Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Pietų minų tarmės

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Pietų minų tarmės 闽南语, Bân-lâm-gú | |
Kalbama | Pietryčių Kinija, Taivanas, Pietryčių Azija ir kt. |
---|---|
Kalbančiųjų skaičius | >47 mln. |
Kilmė | kinų-tibetiečių *kinų **minų ***pietų minų |
Rašto sistemos | kinų raštas, lotynų (peh-oe-ji), katakana |
Kalbos kodai | |
ISO 639-2 | zh |
ISO 639-3 | nan |
Pietų minų tarmės, pietų minų kalba, min-nanų kalba (kin. 闽南语, pinyin: Mǐnnán Yǔ, sav. Bân-lâm-gú) – viena iš kinų kalbos tarmių grupių, priklausanti minų tarmių pogrupiui, kurio tarmės vartojamos pietrytinėje Kinijos dalyje. Pietų minų tarmė, ar tiksliau keleto tarmių grupė vartojama daugiausia Pietų Kinijos jūros pakrančių miestuose bei kinų apgyvendintose salose, taip pat gausios kinų diasporos pasaulyje.
Pietų minų tarmės pagal lingvistinius kriterijus galėtų būti laikomos atskira kalba, tačiau tradiciškai priskiriamos kinų kalbai. Vartojamos daugiausia kaip šnekamoji kalba ~47 milijonų žmonių.
Tarmės
Išskiriamos 3 pagrindinės pietų minų tarmės:
- Hokkien – pietų Fudzianas, Taivanas, Pietryčių Azija;
- Teochew – rytų Guangdongas (ypač Čaodžou), pietų Fudzianas;
- Hainaniečių – Hainanas, .
Standartizacija ir užrašymas
Minnan kalba, kaip ir kantoniečių kalba, turi standartinę formą, kuri sudaryta pagrindu. Ją standartizavo Taivane ir Siamenyje (šio dialekto areale) veikę XIX a. krikščionių misionieriai, kurie išleido šios kalbos žodynus, į ją išvertė Bibliją ir kitus raštus. Standartizuojant kalbą buvo sukurta jos rašytinė forma, pritaikant lotynų raštą. Ši romanizacijos sistema buvo žinoma kaip „vietinis raštas“ (白話字 pe̍h-ōe-jī) arba „bažnytinis užrašymas“ (教羅 Kàu-lô).
Kadangi nuo XIX a. pabaigos Taivano sala buvo politiškai atskirta nuo likusios Kinijos, čia naudojamai minnan kalbai ilgainiui prigijo „taivaniečių kalbos“ pavadinimas. XX a. pradžioje Taivano minnan kalbai rašyti japonai pritaikė katakanos rašmenis. Nuo XX a. vidurio, siekiant įtvirtinti mandarinų kalbą kaip vienintelę standartinę, Taivane uždrausta rašyti min-naniškai, ir ji vėl tapo išimtinai šnekamąja. Žemyne Kinijoje naudojamai min-nanų kalbai 1960 m. buvo sukurta speciali sistema, bet skirta daugiau mokslo tikslams.
Nuo XX a. pabaigos Taivane vyksta šios kalbos judėjimas, dėl ko vėl buvo leista ja rašyti, pasirinktinai mokyti jos mokyklose. Vietomis naudojama užrašuose.
Savybės
Pietų minų tarmių savybės turi daug bendrų bruožų su Tangų dinastijos standartine kinų kalba. Šios tarmės pasižymi sudėtingesne fonologija, negu mandarinų ar Kantono tarmės. Turi 6 tonus, paplitę toniniai sandhi.
Nuorodos
nan
Duomenys apie kodu „nan“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Pietų minų tarmės, Kas yra Pietų minų tarmės? Ką reiškia Pietų minų tarmės?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Pietu minu tarmes 闽南语 Ban lam guKalbamaPietryciu Kinija Taivanas Pietryciu Azija ir kt Kalbanciuju skaicius gt 47 mln Kilmekinu tibetieciu kinu minu pietu minuRasto sistemoskinu rastas lotynu peh oe ji katakanaKalbos kodaiISO 639 2zhISO 639 3nan Pietu minu tarmes pietu minu kalba min nanu kalba kin 闽南语 pinyin Mǐnnan Yǔ sav Ban lam gu viena is kinu kalbos tarmiu grupiu priklausanti minu tarmiu pogrupiui kurio tarmes vartojamos pietrytineje Kinijos dalyje Pietu minu tarme ar tiksliau keleto tarmiu grupe vartojama daugiausia Pietu Kinijos juros pakranciu miestuose bei kinu apgyvendintose salose taip pat gausios kinu diasporos pasaulyje Pietu minu tarmes pagal lingvistinius kriterijus galetu buti laikomos atskira kalba taciau tradiciskai priskiriamos kinu kalbai Vartojamos daugiausia kaip snekamoji kalba 47 milijonu zmoniu TarmesPietu minu tarmes Isskiriamos 3 pagrindines pietu minu tarmes Hokkien pietu Fudzianas Taivanas Pietryciu Azija Teochew rytu Guangdongas ypac Caodzou pietu Fudzianas Hainanieciu Hainanas Standartizacija ir uzrasymasStandartizuota minnan kalba uzrasyta lotynu rastu Minnan kalba kaip ir kantonieciu kalba turi standartine forma kuri sudaryta pagrindu Ja standartizavo Taivane ir Siamenyje sio dialekto areale veike XIX a krikscioniu misionieriai kurie isleido sios kalbos zodynus į ja isverte Biblija ir kitus rastus Standartizuojant kalba buvo sukurta jos rasytine forma pritaikant lotynu rasta Si romanizacijos sistema buvo zinoma kaip vietinis rastas 白話字 pe h ōe ji arba baznytinis uzrasymas 教羅 Kau lo Kadangi nuo XIX a pabaigos Taivano sala buvo politiskai atskirta nuo likusios Kinijos cia naudojamai minnan kalbai ilgainiui prigijo taivanieciu kalbos pavadinimas XX a pradzioje Taivano minnan kalbai rasyti japonai pritaike katakanos rasmenis Nuo XX a vidurio siekiant įtvirtinti mandarinu kalba kaip vienintele standartine Taivane uzdrausta rasyti min naniskai ir ji vel tapo isimtinai snekamaja Zemyne Kinijoje naudojamai min nanu kalbai 1960 m buvo sukurta speciali sistema bet skirta daugiau mokslo tikslams Nuo XX a pabaigos Taivane vyksta sios kalbos judejimas del ko vel buvo leista ja rasyti pasirinktinai mokyti jos mokyklose Vietomis naudojama uzrasuose SavybesPietu minu tarmiu savybes turi daug bendru bruozu su Tangu dinastijos standartine kinu kalba Sios tarmes pasizymi sudetingesne fonologija negu mandarinu ar Kantono tarmes Turi 6 tonus paplite toniniai sandhi Nuorodos a href wiki Nan class mw redirect mw disambig title Nan nan a Duomenys apie kodu nan zymima kalba svetaineje ethnologue comWikipedia Vikipedija Pietu minu tarmes