Pirmasis Marnos mūšis

Priklauso: Pirmojo pasaulinio karo vakarų frontas

Mūšio žemėlapis

Data	1914 m. rugsėjo 6–12 d.
Vieta	Marnos upė, į rytus nuo Paryžiaus, Prancūzija
Rezultatas	Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės pergalė Šlyfeno plano žlugimas Pozicinio karo pradžia

Konflikto šalys

Prancūzija
Jungtinė Karalystė

Vokietijos imperija

Vadovai ir kariniai vadai

Joseph Joffre
Joseph Gallieni
Michel-Joseph Maunoury
Louis Franchet d'Espèrey
Ferdinand Foch
Fernand de Langle de Cary
Maurice Sarrail
John French

Helmuth von Moltke
Alexander von Kluck
Karl von Bülow
Max von Hausen
Albrechtas fon Viurtembergietis
Kronprincas Vilhelmas

Pajėgos

1 082 000
64 prancūzų divizijos
6 britų divizijos

900 000
51 vokiečių divizijos

Nuostoliai

62 000 aukų
1 701 auka

67 700 aukų

apie 300 000 aukų

Pirmasis Marnos mūšis – Pirmojo pasaulinio karo mūšis, vykęs 1914 m. rugsėjo 6–12 d. Jis baigėsi sąjungininkų pergale prieš Vokietijos kariuomenę vakaruose.

Britų ekspedicinių pajėgų vadas ir feldmaršalas Džonas Frenčas pradėjo planuoti visišką britų atsitraukimą į uostamiesčius prie Lamanšo sąsiaurio, kad būtų galima nedelsiant evakuotis. Paryžiaus karinis gubernatorius Žozefas Galjeni norėjo, kad prancūzų ir britų daliniai kontratakuotų vokiečius palei Marnos upę ir sustabdytų vokiečių puolimą. Sąjungininkų rezervai papildė gretas ir puolė vokiečių flangus. Rugsėjo 5 d. prasidėjo šešių prancūzų armijų ir britų ekspedicinių pajėgų (BEP) kontrpuolimas.

Rugsėjo 9 d. dėl sėkmingo Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos kontrpuolimo 1-oji ir 2-oji vokiečių armijos atsidūrė apsuptyje, todėl joms buvo įsakyta trauktis prie Enos upės. Besitraukiančias armijas persekiojo prancūzai ir britai, nors sąjungininkų žygio tempas buvo lėtas – 19 km per vieną dieną. Vokiečių kariuomenės nutraukė atsitraukimą po 65 km ties linija į šiaurę nuo Enos upės, kur jos įsitvirtino aukštumose ir dalyvavo pirmajame Enos mūšyje.

Rugsėjo 9 – 13 d. Vokietijos atsitraukimas reiškė, kad baigėsi bandymas nugalėti Prancūziją sutriuškinant prancūzų kariuomenę invazija iš šiaurės per Belgiją ir iš pietų per bendrą sieną. Abi pusės pradėjo abipuses operacijas, siekdamos apsupti šiaurinį savo priešininko sparną, vadinamosiose lenktynėse prie jūros, kurios baigėsi pirmajame Ypro mūšyje.