Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Helmutas fon Moltkė vok Helmuth von MoltkeVokietijos imperijos kariuomenės Generalinio štabo viršininkasGimė 1848 m gegu
Helmuth von Moltke
| Helmutas fon Moltkė vok. Helmuth von Moltke | |
|---|---|
| Vokietijos imperijos kariuomenės Generalinio štabo viršininkas | |
| Gimė | 1848 m. gegužės 23 d. , |
| Mirė | 1916 m. birželio 18 d. (68 metai) Berlynas, Vokietijos imperija |
| Vokietijos imperijos kariuomenės Generalinio štabo viršininkas | |
| Vadovavo | 1906 m. – 1914 m. rugsėjo 14 d. (~8 metai) |
| Ankstesnis | Alfred von Schlieffen |
| Vėlesnis | |
| Vikiteka | Helmuth von Moltke |
Helmutas fon Moltkė (1848 m. gegužės 23 d. – 1916 m. birželio 16 d.), dar žinomas kaip Moltkė Jaunesnysis, buvo feldmaršalo Moltkės Vyresniojo sūnėnas ir tarnavo kaip viršininkas nuo 1906 iki 1914 m.
Biografija
Helmutas fon Moltkė gimė , . Jis buvo pavadintas savo dėdės Helmuto Karlo Bernardo fon Moltkės garbei. Per Prancūzijos-Prūsijos karą Moltkė Jaunesnysis tarnavo 7-ajame pulke ir buvo žinomas už savo drąsą. Nuo 1875 iki 1878 m. jis lankė Karo Akademiją ir 1880 m. prisijungė prie Generalinio štabo. 1882 m. jis tapo asmeniniu savo dėdės adjutantu. 1891 m., po savo dėdės mirties, jis tapo Vilhelmo II adjutantu, taip tapdamas imperatoriaus uždaro rato dalimi. Dešimtojo XIX a. dešimtmečio pabaigoje Moltkė, pirmiausia, vadovavo brigadai, o vėliau ir divizijai, kol galiausiai 1902 m. buvo paaukštintas iki generolo leitenanto pareigų.1904 m. Moltkei buvo suteiktos generolo kvartirmeisterio pareigos; tuo pačiu jis buvo paskirtas ir Generalinio štabo viršininko pavaduotoju. 1906 m., po Šlifeno pasitraukimo, Helmutas fon Moltkė tapo Generalinio štabo viršininku. Jo paskyrimas viršininku buvo vertinamas prieštaringai tiek anuomet, tiek dabar. Kiti galimi kandidatai buvo , ir Kolmaras fon der Golcas. Kai kurie kritikai teigia, jog Moltkė gavo šias pareigas dėl savo garsaus vardo ir ryšių su kaizeriu. Neabejojama, kad Moltkė buvo daug artimesnis kaizeriui nei kiti kandidatai. Istorikai teigia, kad Beseleris buvo per artimas Šlifenui, kad galėtų perimti jo pareigas, o Biulovas ir Golcas buvo per daug nepriklausomai veikiantys, todėl Vilhelmas jų ir nepriėmė. Sutariama, kad Moltkės artimi ryšiai su su kaizeriu suteikė jam galimybes, kurios kitiems buvo tiesiog neprieinamos. Nors, kita vertus, Golcas nematė nieko blogo, kad Moltkė užims Generalinio štabo viršininko pareigas.
Pirmasis Marnos mūšis
Dar prieš prasidedant kariniams veiksmams ir Pirmajam Marnos mūšiui 1914 m., Moltkė buvo pakviestas pas kaizerį Vilhelmą II, kuris buvo informuotas princo , jog Britanijos užsienio reikalų sekretorius, seras , siūlė Didžiosios Britanijos neutralumą karo metu, jei tik nebus užpulta Prancūzija. Sužinojęs šią informaciją ir matydamas, jog karo dviem frontais įmanoma išvengti, kaizeris įsakė Moltkei visas pajėgas, kurios turėtų būti sutelktos Vakarų fronte, perkelti į Rytų frontą kovoti prieš Rusiją. Moltkė nesutiko su tokiu pasiūlymu, pagrįsdamas savo sprendimą tuo, kad pajėgų perkėlimas į kitą frontą būtų buvęs per daug drastiškas pokytis po tokio ilgo ir kruopštaus karinių pajėgų mobilizacijos planavimo. Anot jo, toks pajėgų perkėlimas būtų sukėlęs chaosą rytų fronte, todėl privaloma laikytis plano, kuris jau buvo pradėtas vykdyti. Po metų generolas piktinosi šitokiu Moltkės sprendimu, grįsdamas savo nuomonę knyga, kurioje išsamiai paaiškinta, kokio plano Vokietijos imperijos kariuomenė turėtų laikytis šitokioje situacijoje. Nors vėliau buvo išsiaiškinta, kad Lichonovis klaidingai interpretavo Grėjaus pasiūlymą, o kaizeris galiausiai vis tiek nurodė Moltkei laikytis pirminio plano, pastarojo sveikata smarkiai suprastėjo dėl šio konflikto ir nesėkmės Marnos mūšyje, tad jo pareigas 1914 m. spalio 25 d. užėmė .
Vis dar yra išlikęs klausimas, ar galima vokiečių nesekmės Marnos mūšio galutinėjė stadijoje pagrindiniu kaltininku laikyti Moltkę. Kai kurie kritikai teigia, jog vokiečių pralaimėjimą lėmė Moltkės sprendimas susilpninti . Įrašai dokumentuose rodo, jog Moltkė buvo susirūpinęs frontu ties Rusija, todėl išsiuntė dalį pajėgų į rytus. Iš tiesų, dar prieš karą į rytų frontą buvo perkelta 180 000 vyrų. Vėliau, Marnos mūšio metu, daugybė karių buvo perkelta iš gyvybiškai svarbaus laikyto Vokietijos kariuomenės dešiniojo sparno, buvusio Elzase ir Lotaringijoje. Prieštaringiausiai vertinamas Moltkės sprendimas pasiųsti du kariuomenės korpusus ir kavalerijos diviziją Hindenburgo ir Luderdorfo pajėgų sustiprinimui prieš pat užtikrintą pergalę Tanenbergo mūšyje 1914 m. Ši veiksmų seka, kai kurių istorikų manymu, buvo strateginė Šlifeno plano įgyvendinimo klaida. Didelė dalis istorikų, įskaitant Zuber ir S.L.A. Marshall, teigia, jog pirmosios armijos nesugebėjimas išlaikyti tvirtą poziciją kartu su Karlo fon Biulovo antrąja armija, taip sukuriant tarpą tarp šių dviejų armijų netoli Paryžiaus, buvo daug didesnė klaida nei bet kuri Moltkės planavimo spraga. Tam tikri istorikai prieštarauja tokiai nuomonei ir teigia, kad Moltkė prarado savo armijų kontrolę jau rugpjūtį ir dėl to negalėjo tinkamai reaguoti, kai staiga prasidėjo Pirmasis Marnos mūšis. Dar kiti istorikai teigia, jog strateginių alternatyvų gausa mūšio metu ir galimas Rusijos įsiveržimas į Rytų Prūsiją apsunkino Moltkės sprendimus.
Vėlesnė veikla ir mirtis
Pakeistas Falkenhajeno, Moltkė gavo pakaitinių Generaliniam štabui ofiso viršininko (vok. Der stellvertretende Generalstab) pareigas. Jo pagrindinės užduotys buvo organizuoti ir siųsti kariuomenės rezervą į reikiamas vietas bei kontroliuoti teritorinius armijos korpusus, atsižvelgiant į padėtį tų karinių dalinių, kurie yra fronte. Moltkės sveikata toliau prastėjo ir jis mirė maršalo Kolmaro fon der Golco laidotuvių metu 1916 m. birželio 18 d.
Išnašos
- Mombauer, Annika (2001). Helmuth von Moltke and the Origins of the First World War. Cambridge / New York: Cambridge University Press. ISBN 978-0-521-79101-4.
- (1962). The Guns of August. Ballantine Press.
- Crowley, Robert (2001 m. rugsėjo 1 d). „The What Ifs of 1914“. In Crowley, Robert (red.). What If?. Penguin Group. pp. 275. ISBN 9780425176429. Nuoroda tikrinta 8 August 2013.
- „Who's Who - Helmuth von Moltke“. Firstworldwar.com. Nuoroda tikrinta 2007-01-02.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Helmuth von Moltke, Kas yra Helmuth von Moltke? Ką reiškia Helmuth von Moltke?
Helmutas fon Moltke vok Helmuth von MoltkeVokietijos imperijos kariuomenes Generalinio stabo virsininkasGime 1848 m geguzes 23 d Mire 1916 m birzelio 18 d 68 metai Berlynas Vokietijos imperijaVokietijos imperijos kariuomenes Generalinio stabo virsininkasVadovavo 1906 m 1914 m rugsejo 14 d 8 metai Ankstesnis Alfred von SchlieffenVelesnisVikiteka Helmuth von Moltke Helmutas fon Moltke 1848 m geguzes 23 d 1916 m birzelio 16 d dar zinomas kaip Moltke Jaunesnysis buvo feldmarsalo Moltkes Vyresniojo sunenas ir tarnavo kaip virsininkas nuo 1906 iki 1914 m BiografijaHelmutas fon Moltke gime Jis buvo pavadintas savo dedes Helmuto Karlo Bernardo fon Moltkes garbei Per Prancuzijos Prusijos kara Moltke Jaunesnysis tarnavo 7 ajame pulke ir buvo zinomas uz savo drasa Nuo 1875 iki 1878 m jis lanke Karo Akademija ir 1880 m prisijunge prie Generalinio stabo 1882 m jis tapo asmeniniu savo dedes adjutantu 1891 m po savo dedes mirties jis tapo Vilhelmo II adjutantu taip tapdamas imperatoriaus uzdaro rato dalimi Desimtojo XIX a desimtmecio pabaigoje Moltke pirmiausia vadovavo brigadai o veliau ir divizijai kol galiausiai 1902 m buvo paaukstintas iki generolo leitenanto pareigu 1904 m Moltkei buvo suteiktos generolo kvartirmeisterio pareigos tuo paciu jis buvo paskirtas ir Generalinio stabo virsininko pavaduotoju 1906 m po Slifeno pasitraukimo Helmutas fon Moltke tapo Generalinio stabo virsininku Jo paskyrimas virsininku buvo vertinamas priestaringai tiek anuomet tiek dabar Kiti galimi kandidatai buvo ir Kolmaras fon der Golcas Kai kurie kritikai teigia jog Moltke gavo sias pareigas del savo garsaus vardo ir rysiu su kaizeriu Neabejojama kad Moltke buvo daug artimesnis kaizeriui nei kiti kandidatai Istorikai teigia kad Beseleris buvo per artimas Slifenui kad galetu perimti jo pareigas o Biulovas ir Golcas buvo per daug nepriklausomai veikiantys todel Vilhelmas ju ir neprieme Sutariama kad Moltkes artimi rysiai su su kaizeriu suteike jam galimybes kurios kitiems buvo tiesiog neprieinamos Nors kita vertus Golcas nemate nieko blogo kad Moltke uzims Generalinio stabo virsininko pareigas Pirmasis Marnos musis Dar pries prasidedant kariniams veiksmams ir Pirmajam Marnos musiui 1914 m Moltke buvo pakviestas pas kaizerį Vilhelma II kuris buvo informuotas princo jog Britanijos uzsienio reikalu sekretorius seras siule Didziosios Britanijos neutraluma karo metu jei tik nebus uzpulta Prancuzija Suzinojes sia informacija ir matydamas jog karo dviem frontais įmanoma isvengti kaizeris įsake Moltkei visas pajegas kurios turetu buti sutelktos Vakaru fronte perkelti į Rytu fronta kovoti pries Rusija Moltke nesutiko su tokiu pasiulymu pagrįsdamas savo sprendima tuo kad pajegu perkelimas į kita fronta butu buves per daug drastiskas pokytis po tokio ilgo ir kruopstaus kariniu pajegu mobilizacijos planavimo Anot jo toks pajegu perkelimas butu sukeles chaosa rytu fronte todel privaloma laikytis plano kuris jau buvo pradetas vykdyti Po metu generolas piktinosi sitokiu Moltkes sprendimu grįsdamas savo nuomone knyga kurioje issamiai paaiskinta kokio plano Vokietijos imperijos kariuomene turetu laikytis sitokioje situacijoje Nors veliau buvo issiaiskinta kad Lichonovis klaidingai interpretavo Grejaus pasiulyma o kaizeris galiausiai vis tiek nurode Moltkei laikytis pirminio plano pastarojo sveikata smarkiai suprastejo del sio konflikto ir nesekmes Marnos musyje tad jo pareigas 1914 m spalio 25 d uzeme Vis dar yra islikes klausimas ar galima vokieciu nesekmes Marnos musio galutineje stadijoje pagrindiniu kaltininku laikyti Moltke Kai kurie kritikai teigia jog vokieciu pralaimejima leme Moltkes sprendimas susilpninti Įrasai dokumentuose rodo jog Moltke buvo susirupines frontu ties Rusija todel issiunte dalį pajegu į rytus Is tiesu dar pries kara į rytu fronta buvo perkelta 180 000 vyru Veliau Marnos musio metu daugybe kariu buvo perkelta is gyvybiskai svarbaus laikyto Vokietijos kariuomenes desiniojo sparno buvusio Elzase ir Lotaringijoje Priestaringiausiai vertinamas Moltkes sprendimas pasiusti du kariuomenes korpusus ir kavalerijos divizija Hindenburgo ir Luderdorfo pajegu sustiprinimui pries pat uztikrinta pergale Tanenbergo musyje 1914 m Si veiksmu seka kai kuriu istoriku manymu buvo strategine Slifeno plano įgyvendinimo klaida Didele dalis istoriku įskaitant Zuber ir S L A Marshall teigia jog pirmosios armijos nesugebejimas islaikyti tvirta pozicija kartu su Karlo fon Biulovo antraja armija taip sukuriant tarpa tarp siu dvieju armiju netoli Paryziaus buvo daug didesne klaida nei bet kuri Moltkes planavimo spraga Tam tikri istorikai priestarauja tokiai nuomonei ir teigia kad Moltke prarado savo armiju kontrole jau rugpjutį ir del to negalejo tinkamai reaguoti kai staiga prasidejo Pirmasis Marnos musis Dar kiti istorikai teigia jog strateginiu alternatyvu gausa musio metu ir galimas Rusijos įsiverzimas į Rytu Prusija apsunkino Moltkes sprendimus Velesne veikla ir mirtis Helmuto fon Moltkes kapas Berlyne Pakeistas Falkenhajeno Moltke gavo pakaitiniu Generaliniam stabui ofiso virsininko vok Der stellvertretende Generalstab pareigas Jo pagrindines uzduotys buvo organizuoti ir siusti kariuomenes rezerva į reikiamas vietas bei kontroliuoti teritorinius armijos korpusus atsizvelgiant į padetį tu kariniu daliniu kurie yra fronte Moltkes sveikata toliau prastejo ir jis mire marsalo Kolmaro fon der Golco laidotuviu metu 1916 m birzelio 18 d IsnasosMombauer Annika 2001 Helmuth von Moltke and the Origins of the First World War Cambridge New York Cambridge University Press ISBN 978 0 521 79101 4 1962 The Guns of August Ballantine Press Crowley Robert 2001 m rugsejo 1 d The What Ifs of 1914 In Crowley Robert red What If Penguin Group pp 275 ISBN 9780425176429 Nuoroda tikrinta 8 August 2013 Who s Who Helmuth von Moltke Firstworldwar com Nuoroda tikrinta 2007 01 02