai stengiasi eliminuoti iš rinkos nekokybiškus produktus.