Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Pranciškus Vasiliauskas (slapyvardžiai Meškuitis, P. D., X. X., Varniškis, Pr. V., Betygalietis; 1871 m. vasario 22 d., Gibaičiai, Šiaulių rajonas – 1955 m. kovo 15 d., Čikaga, JAV) – kunigas, publicistas, memuaristas.

Biografija

Mokėsi Šiaulių berniukų gimnazijoje, 1893 m. baigė Kauno kunigų seminariją. Kunigavo Dotnuvoje, Kražiuose, Balninkuose^{[paaiškinti]}, Varniuose. 1910–1913 m. gyveno Glazge (Škotija). Grįžęs į Lietuvą, klebonavo Mažeikiuose, Viekšniuose, Josvainiuose^{[paaiškinti]}. 1937 m. išvyko į JAV. Kunigavo , nuo 1947 m. gyveno Čikagoje. Periodikoje paskelbė publicistikos straipsnių. Bendradarbiavo: „Amerikoje“, „Darbininke“, „Drauge“, „Lietuvių laikraštyje“, „Lietuvos ūkininke“, „“, „Vilniaus žiniose“, „Viltyje“ ir kitoje periodinėje spaudoje.

Bibliografija

„Kaip Elziutė praleido šv. Jono dieną“ (1908 m.)
„Susipraskim“ (1908 m.)
„Jauno kunigo sielvartai“ (1931 m.)
„Mano sielos atgarsiai“ (1943 m.)
„Tėvynės ilgesyje“ (1947 m.)
„Kunigas Mykolas“ (1949 m.)