Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Pranas HiksaPranas Hiksa 1919 m Gimė 1897 m gegužės 23 d Verkių dvarasMirė 1966 m balandžio 4 d 68 metai KaunasPalaidota
Pranas Hiksa
| Pranas Hiksa | |
|---|---|
| Pranas Hiksa (1919 m.) | |
| Gimė | 1897 m. gegužės 23 d. Verkių dvaras |
| Mirė | 1966 m. balandžio 4 d. (68 metai) Kaunas |
| Palaidotas (-a) | Petrašiūnų kapinės |
| Veikla | inžinierius, lenktynininkas, karo lakūnas |
Pranas Hiksa (1897 m. gegužės 23 d. Verkių dvaras, dab. Vilniaus miesto dalis – 1966 m. balandžio 4 d. Kaune) – Lietuvos inžinierius, lenktynininkas, pirmasis Lietuvos karo lakūnas, kapitonas.
Biografija
Mokėsi Šiaulių gimnazijoje, Liepojos komercinėje mokykloje, 1915 m. rugpjūčio 6 d. baigė vairuotojų mokyklą Maskvoje.
Rusijos imperijos kariuomenėje
Studijavo Maskvos komercijos institute, 1916 m. spalio 1 d. mobilizuotas į Rusijos imperijos kariuomenę, tarnavo 23-ajame aviacijos būryje, dislokuotame prie Rygos. 1916 m. gruodžio 3 d. pasiųstas į Petrogrado karo aviacijos mokyklą Gatčinoje. 1917 m. vasario 17 d. suteiktas Rusijos kariuomenės praporščiko, 1917 m. rugsėjo 15 d. – paporučikio laipsnis. 1917 m. vasario 21 d. su grupe kitų mokinių pasiųstas tęsti karo aviacijos mokslų Didžiojoje Britanijoje. 1917 m. rugsėjo 7 d. baigė Karališkųjų oro pajėgų aviacijos mokyklą, įgijo aviacijos leitenanto laipsnį. Įvykus Spalio perversmui grįžo į Lietuvą.
Lietuvos kariuomenėje
1919 m. gegužės 15 d. mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę.Nepriklausomybės kovų metu atliko žvalgybinius skrydžius ties Panevėžiu, Ežerėnais (dab. Zarasai), Utena, Suvalkais. 1919 m. lapkričio 22 d. suteiktas vyr. leitenanto laipsnis, nuo lapkričio 27 d. – aviacijos mokomojo būrio viršininkas, nuo 1920 m. balandžio 16 d. – Oro (Pirmosios) eskadrilės vadas, nuo 1922 m. birželio 3 d. – kapitonas. Jo mokiniai: Jeronimas Garolis, Jurgis Dobkevičius, Antanas Gustaitis, Jonas Mikėnas, Leonardas Peseckas, Vsevolodas Šenbergas, Antanas Stašaitis, Simas Stanaitis, Vytautas Jablonskis, Jonas Liorentas, Česlovas Januškevičius.
1922–1939 m.
1922 m. rugsėjo 25 d. iš kariuomenės paleistas tęsti studijų.1928 m. baigė studijas Prahoje, įgijo inžinieriaus specialybę. Grįžęs dirbo Kauno „Metalo“ fabrike, vyr. inžinierius. 1928–1940 m. Lietuvos aeroklubo viceprezidentas ir narys. 1931 m. ir 1932 m. pirmųjų automobilių lenktynių „Aplink Lietuvą“ nugalėtojas.1934 m. ir 1935 m. dalyvavo tarptautiniame Monte Karlo ralyje.1935 m. rugsėjo mėn. dalyvavo Lietuvos aeroklubo surengtame „Oro traukinyje" – parodomąjame skrydyje per Baltijos šalių sostines.
Antrasis pasaulinis karas ir vėliau
1939 m. rugsėjo 18 d. – spalio 9 d. laikinai buvo mobilizuotas į Karo aviaciją ir paskirtas 1-ojo autobūrio vadu. Vėliau vėl dirbo inžinieriumi. 1961 m. gegužės mėn. išėjo į pensiją. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.
Šaltiniai
- Pranas Hiksa. Plieno sparnai
- Vytautas Zabielskas. Pranas Hiksa. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 553 psl.
- Oro traukinys, Plieno Sparnai Nr.1 1970 m. Čikaga // Plieno sparnai, iliustracijas parinko ir J. Krygerio pasakojimo el. variantą parengė N. Korbutas 2009.
Nuorodos
- Pranas Hiksa. Atsiminimai
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Pranas Hiksa, Kas yra Pranas Hiksa? Ką reiškia Pranas Hiksa?
Pranas HiksaPranas Hiksa 1919 m Gime 1897 m geguzes 23 d Verkiu dvarasMire 1966 m balandzio 4 d 68 metai KaunasPalaidotas a Petrasiunu kapinesVeikla inzinierius lenktynininkas karo lakunas Pranas Hiksa 1897 m geguzes 23 d Verkiu dvaras dab Vilniaus miesto dalis 1966 m balandzio 4 d Kaune Lietuvos inzinierius lenktynininkas pirmasis Lietuvos karo lakunas kapitonas BiografijaMokesi Siauliu gimnazijoje Liepojos komercineje mokykloje 1915 m rugpjucio 6 d baige vairuotoju mokykla Maskvoje Rusijos imperijos kariuomeneje Studijavo Maskvos komercijos institute 1916 m spalio 1 d mobilizuotas į Rusijos imperijos kariuomene tarnavo 23 ajame aviacijos buryje dislokuotame prie Rygos 1916 m gruodzio 3 d pasiustas į Petrogrado karo aviacijos mokykla Gatcinoje 1917 m vasario 17 d suteiktas Rusijos kariuomenes praporsciko 1917 m rugsejo 15 d paporucikio laipsnis 1917 m vasario 21 d su grupe kitu mokiniu pasiustas testi karo aviacijos mokslu Didziojoje Britanijoje 1917 m rugsejo 7 d baige Karaliskuju oro pajegu aviacijos mokykla įgijo aviacijos leitenanto laipsnį Įvykus Spalio perversmui grįzo į Lietuva Lietuvos kariuomeneje 1919 m geguzes 15 d mobilizuotas į Lietuvos kariuomene Nepriklausomybes kovu metu atliko zvalgybinius skrydzius ties Paneveziu Ezerenais dab Zarasai Utena Suvalkais 1919 m lapkricio 22 d suteiktas vyr leitenanto laipsnis nuo lapkricio 27 d aviacijos mokomojo burio virsininkas nuo 1920 m balandzio 16 d Oro Pirmosios eskadriles vadas nuo 1922 m birzelio 3 d kapitonas Jo mokiniai Jeronimas Garolis Jurgis Dobkevicius Antanas Gustaitis Jonas Mikenas Leonardas Peseckas Vsevolodas Senbergas Antanas Stasaitis Simas Stanaitis Vytautas Jablonskis Jonas Liorentas Ceslovas Januskevicius Atminimo lenta Kaune K Donelaicio g 51922 1939 m 1922 m rugsejo 25 d is kariuomenes paleistas testi studiju 1928 m baige studijas Prahoje įgijo inzinieriaus specialybe Grįzes dirbo Kauno Metalo fabrike vyr inzinierius 1928 1940 m Lietuvos aeroklubo viceprezidentas ir narys 1931 m ir 1932 m pirmuju automobiliu lenktyniu Aplink Lietuva nugaletojas 1934 m ir 1935 m dalyvavo tarptautiniame Monte Karlo ralyje 1935 m rugsejo men dalyvavo Lietuvos aeroklubo surengtame Oro traukinyje parodomajame skrydyje per Baltijos saliu sostines Antrasis pasaulinis karas ir veliau 1939 m rugsejo 18 d spalio 9 d laikinai buvo mobilizuotas į Karo aviacija ir paskirtas 1 ojo autoburio vadu Veliau vel dirbo inzinieriumi 1961 m geguzes men isejo į pensija Palaidotas Petrasiunu kapinese SaltiniaiPranas Hiksa Plieno sparnai Vytautas Zabielskas Pranas Hiksa Visuotine lietuviu enciklopedija T VII Gorkai Imermanas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2005 553 psl Oro traukinys Plieno Sparnai Nr 1 1970 m Cikaga Plieno sparnai iliustracijas parinko ir J Krygerio pasakojimo el varianta parenge N Korbutas 2009 NuorodosPranas Hiksa Atsiminimai