Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šv Pranciškaus Asyžiečio bazilikaPasaulio paveldo sąrašasŠv Pranciškaus Asyžiečio bazilika Didelė vidurinė arka įėjimas
Šv. Pranciškaus Asyžiečio bazilika
| Šv. Pranciškaus Asyžiečio bazilika | |
|---|---|
| Pasaulio paveldo sąrašas | |
| Šv. Pranciškaus Asyžiečio bazilika. Didelė vidurinė arka – įėjimas į Žemutinę baziliką | |
| Vieta | Italija |
| Tipas | Kultūrinis |
| Kriterijus | i, ii, iii, iv, vi |
| Nuoroda | (angl.) (pranc.): 990 |
| Regionas** | Europa ir Šiaurės Amerika |
| Įrašymo istorija | |
| Įrašas | 2000 (24 sesija) |
| Vikiteka: | Šv. Pranciškaus Asyžiečio bazilika |
| * Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. | |
Šv. Pranciškaus Asyžiečio bazilika (it. Basilica Papale di San Francesco) – viena iš šešių didžiųjų Romos katalikų bazilikų, pagrindinė pranciškonų ordino šventovė, piligrimų traukos centras vidurio Italijoje, Umbrijos regione, Asyžiuje. Pasaulinę šlovę jai pelnė XIII a. sukurtos žymiosios freskos, vaizduojančios scenas iš Šv. Pranciškaus Asyžiečio gyvenimo. Bazilika kartu su vienuolynu nuo 2000 m. yra įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašą.
Istorija
Šv. Pranciškaus Asyžiečio bazilikos su vienuolynu kompleksas pradėtas statyti 1228 m., netrukus po Šv. Pranciškaus kanonizacijos. Bazilikos kertinį akmenį pašventino popiežius Grigalius IX. Bažnyčiai statyti Asyžiuje dovanota žemė kalno šlaite buvo žinoma kaip „Velnių kalnas“ (Collo d’Inferno), nes čia buvo vykdomos nuteistųjų mirties bausmės. Vėliau ši žemė tapo „Angelų kalnu“. Žemutinė bazilika buvo pastatyta 1230 m. Į pranciškonų ordino įkūrėjo šventovę buvo perkelti Šv. Pranciškaus palaikai, iki tol laikinai saugoti Šv. Jurgio bažnyčioje (dab. Šv. Klaros bazilika).
Aukštutinė bazilika buvo statoma nuo 1239 iki 1253 m. Abi bažnyčias 1253 m. pašventino popiežius Inocentas IV. 1288 m. popiežius Mikalojus IV, kuris iki tol buvo pranciškonų ordino galva, suteikė bazilikai popiežiškosios bažnyčios statusą.
Garsiojo freskų ciklo bazilikoje sukūrimas užtruko daugiau kaip pusantro amžiaus. Ją puošė geriausi laikmečio meistrai – nuo Čimabujės iki Džoto. Dailininkai pradėjo nuo sienų tapybos Žemutinėje bazilikoje (Čimabujė), kad po to pereiti prie sienų puošybos Aukštutinėje (Čimabujė, Džotas). Užbaigę darbus Aukštutinėje bazilikoje, meistrai sugrįžo į Žemutinę ir čia pastatytas naujas koplyčias (Džotas, Simonė Martinis, Pjetras Lorencetis).
1530 m. bazilikos bokštas neteko , į kurį pataikė žaibas.
1997 m. rugsėjo 26 d., per 816-ąsias Šv. Pranciškaus metines, įvyko du žemės drebėjimai, kurių metu smarkiai nukentėjo bazilika (sugriuvo skliautas su freskomis). Po statinio nuolaužomis žuvo du pranciškonų vienuoliai ir du ekspertai, užėję į pastatą įvertinti pirmojo drebėjimo nuostolių, nes tuo metu pastatą vėl supurtė drebėjimas. Bažnyčia buvo uždaryta dvejus metus remontui. Ekspertų vertinimu, apie 20 proc. freskų buvo prarasta negrįžtamai. Šiuolaikinių technologijų pagalba, per specialius akinius, galima pamatyti buvusią skliautų puošybą.
Architektūra
Bazilika pastatyta kalvos šlaite, yra dviaukštė. Viršutinį aukštą priimta vadinti Aukštutine bazilika, kuri yra matomoji statinio dalis, iškilusi ant kalvos. Žemutinė – įsiterpusi tarp vienuolyno komplekso pastatų, o jos vienintelis matomas elementas yra pietinis portalas, atgręžtas į Šv. Pranciškaus žemutinę aikštę, kuri grįsta akmenimis. Į Aukštutinę baziliką patenkama rytų pusėje, iš Šv. Pranciškaus aukštutinės aikštės, kuri apželdinta veja.
Abu aukštai yra vienanavės bazilikos su . Žemutinės bazilikos planas sudėtingas, su koplyčiomis ir kriptomis. Iš čia nusileidžiama dar žemiau – į kriptą, kurioje palaidotas Šv. Pranciškus. Ties pietiniu fasadu pastatyta 60 m aukščio varpinė. Statinį įrėminantys kontraforsai ir matomi nuo šiaurinio fasado, o nuo Žemutinės aikštės pusės susilieja su varpine ir pagalbiniais pastatais. Bazilikos išorę charakterizuoja romanikos ir prancūzų gotikos stilių sintezė, atspindinti daugelį italų gotikai būdingų bruožų.
Galerija
- Bazilikos reginys
- Šoninis įėjimas į Žemutinę baziliką
- Interjeras
- Interjeras
- Pažeistas skliautas po žemės drebėjimo
- Vienuolyno kiemas
- Šv. Pranciškaus kapas
Šaltiniai
- „Totius Orbis Of The Holy Father Benedict XVI“. Apostolic Letter "Motu Proprio". Holy See. 2005-11-09. Suarchyvuota iš originalo 2011-07-09. Nuoroda tikrinta 2011-08-16.
- Croci, Giorgio (2001). „Restoring the Basilica of St. Francis of Assisi“ (PDF). Cultural Ressource Management. Washington: National Park Service - US Department of the Interior. 24 (8): 26–29. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2009-01-09. Nuoroda tikrinta 2009-05-17.
- Belluci, Gualtiero (2001). Assisi, Heart of the World. Assisi: Edizione Porziuncola. p. 82.
Nuorodos
- Oficiali svetainė Archyvuota kopija 2017-03-28 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Šv. Pranciškaus Asyžiečio bazilika, Kas yra Šv. Pranciškaus Asyžiečio bazilika? Ką reiškia Šv. Pranciškaus Asyžiečio bazilika?
Sv Pranciskaus Asyziecio bazilikaPasaulio paveldo sarasasSv Pranciskaus Asyziecio bazilika Didele vidurine arka įejimas į Zemutine bazilikaVieta ItalijaTipas KulturinisKriterijus i ii iii iv viNuoroda angl pranc 990Regionas Europa ir Siaures AmerikaĮrasymo istorijaĮrasas 2000 24 sesija Vikiteka Sv Pranciskaus Asyziecio bazilika Pavadinimas koks nurodytas UNESCO sarase Regionas pagal UNESCO skirstyma Sv Pranciskaus Asyziecio bazilika it Basilica Papale di San Francesco viena is sesiu didziuju Romos kataliku baziliku pagrindine pranciskonu ordino sventove piligrimu traukos centras vidurio Italijoje Umbrijos regione Asyziuje Pasauline slove jai pelne XIII a sukurtos zymiosios freskos vaizduojancios scenas is Sv Pranciskaus Asyziecio gyvenimo Bazilika kartu su vienuolynu nuo 2000 m yra įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo objektu sarasa Viena is Cimabujes fresku Zemutineje bazilikojeIstorijaSv Pranciskaus Asyziecio bazilikos su vienuolynu kompleksas pradetas statyti 1228 m netrukus po Sv Pranciskaus kanonizacijos Bazilikos kertinį akmenį pasventino popiezius Grigalius IX Baznyciai statyti Asyziuje dovanota zeme kalno slaite buvo zinoma kaip Velniu kalnas Collo d Inferno nes cia buvo vykdomos nuteistuju mirties bausmes Veliau si zeme tapo Angelu kalnu Zemutine bazilika buvo pastatyta 1230 m Į pranciskonu ordino įkurejo sventove buvo perkelti Sv Pranciskaus palaikai iki tol laikinai saugoti Sv Jurgio baznycioje dab Sv Klaros bazilika Aukstutine bazilika buvo statoma nuo 1239 iki 1253 m Abi baznycias 1253 m pasventino popiezius Inocentas IV 1288 m popiezius Mikalojus IV kuris iki tol buvo pranciskonu ordino galva suteike bazilikai popieziskosios baznycios statusa Garsiojo fresku ciklo bazilikoje sukurimas uztruko daugiau kaip pusantro amziaus Ja puose geriausi laikmecio meistrai nuo Cimabujes iki Dzoto Dailininkai pradejo nuo sienu tapybos Zemutineje bazilikoje Cimabuje kad po to pereiti prie sienu puosybos Aukstutineje Cimabuje Dzotas Uzbaige darbus Aukstutineje bazilikoje meistrai sugrįzo į Zemutine ir cia pastatytas naujas koplycias Dzotas Simone Martinis Pjetras Lorencetis 1530 m bazilikos bokstas neteko į kurį pataike zaibas 1997 m rugsejo 26 d per 816 asias Sv Pranciskaus metines įvyko du zemes drebejimai kuriu metu smarkiai nukentejo bazilika sugriuvo skliautas su freskomis Po statinio nuolauzomis zuvo du pranciskonu vienuoliai ir du ekspertai uzeje į pastata įvertinti pirmojo drebejimo nuostoliu nes tuo metu pastata vel supurte drebejimas Baznycia buvo uzdaryta dvejus metus remontui Ekspertu vertinimu apie 20 proc fresku buvo prarasta negrįztamai Siuolaikiniu technologiju pagalba per specialius akinius galima pamatyti buvusia skliautu puosyba ArchitekturaBazilika pastatyta kalvos slaite yra dviaukste Virsutinį auksta priimta vadinti Aukstutine bazilika kuri yra matomoji statinio dalis iskilusi ant kalvos Zemutine įsiterpusi tarp vienuolyno komplekso pastatu o jos vienintelis matomas elementas yra pietinis portalas atgreztas į Sv Pranciskaus zemutine aikste kuri grįsta akmenimis Į Aukstutine bazilika patenkama rytu puseje is Sv Pranciskaus aukstutines aikstes kuri apzeldinta veja Abu aukstai yra vienanaves bazilikos su Zemutines bazilikos planas sudetingas su koplyciomis ir kriptomis Is cia nusileidziama dar zemiau į kripta kurioje palaidotas Sv Pranciskus Ties pietiniu fasadu pastatyta 60 m aukscio varpine Statinį įreminantys kontraforsai ir matomi nuo siaurinio fasado o nuo Zemutines aikstes puses susilieja su varpine ir pagalbiniais pastatais Bazilikos isore charakterizuoja romanikos ir prancuzu gotikos stiliu sinteze atspindinti daugelį italu gotikai budingu bruozu GalerijaBazilikos reginys Soninis įejimas į Zemutine bazilika Interjeras Interjeras Pazeistas skliautas po zemes drebejimo Vienuolyno kiemas Sv Pranciskaus kapasSaltiniai Totius Orbis Of The Holy Father Benedict XVI Apostolic Letter Motu Proprio Holy See 2005 11 09 Suarchyvuota is originalo 2011 07 09 Nuoroda tikrinta 2011 08 16 Croci Giorgio 2001 Restoring the Basilica of St Francis of Assisi PDF Cultural Ressource Management Washington National Park Service US Department of the Interior 24 8 26 29 Suarchyvuotas originalas PDF 2009 01 09 Nuoroda tikrinta 2009 05 17 Belluci Gualtiero 2001 Assisi Heart of the World Assisi Edizione Porziuncola p 82 NuorodosOficiali svetaine Archyvuota kopija 2017 03 28 is Wayback Machine projekto