Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Leonas Batista AlbertisSpėjamas Alberčio autoportretas metalo plokštelėjeGimė 1404 m vasario 14 d GenujaMirė 1472 m bala
Leon Battista Alberti
| Leonas Batista Albertis | |
|---|---|
| Spėjamas Alberčio autoportretas metalo plokštelėje | |
| Gimė | 1404 m. vasario 14 d. Genuja |
| Mirė | 1472 m. balandžio 25 d. (68 metai) Roma |
| Palaidotas (-a) | Šv. Kryžiaus bazilika, Florencija |
| Veikla | architektas, polimatas |
| Vikiteka | Leon Battista Alberti |
Leonas Batista Albertis (it. Leon Battista Alberti, 1404 m. vasario 14 d. – 1472 m. balandžio 25 d.) – XV a. italų renesanso architektas ir architektūros teoretikas. Vienas reikšmingiausių renesanso epochos architektų, polimatas, humanistas.
Biografija
Leonas Batista Albertis gimė 1404 m. vasario 14 d. Genujoje. Jis buvo kilęs iš pasiturinčių pirklių ir bankininkų giminės, kuri 1401 m. buvo ištremta iš Florencijos. Albertis su broliu Karlu buvo nesantuokiniais vaikais. Batista buvo jo krikšto vardas, vardą Leonas architektas prisiėmė vėliau. Jo tėvas Lorenzo Alberti, motina – tikriausiai našlė iš Bolonijos Bianca Fieschi. Albertis mokėsi literatūros Venecijoje, klasikines kalbas – Padujoje ir teisę – Bolonijos universitete. Jis daug keliavo po Italijos miestus, Vokietiją ir Žemutines Provincijas. 1421 m. mirė Alberčio tėvas. 1428 m. Albertis grįžo į Florenciją. 1431 m. tapo Grado patriarcho Biagio Molin sekretoriumi. 1432 m. jis buvo priimtas į popiežiaus kanceliarijos abreviatoriaus postą Romoje. Tai leido Alberčiui studijuoti Sen. Romos architektūrines liekanas. Leonas Batista Albertis rašė traktatus architektūros, tapybos, skulptūros, dramos, eilėraščių klausimais, netgi apie žirgus. Buvo tapytoju mėgėju. Būdamas 20 metų sukūrė lotynišką komediją, kuri buvo palaikyta naujai atrasta antikine. 1432 m. jis pradėjo filosofinį, kelių tomų traktatą Della famiglia („Apie šeimą“). 1435 m. Albertis parašė traktatą Della Pittura („Apie tapybą“), kuriame išdėstė taikymo teoriją vaizduojant trimačius objektus plokštumoje. Šį traktatą dedikavo Florencijos architektui Bruneleskiui (Bruneleskis pirmasis atrado linijinės perspektyvos taisykles).
Po Bruneleskio mirties 1446 m. Albertis tapo pirmaujančiu renesanso epochos architektu Italijoje. 1446 m. jo draugas Tommaso Parentucelli tapo popiežiumi Mikalojumi V ir priėmė Albertį į architektūros patarėjo postą restauracijos klausimais. 1450 m. Riminio valdytojas dalyvavo iškilmėse Romoje ir sutiko Albertį. Riminyje architektas Matteo de’ Pasti dirbo ties šventykla, skirta įamžinti Malatestos žygius, bei tapti pomirtine jo koplyčia. Albertis sukritikavo Matteo de’ Pasti projektus ir Malatesta pakvietė jį suplanuoti koplyčios eksterjerą. Projektai buvo sustabdyti 1461 m., kai Sigismondo Malatesta susipyko su popiežiumi ir pastarasis jį ekskomunikavo. 1454-1470 m. laikotarpyje Albertis kūrė Florencijos Santa Maria Novella bažnyčios fasadą. Projektą finansavo Giovanni Rucellai. Šiame fasade Albertis taikė geometrinius ir matematinius principus, kuriuos jau anksčiau buvo apibrėžęs Bruneleskis. Santa Maria Novella fasado dizainas tapo prototipu vėlesnės baroko stiliaus Švč. Jėzaus Vardo bažnyčios fasado projektui. Giovanni Rucellai Alberčiui užsakė sukurti Ručelajų rūmus Florencijoje (pradėti 1453 m.). Šių rūmų projektui buvo panaudotas Michelozzo kurtų pavyzdys. Pastato struktūra imituoja Romos Koliziejaus principus, kai vis aukštesni architektūriniai elementai yra vis lengvesni. Tai buvo pirmas toks statinys Italijoje nuo Sen. Romos laikų.
1460 m. Albertis pradėjo kurti Mantujos Šv. Sebastijono bažnyčią (XX a. pradžioje pertvarkyta į karo memorialą). Ši bažnyčia tapo pirmąja renesanso bažnyčia, kurioje buvo panaudotas graikiškojo kryžiaus išplanavimas su aukštutine ir žemutine bažnyčios dalimis. 1470 m. Albertis pradėjo projektuoti Šv. Andriaus (Sant’ Andrea) bažnyčią Mantujoje Ludoviko Gonzagos užsakymu. Albertis pats statybose nedalyvavo. Leonas Batista Albertis mirė 1472 m. balandžio 25 d. Romoje. Palaidotas Šv. Kryžiaus bazilikoje Florencijoje. Gyvenimo metu Albertis buvo vienu gerbiamiausių Italijos humanistų, dažnai laiką leido Florencijos, Urbino, Feraros ir Riminio miestuose, kurių įtakingos valdančios giminės buvo tapusios jo draugais. Svarbiausiu Alberčio indėliu į Vakarų kultūros istoriją laikomas 1452 m. dešimties knygų traktatas De re aedificatoria („Apie statinių meną“), kuris tapo pamatiniu renesanso architektūros vadovu ir jame yra anksčiausias išsamus renesanso epochos antikinės architektūros taisyklių aprašymas. Alberčio idėjos paveikė daugelį vėlesnių renesanso asmenybių, tarp kurių Leonardas da Vinčis ir Mikelandželas.
Darbų galerija
- Tempio Malatestiano fasadas, Riminis
- Santa Maria Novella bažnyčios fasadas, Florencija
- Šv. Andriaus bažnyčios fasadas, Mantuja
- Tempietto del Santo Sepolcro, Šv. Pankracijaus bažnyčios Ručelajų koplyčioje, Florencija
- Feraros katedros kampanilė, nebaigta, priskiriama Alberčiui, Ferara
- Ručelajų rūmų fasadas, piešinys, Florencija
Šaltiniai
- Encyclopaedia Britannica
- L'Enciclopedia Italiana
- Lilian H. Zirpolo. Historical Dictionary of Renaissance Art. The Scarecrow Press, Inc. - 2008. p. 4-5
Nuorodos
- Tinklalapis, skirtas Leonui Batistai Alberčiui Archyvuota kopija 2014-10-10 iš Wayback Machine projekto.
- Albertis WGA tinklalapyje
- The New York Times, Anthony Frafton, 2000
- Alberčio biografija Giorgio Vasari „Le Vite“ (anglų k.) Archyvuota kopija 2013-12-27 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Leon Battista Alberti, Kas yra Leon Battista Alberti? Ką reiškia Leon Battista Alberti?
Leonas Batista AlbertisSpejamas Albercio autoportretas metalo plokstelejeGime 1404 m vasario 14 d GenujaMire 1472 m balandzio 25 d 68 metai RomaPalaidotas a Sv Kryziaus bazilika FlorencijaVeikla architektas polimatasVikiteka Leon Battista Alberti Leonas Batista Albertis it Leon Battista Alberti 1404 m vasario 14 d 1472 m balandzio 25 d XV a italu renesanso architektas ir architekturos teoretikas Vienas reiksmingiausiu renesanso epochos architektu polimatas humanistas BiografijaLeonas Batista Albertis gime 1404 m vasario 14 d Genujoje Jis buvo kiles is pasiturinciu pirkliu ir bankininku gimines kuri 1401 m buvo istremta is Florencijos Albertis su broliu Karlu buvo nesantuokiniais vaikais Batista buvo jo kriksto vardas varda Leonas architektas prisieme veliau Jo tevas Lorenzo Alberti motina tikriausiai nasle is Bolonijos Bianca Fieschi Albertis mokesi literaturos Venecijoje klasikines kalbas Padujoje ir teise Bolonijos universitete Jis daug keliavo po Italijos miestus Vokietija ir Zemutines Provincijas 1421 m mire Albercio tevas 1428 m Albertis grįzo į Florencija 1431 m tapo Grado patriarcho Biagio Molin sekretoriumi 1432 m jis buvo priimtas į popieziaus kanceliarijos abreviatoriaus posta Romoje Tai leido Alberciui studijuoti Sen Romos architekturines liekanas Leonas Batista Albertis rase traktatus architekturos tapybos skulpturos dramos eilerasciu klausimais netgi apie zirgus Buvo tapytoju megeju Budamas 20 metu sukure lotyniska komedija kuri buvo palaikyta naujai atrasta antikine 1432 m jis pradejo filosofinį keliu tomu traktata Della famiglia Apie seima 1435 m Albertis parase traktata Della Pittura Apie tapyba kuriame isdeste taikymo teorija vaizduojant trimacius objektus plokstumoje Sį traktata dedikavo Florencijos architektui Bruneleskiui Bruneleskis pirmasis atrado linijines perspektyvos taisykles Po Bruneleskio mirties 1446 m Albertis tapo pirmaujanciu renesanso epochos architektu Italijoje 1446 m jo draugas Tommaso Parentucelli tapo popieziumi Mikalojumi V ir prieme Albertį į architekturos patarejo posta restauracijos klausimais 1450 m Riminio valdytojas dalyvavo iskilmese Romoje ir sutiko Albertį Riminyje architektas Matteo de Pasti dirbo ties sventykla skirta įamzinti Malatestos zygius bei tapti pomirtine jo koplycia Albertis sukritikavo Matteo de Pasti projektus ir Malatesta pakviete jį suplanuoti koplycios eksterjera Projektai buvo sustabdyti 1461 m kai Sigismondo Malatesta susipyko su popieziumi ir pastarasis jį ekskomunikavo 1454 1470 m laikotarpyje Albertis kure Florencijos Santa Maria Novella baznycios fasada Projekta finansavo Giovanni Rucellai Siame fasade Albertis taike geometrinius ir matematinius principus kuriuos jau anksciau buvo apibrezes Bruneleskis Santa Maria Novella fasado dizainas tapo prototipu velesnes baroko stiliaus Svc Jezaus Vardo baznycios fasado projektui Giovanni Rucellai Alberciui uzsake sukurti Rucelaju rumus Florencijoje pradeti 1453 m Siu rumu projektui buvo panaudotas Michelozzo kurtu pavyzdys Pastato struktura imituoja Romos Koliziejaus principus kai vis aukstesni architekturiniai elementai yra vis lengvesni Tai buvo pirmas toks statinys Italijoje nuo Sen Romos laiku 1460 m Albertis pradejo kurti Mantujos Sv Sebastijono baznycia XX a pradzioje pertvarkyta į karo memoriala Si baznycia tapo pirmaja renesanso baznycia kurioje buvo panaudotas graikiskojo kryziaus isplanavimas su aukstutine ir zemutine baznycios dalimis 1470 m Albertis pradejo projektuoti Sv Andriaus Sant Andrea baznycia Mantujoje Ludoviko Gonzagos uzsakymu Albertis pats statybose nedalyvavo Leonas Batista Albertis mire 1472 m balandzio 25 d Romoje Palaidotas Sv Kryziaus bazilikoje Florencijoje Gyvenimo metu Albertis buvo vienu gerbiamiausiu Italijos humanistu daznai laika leido Florencijos Urbino Feraros ir Riminio miestuose kuriu įtakingos valdancios gimines buvo tapusios jo draugais Svarbiausiu Albercio indeliu į Vakaru kulturos istorija laikomas 1452 m desimties knygu traktatas De re aedificatoria Apie statiniu mena kuris tapo pamatiniu renesanso architekturos vadovu ir jame yra anksciausias issamus renesanso epochos antikines architekturos taisykliu aprasymas Albercio idejos paveike daugelį velesniu renesanso asmenybiu tarp kuriu Leonardas da Vincis ir Mikelandzelas De re aedificatoriaDarbu galerijaTempio Malatestiano fasadas Riminis Santa Maria Novella baznycios fasadas Florencija Sv Andriaus baznycios fasadas Mantuja Tempietto del Santo Sepolcro Sv Pankracijaus baznycios Rucelaju koplycioje Florencija Feraros katedros kampanile nebaigta priskiriama Alberciui Ferara Rucelaju rumu fasadas piesinys FlorencijaSaltiniaiEncyclopaedia Britannica L Enciclopedia Italiana Lilian H Zirpolo Historical Dictionary of Renaissance Art The Scarecrow Press Inc 2008 p 4 5NuorodosVikiteka Leon Battista Alberti vaizdine ir garsine medziagaTinklalapis skirtas Leonui Batistai Alberciui Archyvuota kopija 2014 10 10 is Wayback Machine projekto Albertis WGA tinklalapyje The New York Times Anthony Frafton 2000 Albercio biografija Giorgio Vasari Le Vite anglu k Archyvuota kopija 2013 12 27 is Wayback Machine projekto