Povilas Gaučys

Povilas Gaučys
Gimė	1901 m. gruodžio 1 d. Vyžuonos
Mirė	1991 m. lapkričio 12 d. (89 metai) Kaunas
Veikla	Lietuvos vertėjas, diplomatas.

Povilas Gaučys (1901 m. gruodžio 1 d. Vyžuonos – 1991 m. lapkričio 12 d. Kaunas) – Lietuvos vertėjas, diplomatas.

Biografija

1920-1927 m. studijavo lietuvių, prancūzų, ispanų filologiją Lietuvos, Monpeljė, Rygos universitetuose. 1927-1929 m. vicekonsulas Latvijoje, 1930-1935 m. konsulas Argentinoje, 1935-1938 m. konsulas Brazilijoje. 1938-1940 m. iki TSRS okupacijos dirbo Lietuvos užsienio reikalų ministerijos spaudos biure. 1944 pasitraukė į Vakarus. 1949 m. persikėlė į JAV.

Sudarė ir su kitais išvertė Lotynų Amerikos („Pietų Kryžiaus padangėje“ 1951 m.), anglų (1974 m.), ispanų (1980 m.), portugalų (1985 m.), amerikiečių (1993 m.) rašytojų novelių rinkinius. Sudarė ir išvertė portugalų („Lianų liepsna“ 1968 m.), ispanų („Atogrąžų saulė“ 1981 m., „Atgimusi daina“ 1986 m.), italų („Italijos balsai“ 1989 m.), prancūzų („Naujieji vėjai“ 1991 m.) XX a. poezijos antologijas. Sudarė lietuvių išeivijos spaudos 1970-1979 m. bibliografiją.

Bibliografija

• Tarp dviejų pasaulių, atsiminimai, 1992 m., Mintis

Vertimai:

• Rolando giesmė, 1927 m.
• Johanas Volfgangas Getė. Jaunojo Verterio kančios, 1932 m.
• Aristofanas. Debesys, 1936 m.
• Aischilas. Prikaltasis Prometėjas, 1937 m.
• . Amazonės džiunglėse, 1974 m.
• . Vienos aistros istorija, 1977 m.
• Juozapas Ignacas Kraševskis. Vitolio rauda, 1977 m.
• Hermanas Melvilis. Baltasis banginis, 1990 m.
• . Slėpiningos novelės, Čikaga 1980 m., Vilnius 1992

Įvertinimas

• 1939 m. Gedimino 3 laipsnio ordinas

Šaltiniai

1. Vytautas Kubilius. Povilas Gaučys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 454 psl.

Nuorodos

• Virtuali paroda, skirta 110-osioms Povilo Gaučio gimimo metinėms^{[neveikianti nuoroda]}