Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Pioneer 10Organizacija NASAŠalis JAVNSSDC ID 1972 012APrograma Misijos tikslas JupiterisMisijos tipas praskriejimasPalei
Pioneer 10
Pioneer 10 | |
| |
| Organizacija: | NASA |
| Šalis: | JAV |
| NSSDC ID: | 1972-012A |
| Programa: | |
| Misijos tikslas: | Jupiteris |
| Misijos tipas: | praskriejimas |
| Paleidimo data: | 1972 m. kovo 3 d. |
| Paleidimo vieta: | Kanaveralo kyšulys, JAV |
| Paleidimo įrenginys: | nešančioji raketa Atlas/Centaur/TE364-4 |
| Masė: | 258 kg |
| Misijos rezultatas: | sėkminga |
| Ankstesnė misija: | -- |
| Vėlesnė misija: | Pioneer 11 |
Pioneer 10 – bepilotis NASA erdvėlaivis, skirtas daugiausia Jupiterio tyrimams. Iš esmės „Pioneer 10“ yra pirmasis zondas, praskriejęs Saulės sistemos ribą, tačiau jis dar nekirto Koiperio žiedo.
Konstrukcija
1969 m. patvirtinus „Pioneer“ programą, „Pioneer 10“ ir jo „dvynys“ „Pioneer 11“ buvo sukurti taip, kad patvirtintų savo vardą (liet. pradininkas) – tai buvo pirmieji kosminiai laivai, surinkę informaciją apie asteroidų žiedą ir nufotografavę Jupiterį iš arti. Nuo jųdviejų misijų sėkmės priklausė kitų kosmoso programų ateitis.
„Pioneer 10“ pagamino JAV korporacija TRW. Tai buvo ypač lengvas kosminis zondas, svėręs tik 260 kg, iš kurių 30 kg – įvairūs prietaisai, o 27 kg – degalai. Kaip ir „Voyager 1“ ir „Voyager 2“, „Pioneer 10“ buvo varomas radioaktyviųjų izotopų termoelektriniu varikliu, kuriame buvo , šį kosminį aparatą aprūpinęs 155 W misijos pradžioje ir 140 W praskriejus Jupiterį. Šis variklis buvo įmontuotas toliau nuo įvairių instrumentų, taip juos apsaugant nuo radiacijos.
Į „Pioneer 10“ buvo įtaisyta metalinė plokštė su informacija nežemiškoms civilizacijoms.
Misija
1973 m. kovo 3 d. pasiekė trečiąjį kosminį greitį. „Pioneer 10“ tapo pirmuoju erdvėlaiviu praskriejusiu pro Jupiterį 1973 m. gruodžio mėnesį. Zondas atliko daug vertingų tyrimų, kol 1997 m. kovo 31 d. baigė savo misiją.
Tolesni kontaktai
Silpni „Pioneer 10“ signalai buvo sekami „Deep Space Network“ radioteleskopu. Po 1997 m. zondas buvo naudojamas kaip būsimų skrydžių vadovų mokymo priemonė (radijo signalų priėmimo iš kosmoso). 1999 m. gavus papildomą finansavimą, stotis buvo sekama toliau. Daugiausia vilčių teikia vienintelis tebeveikiantis prietaisas – Saulės vėjo daleles registruojantis Geigerio skaitiklis. Jo duomenys turėtų padėti nustatyti heliopauzės vietą.
Paskutinis, labai silpnas „Pioneer 10“ signalas buvo užfiksuotas 2003 m. sausio 23 d., tada šis zondas buvo už 12 milijardų km nuo Žemės. Bandymas užmegzti kontaktą su „Pioneer 10“ 2003 m. vasario 7 d. buvo nesėkmingas. Paskutinis sėkmingas telematavimas įvyko 2002 m. balandžio 27 d., kiti signalai buvo per silpni zondo vietai nustatyti. Ryšys su „Pioneer 10“ buvo prarastas, ko gero, dėl per didelio atstumo ir senkančios energijos. Paskutinis bandymas kontaktuoti su zondu įvyko 2006 m. kovo 4 d., tačiau atsakymo nesulaukta.
„Pioneer 10“ keliauja link Aldebarano Tauro žvaigždyne. Jei Aldebaranas neturėtų gravitacijos, „Pioneer 10“ šią žvaigždę pasiektų per 2 milijonus metų.
Šaltiniai
- „Pioneer“. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2023-05-08).
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Pioneer 10, Kas yra Pioneer 10? Ką reiškia Pioneer 10?
Pioneer 10Organizacija NASASalis JAVNSSDC ID 1972 012APrograma Misijos tikslas JupiterisMisijos tipas praskriejimasPaleidimo data 1972 m kovo 3 d Paleidimo vieta Kanaveralo kysulys JAVPaleidimo įrenginys nesancioji raketa Atlas Centaur TE364 4Mase 258 kgMisijos rezultatas sekmingaAnkstesne misija Velesne misija Pioneer 11 Pioneer 10 bepilotis NASA erdvelaivis skirtas daugiausia Jupiterio tyrimams Is esmes Pioneer 10 yra pirmasis zondas praskriejes Saules sistemos riba taciau jis dar nekirto Koiperio ziedo Pioneer 10 dalysKonstrukcija1969 m patvirtinus Pioneer programa Pioneer 10 ir jo dvynys Pioneer 11 buvo sukurti taip kad patvirtintu savo varda liet pradininkas tai buvo pirmieji kosminiai laivai surinke informacija apie asteroidu zieda ir nufotografave Jupiterį is arti Nuo judvieju misiju sekmes priklause kitu kosmoso programu ateitis Pioneer 10 pagamino JAV korporacija TRW Tai buvo ypac lengvas kosminis zondas sveres tik 260 kg is kuriu 30 kg įvairus prietaisai o 27 kg degalai Kaip ir Voyager 1 ir Voyager 2 Pioneer 10 buvo varomas radioaktyviuju izotopu termoelektriniu varikliu kuriame buvo sį kosminį aparata aprupines 155 W misijos pradzioje ir 140 W praskriejus Jupiterį Sis variklis buvo įmontuotas toliau nuo įvairiu instrumentu taip juos apsaugant nuo radiacijos Į Pioneer 10 buvo įtaisyta metaline plokste su informacija nezemiskoms civilizacijoms Misija Pioneer 11 kosminiame zonde kuris buvo antrasis zmonijos sukurtas aparatas palikes Saules sistema palikta informacine plokstele apie zmonija Joje atvaizduotos dvi zmoniu lytys vyras ir moteris 1973 m kovo 3 d pasieke treciajį kosminį greitį Pioneer 10 tapo pirmuoju erdvelaiviu praskriejusiu pro Jupiterį 1973 m gruodzio menesį Zondas atliko daug vertingu tyrimu kol 1997 m kovo 31 d baige savo misija Pioneer 10 nufotografuota Jupiterio planetaTolesni kontaktaiSilpni Pioneer 10 signalai buvo sekami Deep Space Network radioteleskopu Po 1997 m zondas buvo naudojamas kaip busimu skrydziu vadovu mokymo priemone radijo signalu priemimo is kosmoso 1999 m gavus papildoma finansavima stotis buvo sekama toliau Daugiausia vilciu teikia vienintelis tebeveikiantis prietaisas Saules vejo daleles registruojantis Geigerio skaitiklis Jo duomenys turetu padeti nustatyti heliopauzes vieta Paskutinis labai silpnas Pioneer 10 signalas buvo uzfiksuotas 2003 m sausio 23 d tada sis zondas buvo uz 12 milijardu km nuo Zemes Bandymas uzmegzti kontakta su Pioneer 10 2003 m vasario 7 d buvo nesekmingas Paskutinis sekmingas telematavimas įvyko 2002 m balandzio 27 d kiti signalai buvo per silpni zondo vietai nustatyti Rysys su Pioneer 10 buvo prarastas ko gero del per didelio atstumo ir senkancios energijos Paskutinis bandymas kontaktuoti su zondu įvyko 2006 m kovo 4 d taciau atsakymo nesulaukta Pioneer 10 keliauja link Aldebarano Tauro zvaigzdyne Jei Aldebaranas neturetu gravitacijos Pioneer 10 sia zvaigzde pasiektu per 2 milijonus metu Saltiniai Pioneer Visuotine lietuviu enciklopedija tikrinta 2023 05 08