Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Pietiniai siongnu
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Pietų siongnu (kin. 南匈奴, pinyin: Nán Xiōngnú) – klajoklių šiongnu atšaka ir jų sukurtas ankstyvasis valstybinis darinys, pripažinęs Kinijos valdžią ir egzistavęs 48-304 m. Jo teritorijos didžioji dalis buvo dabartinėje Kinijos Vidinėje Mongolijoje ir Šansi provincijoje, bet taip pat apėmė dalį Gansu, Ningsia ir Šensi provincijų.
| 南匈奴 Pietų Siongnu | ||||
| Kinijos vasalė | ||||
| ||||
| Teritorija (oranžinė) II a. | ||||
| Sostinė | (nuo 188 m.) | |||
| Valdymo forma | Monarchija | |||
| Šanju | ||||
| 48 - 56 (pirmasis) | Hailuoši Džudi | |||
| 195 - 216 | Hučučiuanis | |||
| Era | Senovė | |||
| - Įkūrimas | 48 m., 48 | |||
| - Įkuriama Han Džao | 304 m. | |||
IV a. Pietų siongnu dalyvavo sunaikinant Dzin dinastijos Kinijos imperiją, ir yra laikomi vienais iš "", viešpatavusiais Šiaurės Kinijoje iki VI a. pabaigos.
Istorija
Pietų siongnu kaip atskiras valstybinis vienetas susiformavo po Siongnu imperijos žlugimo (18-48) laikais. Dalis imperijos atiteko Kinijos imperijai ir buvo pavadinta Pietų siongnu, tuo tarpu Šiauriniai šiongnu iki 89 m. išlaikė nepriklausomybę, o vėliau pralaimėję sianbams ir Kinijai, pradėjo migracijas į vakarus. Tokiu būdu Pietų siongnu nuo II a. buvo įsprausti tarp dviejų galybių - Kinijos imperijos pietuose ir sianbų konfederacijos šiaurėje. Dažniausiai jie pripažino Kinijos vasalitetą, nors trumpais laikotarpiais juos valdė ir sianbai.
Siognu iš dalies išlaikė klajoklinį gyvenimo būdą, gyvulinkystę kaip pagrindinį ekonomikos šaltinį. Todėl vyko nuolatiniai nesutarimai su regione gyvenančia sėslia kinų populiacija. Tai ne kartą inspiravo pietų siongnu sukilimus. Vienas didžiausių įvyko 94 m., valdant šanju . Jis baigėsi Anguo pralaimėjimu ir Kinijai palankaus valdovo Tingdu Šidžu pasodinimu į sostą.
Kraštas buvo priskiriamas administracinei , ir šalyje vyko sparti sinizacija, kuri veikė siongnu kultūrą ir silpnino jų tapatybę. Nuo 143 m. šanju prarao realią galią, ir jau buvo tik nominaliai skiriami iš Kinijos. II a. pabaigoje siongnu buvo įtraukti į Rytų Han dinastijos žlugimą. Šalyje vykstant suirutei, Kinijos imperatorius liepė atsiųsti karinius dalinius, tačiau siongnu atsisakė tai padaryti ir 188 m. nužudė Kinijai palankų šanju . Jo sūnus bandė ieškoti prieglobsčio Kinijos sostinėje Čangane, tačiau pagalbos nesulaukęs, įsitvirtino , iš kur valdė visi vėlesni šanju.
Žlungant Han dinastijai, 216 m. šiaurės Kinijos karvedys naujai užtikrino valdžią tarp pietų siongnu, prijungdamas juos prie savo karalystės. Jis padalino siongnu į penkias dalis: kairiąją, dešiniąją, šiaurės, pietų ir centro. Šanju išlaikė tiesioginę valdžią tik vakarinėje dalyje. Čia jie pakeitė savo pavardę į kinišką Liu. 304 m. vėl suvienijo siongnu gentis ir sukūrė Han Džao karalystę, kuri nukariavo visą Šiaurinę Kiniją ir čia pradėjo "barbarų" viešpatavimą. Ši data Kinijos istoriografijoje yra laikoma laikotarpio pradžia.
Valdovai
Kaip ir ankstesnėje Siongnu imperijoje, Pietų siongnu buvo valdomi valdovo, tituluojamo (kin. 單于, pinyin: chányú), kuris atstovavo Luandi (kin. 攣鞮, pinyin: Luándī) klanui. Po 216 m. Luandi pakeitė savo klano pavadinimą į kinišką pavardę ir titulavosi Didžiaisiais šanju (kin. 大單于, pinyin: da chányú). Nepaisant to, šie šanju turėjo realią valdžią tik vakarinėje Pietų siongnu dalyje, Dziujuano vietovėje.
- 1. 醢落屍逐鞮單于 hǎiluò shìzhúdī dānyú (46 - 56)
- 2. 丘浮尤鞮單于 qiūfúyóudī dānyú (56 - 57)
- 3. 伊伐於慮鞮單于 yīfáyūlǜdī dānyú (57 - 59)
- 4. 醢童屍逐侯鞮單于 hǎitóng shìzhú hóudī dānyú (59 - 63)
- 5. 丘除車林鞮單于 qiūchúchē líndī dānyú (63)
- 6. 湖斜屍逐侯鞮單于 húxiéshìzhú hóudī dānyú (63 - 85)
- 7. 伊屠於閭鞮單于 yītú yūlǘdī dānyú (85 - 88)
- 8. 休蘭屍逐侯鞮單于 xiūlán shìzhú hóudī dānyú (88 - 93)
- 9. 安國單于 ānguó dānyú (93 - 94)
- 10. 亭獨屍逐侯鞮單于 tíngdú shìzhú hóudī dānyú (94 - 98)
- 11. 萬氏屍逐侯鞮單于 wànshì shìzhú hòudī dānyú (98 - 124)
- 12. 烏稽侯屍逐鞮單于 wūjīhóu shìzhú hòudī dānyú (124 - 128)
- 13. 去特若屍逐就單于 qùtè ruò shìzhú jiù dānyú (128 - 140);
- 車鈕單于 chēniǔ dānyú (140 - 143)
- 14. 呼蘭若屍逐就單于 hūlán ruò shìzhú jiù dānyú (143 - 147)
- 15. 伊陵屍逐就單于 yīlíng shìzhú jiù dānyú (147 - 172)
- 16. 屠特若屍逐就單于 tútèruò shìzhú jiù dānyú (172 - 177)
- 17. 呼征單于 hūzhēng dānyú (177 - 179)
- 18. 羌渠單于 qiāngqú dānyú (179 - 188)
- 19. 持至屍逐就單于 chízhì shìzhú jiù dānyú (188 - 195)
- 須卜骨都侯單于 xūbǔgǔ dōuhóu dānyú (188 - 189)
- 呼廚泉單于 hūchúquán dānyú (195 - 216)
- 劉豹 hūchúquán dānyú (216–260)
- 劉去卑 Liú Qùbēi (260–272)
- 劉誥升爰 Liú Gàoshēngyuán (272–309)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Pietiniai siongnu, Kas yra Pietiniai siongnu? Ką reiškia Pietiniai siongnu?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Pietu siongnu kin 南匈奴 pinyin Nan Xiōngnu klajokliu siongnu atsaka ir ju sukurtas ankstyvasis valstybinis darinys pripazines Kinijos valdzia ir egzistaves 48 304 m Jo teritorijos didzioji dalis buvo dabartineje Kinijos Vidineje Mongolijoje ir Sansi provincijoje bet taip pat apeme dalį Gansu Ningsia ir Sensi provinciju 南匈奴 Pietu SiongnuKinijos vasale 48 304 Location ofTeritorija oranzine II a Sostine nuo 188 m Valdymo forma MonarchijaSanju 48 56 pirmasis Hailuosi Dzudi 195 216 HucuciuanisEra Senove Įkurimas 48 m 48 Įkuriama Han Dzao 304 m IV a Pietu siongnu dalyvavo sunaikinant Dzin dinastijos Kinijos imperija ir yra laikomi vienais is viespatavusiais Siaures Kinijoje iki VI a pabaigos IstorijaPietu siongnu kaip atskiras valstybinis vienetas susiformavo po Siongnu imperijos zlugimo 18 48 laikais Dalis imperijos atiteko Kinijos imperijai ir buvo pavadinta Pietu siongnu tuo tarpu Siauriniai siongnu iki 89 m islaike nepriklausomybe o veliau pralaimeje sianbams ir Kinijai pradejo migracijas į vakarus Tokiu budu Pietu siongnu nuo II a buvo įsprausti tarp dvieju galybiu Kinijos imperijos pietuose ir sianbu konfederacijos siaureje Dazniausiai jie pripazino Kinijos vasaliteta nors trumpais laikotarpiais juos valde ir sianbai Siognu is dalies islaike klajoklinį gyvenimo buda gyvulinkyste kaip pagrindinį ekonomikos saltinį Todel vyko nuolatiniai nesutarimai su regione gyvenancia seslia kinu populiacija Tai ne karta inspiravo pietu siongnu sukilimus Vienas didziausiu įvyko 94 m valdant sanju Jis baigesi Anguo pralaimejimu ir Kinijai palankaus valdovo Tingdu Sidzu pasodinimu į sosta Krastas buvo priskiriamas administracinei ir salyje vyko sparti sinizacija kuri veike siongnu kultura ir silpnino ju tapatybe Nuo 143 m sanju prarao realia galia ir jau buvo tik nominaliai skiriami is Kinijos II a pabaigoje siongnu buvo įtraukti į Rytu Han dinastijos zlugima Salyje vykstant suirutei Kinijos imperatorius liepe atsiusti karinius dalinius taciau siongnu atsisake tai padaryti ir 188 m nuzude Kinijai palanku sanju Jo sunus bande ieskoti prieglobscio Kinijos sostineje Cangane taciau pagalbos nesulaukes įsitvirtino is kur valde visi velesni sanju Zlungant Han dinastijai 216 m siaures Kinijos karvedys naujai uztikrino valdzia tarp pietu siongnu prijungdamas juos prie savo karalystes Jis padalino siongnu į penkias dalis kairiaja desiniaja siaures pietu ir centro Sanju islaike tiesiogine valdzia tik vakarineje dalyje Cia jie pakeite savo pavarde į kiniska Liu 304 m vel suvienijo siongnu gentis ir sukure Han Dzao karalyste kuri nukariavo visa Siaurine Kinija ir cia pradejo barbaru viespatavima Si data Kinijos istoriografijoje yra laikoma laikotarpio pradzia ValdovaiKaip ir ankstesneje Siongnu imperijoje Pietu siongnu buvo valdomi valdovo tituluojamo kin 單于 pinyin chanyu kuris atstovavo Luandi kin 攣鞮 pinyin Luandi klanui Po 216 m Luandi pakeite savo klano pavadinima į kiniska pavarde ir titulavosi Didziaisiais sanju kin 大單于 pinyin da chanyu Nepaisant to sie sanju turejo realia valdzia tik vakarineje Pietu siongnu dalyje Dziujuano vietoveje 1 醢落屍逐鞮單于 hǎiluo shizhudi danyu 46 56 2 丘浮尤鞮單于 qiufuyoudi danyu 56 57 3 伊伐於慮鞮單于 yifayulǜdi danyu 57 59 4 醢童屍逐侯鞮單于 hǎitong shizhu houdi danyu 59 63 5 丘除車林鞮單于 qiuchuche lindi danyu 63 6 湖斜屍逐侯鞮單于 huxieshizhu houdi danyu 63 85 7 伊屠於閭鞮單于 yitu yulǘdi danyu 85 88 8 休蘭屍逐侯鞮單于 xiulan shizhu houdi danyu 88 93 9 安國單于 anguo danyu 93 94 10 亭獨屍逐侯鞮單于 tingdu shizhu houdi danyu 94 98 11 萬氏屍逐侯鞮單于 wanshi shizhu houdi danyu 98 124 12 烏稽侯屍逐鞮單于 wujihou shizhu houdi danyu 124 128 13 去特若屍逐就單于 qute ruo shizhu jiu danyu 128 140 車鈕單于 cheniǔ danyu 140 143 14 呼蘭若屍逐就單于 hulan ruo shizhu jiu danyu 143 147 15 伊陵屍逐就單于 yiling shizhu jiu danyu 147 172 16 屠特若屍逐就單于 tuteruo shizhu jiu danyu 172 177 17 呼征單于 huzheng danyu 177 179 18 羌渠單于 qiangqu danyu 179 188 19 持至屍逐就單于 chizhi shizhu jiu danyu 188 195 須卜骨都侯單于 xubǔgǔ dōuhou danyu 188 189 呼廚泉單于 huchuquan danyu 195 216 劉豹 huchuquan danyu 216 260 劉去卑 Liu Qubei 260 272 劉誥升爰 Liu Gaoshengyuan 272 309