Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Radioteleskopas astronominių objektų skleidžiamas radijo bangas priimantis teleskopas Radioteleskopų masyvas JAVMullard
Radioteleskopas
Radioteleskopas – astronominių objektų skleidžiamas radijo bangas priimantis teleskopas.
Kai kurie dangaus kūnai ir ūkai spinduliuoja radijo bangas. Per Žemės atmosferą sklinda bangos, kurių ilgis (dažnis) tarp 1 mm (300 GHz) ir 200 m (10 MHz). Trumpesnes negu 1 mm radijo bangas sugeria Žemės atmosferos vandens garai, ilgesnes negu 200 m bangas atspindi Žemės jonosfera.
Radioteleskopai, kaip ir optiniai teleskopai, susideda iš parabolinio veidrodžio (vadinamo antena), tiesioginiame židinyje esančio radijo bangų imtuvo – radiometro ir, dažniausiai, gelžbetoninio statinio, laikančio visą radioteleskopą. Kuo ilgesnės bangos priimamos, tuo šiurkštesnis gali būti radioteleskopo naudojamas paviršius. Milimetrinėms bangoms priimti turi būti naudojamas vientisas veidrodis, o metrinėms užtenka vielinio tinklo. priimamas signalas yra stiprinamas, kaupiamas ir registruojamas magnetinėse juostose arba kompiuterių diskuose. Signalo stiprumas priklauso nuo parabolinio reflektoriaus – antenos – dydžio.
Priešingai nei optiniai teleskopai, radioteleskopai veikia visą parą, nebijo tirštų debesų ir oro taršos. Tačiau radijo bangos turi mažiau energijos, negu šviesą. Šį trūkumą galima pašalinti dviem būdais: gaminant labai dideles lėkštes, kurios sugautų visas smulkmenas, arba sujungiant daug mažesnių lėkščių, kad susidarytų komplektas. Pasaulyje netrūksta tiek pavienių lėkščių, tiek komplektų pavyzdžių.
Pirmąjį 9 m radioteleskopą kosminėms radijo bangoms tirti 1937 m. sukonstravo amerikiečių astrofizikas Grote Reberis, Vytono vietovėje, Ilinojaus valstijoje (JAV).
Didžiausias pasaulyje radioteleskopas – RATAN 600 (Rusija), turintis 576 m skersmens anteną.
Didžiausias Europoje radioteleskopas yra Efelsberge, netoli Bonos (Vokietija). Jo skersmuo 100 m.
Šaltiniai
- Jokūbas Sūdžius. Radioteleskopas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Pre-Reu). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. 423-424 psl.
- TARASONIS, Vytautas. Fizika: vadovėlis XI–XII klasei . Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995, 197 p. ISBN 5-420-00253-1.
- „Visatos tyrimų fotografijos“. Suarchyvuotas originalas 2014-01-22. Nuoroda tikrinta 2014-01-22.
Nuorodos
- Astro.lt – radioteleskopas Archyvuota kopija 2005-02-12 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Radioteleskopas, Kas yra Radioteleskopas? Ką reiškia Radioteleskopas?
Radioteleskopas astronominiu objektu skleidziamas radijo bangas priimantis teleskopas Radioteleskopu masyvas JAVMullard Radio Astronomy Observatory prie Kembdridzsyro Kai kurie dangaus kunai ir ukai spinduliuoja radijo bangas Per Zemes atmosfera sklinda bangos kuriu ilgis daznis tarp 1 mm 300 GHz ir 200 m 10 MHz Trumpesnes negu 1 mm radijo bangas sugeria Zemes atmosferos vandens garai ilgesnes negu 200 m bangas atspindi Zemes jonosfera Radioteleskopai kaip ir optiniai teleskopai susideda is parabolinio veidrodzio vadinamo antena tiesioginiame zidinyje esancio radijo bangu imtuvo radiometro ir dazniausiai gelzbetoninio statinio laikancio visa radioteleskopa Kuo ilgesnes bangos priimamos tuo siurkstesnis gali buti radioteleskopo naudojamas pavirsius Milimetrinems bangoms priimti turi buti naudojamas vientisas veidrodis o metrinems uztenka vielinio tinklo priimamas signalas yra stiprinamas kaupiamas ir registruojamas magnetinese juostose arba kompiuteriu diskuose Signalo stiprumas priklauso nuo parabolinio reflektoriaus antenos dydzio Priesingai nei optiniai teleskopai radioteleskopai veikia visa para nebijo tirstu debesu ir oro tarsos Taciau radijo bangos turi maziau energijos negu sviesa Sį trukuma galima pasalinti dviem budais gaminant labai dideles lekstes kurios sugautu visas smulkmenas arba sujungiant daug mazesniu leksciu kad susidarytu komplektas Pasaulyje netruksta tiek pavieniu leksciu tiek komplektu pavyzdziu Pirmajį 9 m radioteleskopa kosminems radijo bangoms tirti 1937 m sukonstravo amerikieciu astrofizikas Grote Reberis Vytono vietoveje Ilinojaus valstijoje JAV Didziausias pasaulyje radioteleskopas RATAN 600 Rusija turintis 576 m skersmens antena Didziausias Europoje radioteleskopas yra Efelsberge netoli Bonos Vokietija Jo skersmuo 100 m SaltiniaiJokubas Sudzius Radioteleskopas Visuotine lietuviu enciklopedija T XIX Pre Reu Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2011 423 424 psl TARASONIS Vytautas Fizika vadovelis XI XII klasei Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidykla 1995 197 p ISBN 5 420 00253 1 Visatos tyrimu fotografijos Suarchyvuotas originalas 2014 01 22 Nuoroda tikrinta 2014 01 22 NuorodosAstro lt radioteleskopas Archyvuota kopija 2005 02 12 is Wayback Machine projekto