Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Pjetras Kavalinis it Pietro Cavallini apie 1250 1330 m italų viduramžių tapytojas ir mozaikininkas BiografijaPjetras Kav
Pietro Cavallini
Pjetras Kavalinis (it. Pietro Cavallini, apie 1250–1330 m.) – italų viduramžių tapytojas ir mozaikininkas.
Biografija
Pjetras Kavalinis gimė apie 1250 m. tikriausiai Romoje. Tikriausiai anksčiausiai paminėtas 1273 m. spalio 2 d. dokumentuose. Jis laikomas vienu iš pirmųjų italų dailininkų, siekusių išsivaduoti iš bizantietiškų statiškų ir stilizuotų vaizdavimo formų. Jo anksčiausias darbas buvo freskos San Paolo Fuori le Mura bažnyčios navoje Romoje, atliktos apie 1277−1290 m. laikotarpyje. Šios freskos buvo nutapytos ant V a. ankstyvosios krikščionybės freskų siekiant jas „atnaujinti“. Šie darbai pražuvo 1823 m. gaisro metu. Iš išlikusių kopijų matyti, kad P. Kavalinis buvo reikšmingai paveiktas V a. freskų monumentalumo ir klasikinio (antikos) meno bruožų. Pasak Dž. Vazario, geriausiu P. Kavalinio darbu buvo freskos Santa Maria in Aracoeli bažnyčios apsidėje Romoje. Šios freskos buvo sunaikintos XVI a. antroje pusėje. Tai pačiai bažnyčiai P. Kavalinis sukūrė kitas freskas Šv. Paskualės koplyčioje, iš kurių 2000 m. aptikti Madonos su šventaisiais vaizdų fragmentai. Manoma, kad P. Kavalinis nutapė freską virš kardinolo Matejo d'Akvaspartos kapo ten pat ir kitas freskas San Giorgio in Velabro bažnyčioje.
1291 m. P. Kavalinis pradėjo mozaikų ciklą Santa Maria in Trastevere bažnyčioje, kuris rodo aiškias klasikinio meno įtakos apraiškas. Maždaug kiek vėliau jis sukūrė Paskutinio Teismo ir Apreiškimo freskas Santa Cecilia in Trastevere bažnyčioje. 1308 m. jis išvyko dirbti į Neapolį, pakviestas karaliaus , kuris skyrė 30 aukso uncijų metinį užmkestį ir dar dvi uncijas namui išlaikyti. P. Kavalinio darbų išliko Neapolio Maria Donna Regina bažnyčioje. Apie 1315 m. jis buvo trumpam grįžęs dirbti į Romą ties San Paolo Fuori le Mura fasado dekoru (irgi pražuvo 1823 m. gaisre). P. Kavalinis mirė apie 1330 m. Vėliau Dž. Vazaris teigė, kad jis buvo Džoto mokiniu taip iškeldamas florentietį ir susidomėjimas P. Kavalinio kūryba buvo menkas. Prie to prisidėjo, kad kontrreformacijos metu daugelis Romos bažnyčių buvo pertvarkytos sunaikinant nemažai jo darbų. XX a. menotyrininkų požiūris į P. Kavalinį pasikeitė, jis laikomas vienu reikšmingiausių to meto italų dailininkų. Iškelta versija, kad jis galėjo nutapyti freskų Aukštutinėje Šv. Pranciškaus bazilikoje Asyžiuje ir pats paveikė Džotą, o ne atvirkščiai.
Darbų galerija
- „Pristatymas šventykloje“, mozaika Santa Maria in Trastevere bažnyčioje
- „Karalių nusilenkimas“, mozaika Santa Maria in Trastevere bažnyčioje
- „Madona su Kūdikiu ir šventaisiais“, freska Santa Maria in Aracoeli bažnyčioje
- „Paskutinis Teismas“, freska Santa Cecilia in Trastevere bažnyčioje
Nuorodos
- Encyclopaedia Britannica, 1998
- treccani.it
- Kleinhenz, Christopher. Medieval Italy: An Encyclopedia, Routledge, 2004, p. 200−201
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Pietro Cavallini, Kas yra Pietro Cavallini? Ką reiškia Pietro Cavallini?
Pjetras Kavalinis it Pietro Cavallini apie 1250 1330 m italu viduramziu tapytojas ir mozaikininkas BiografijaPjetras Kavalinis gime apie 1250 m tikriausiai Romoje Tikriausiai anksciausiai paminetas 1273 m spalio 2 d dokumentuose Jis laikomas vienu is pirmuju italu dailininku siekusiu issivaduoti is bizantietisku statisku ir stilizuotu vaizdavimo formu Jo anksciausias darbas buvo freskos San Paolo Fuori le Mura baznycios navoje Romoje atliktos apie 1277 1290 m laikotarpyje Sios freskos buvo nutapytos ant V a ankstyvosios krikscionybes fresku siekiant jas atnaujinti Sie darbai prazuvo 1823 m gaisro metu Is islikusiu kopiju matyti kad P Kavalinis buvo reiksmingai paveiktas V a fresku monumentalumo ir klasikinio antikos meno bruozu Pasak Dz Vazario geriausiu P Kavalinio darbu buvo freskos Santa Maria in Aracoeli baznycios apsideje Romoje Sios freskos buvo sunaikintos XVI a antroje puseje Tai paciai baznyciai P Kavalinis sukure kitas freskas Sv Paskuales koplycioje is kuriu 2000 m aptikti Madonos su sventaisiais vaizdu fragmentai Manoma kad P Kavalinis nutape freska virs kardinolo Matejo d Akvaspartos kapo ten pat ir kitas freskas San Giorgio in Velabro baznycioje 1291 m P Kavalinis pradejo mozaiku cikla Santa Maria in Trastevere baznycioje kuris rodo aiskias klasikinio meno įtakos apraiskas Mazdaug kiek veliau jis sukure Paskutinio Teismo ir Apreiskimo freskas Santa Cecilia in Trastevere baznycioje 1308 m jis isvyko dirbti į Neapolį pakviestas karaliaus kuris skyre 30 aukso unciju metinį uzmkestį ir dar dvi uncijas namui islaikyti P Kavalinio darbu isliko Neapolio Maria Donna Regina baznycioje Apie 1315 m jis buvo trumpam grįzes dirbti į Roma ties San Paolo Fuori le Mura fasado dekoru irgi prazuvo 1823 m gaisre P Kavalinis mire apie 1330 m Veliau Dz Vazaris teige kad jis buvo Dzoto mokiniu taip iskeldamas florentietį ir susidomejimas P Kavalinio kuryba buvo menkas Prie to prisidejo kad kontrreformacijos metu daugelis Romos baznyciu buvo pertvarkytos sunaikinant nemazai jo darbu XX a menotyrininku poziuris į P Kavalinį pasikeite jis laikomas vienu reiksmingiausiu to meto italu dailininku Iskelta versija kad jis galejo nutapyti fresku Aukstutineje Sv Pranciskaus bazilikoje Asyziuje ir pats paveike Dzota o ne atvirksciai Darbu galerija Pristatymas sventykloje mozaika Santa Maria in Trastevere baznycioje Karaliu nusilenkimas mozaika Santa Maria in Trastevere baznycioje Madona su Kudikiu ir sventaisiais freska Santa Maria in Aracoeli baznycioje Paskutinis Teismas freska Santa Cecilia in Trastevere baznyciojeNuorodosVikiteka Pietro Cavallini vaizdine ir garsine medziagaEncyclopaedia Britannica 1998 treccani it Kleinhenz Christopher Medieval Italy An Encyclopedia Routledge 2004 p 200 201