Preegzistencija

Preegzistencija – tikėjimas sielos egzistavimu iki pradėjimo.

Tikėjimas preegzistencija sutinkamas tarp Sibiro genčių, finougrų, Afrikoje ir Okeanijoje. Protėvių, mirusiųjų pasaulis esąs ir dar neužgimusių sielų buveinė. Apie tikėjimą preegzistencija lietuvių tradicijoje patikimų duomenų nėra.

Kad siela egzistuojanti iki pradėjimo, tvirtino Platonas, taip esą dėl to, kad siela – dvasinė ir nemari. Mokymo apie sielos preegzistenciją požymiai aptinkami krikščionių teologų Klemenso Aleksandriečio ir Origeno darbuose. Pagal Origeno mokymą, siela sutverta vien dvasinei laisvės būčiai, tačiau nusikaltusi ir dėl to pasmerkta apvalymo procesui kūniškame pavidale.Konstantinopolio II susirinkimas, vykęs 553 m., šį mokymą paskelbė eretišku.

Kai kurie žmonės, išgyvenę klinikinę mirtį ir apymirtines patirtis, teigia matę egzistencijos prieš pradėjimą vizijas, pasirinkę savo gyvenimo kelią bei tėvus.Šamanai, taip pat teigia, kad gali bendrauti su dar neužsimezgusia gyvybės forma.

Taip pat skaitykite

• Metempsichozė
• Pomirtinis gyvenimas

Išnašos

1. G. Beresnevičius. Trumpas lietuvių ir prūsų religijos žodynas. Aidai, 2001, 141 psl.
2. Preegzistencija. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2024-03-28.
3. Guittier, Marie-Julia; Wahbeh, Helané; Eykerman, Magali; Evrard, Renaud (2023-07). „Near birth experience: An exploratory study on the communication experiences with a hypothetical prenatal consciousness“. EXPLORE. 19 (4): 544–552. doi:10.1016/j.explore.2022.11.003. ISSN 1550-8307. {{cite journal}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= ()