Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Petras Purėnas
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Petras Purėnas (1894 m. liepos 14 d. Kuosėnai, Kupiškio valsčius – 1965 m. spalio 30 d. Panevėžys) – Lietuvos kariuomenės administracijos majoras.
Biografija
Gimė pasiturinčio Kuosėnų valstiečio Andriaus Purono šeimoje, buvo jauniausias vaikas šeimoje. Pradžios mokyklą lankė Kupiškyje, šalia bažnyčios esančiame, dabartinio muziejaus, pastate. Ten pat užbaigė dviklasę mokyklą. 1910 m. įstojo į Ilūkštos (dab. Latvija) mokytojų seminariją. Baigęs 3 seminarijos kursus 1914 m. mobilizuotas į carinės Rusijos kariuomenę, užsitarnavo praporščiko laipsnį. 1917 m. dar mokėsi Polocko gimnazijoje. 1918 m. grįžo į Lietuvą.
1919 m. birželio mėn. kaip naujokas paskirtas į būrį prie mokomosios komandos Lietuvos kariuomenėje. Būdamas pakankamai išsilavinęs ir turintis karinės patirties buvo numatytas kandidatu į karo mokyklą. Dirbo Generalinio štabo rikiuotės skyriaus raštininku. 1920 m. paskirtas į Kauno miesto komendantūrą. 1926 m. suteiktas vyr. leitenanto laipsnis.
1926 m. vedė iš kilmingos bajorų giminės kilusią caro armijos pulkininko dukrą Eugeniją Lukinskaitę. Užaugino dvi dukras – Gražiną Beinartienę, pedagogę ir Violetą Dubrindienę, medicinos darbuotoją.
Nuo 1931 m. tarnavo antrame artilerijos pulke Kėdainiuose. 1932 m. pradžioje suteiktas kapitono laipsnis. 1934 m. baigė DK Vytauto aukštųjų karininkų kursų administracijos skyriaus II-ją laidą. 1937 m. perkeltas į Linkaičius, Ginklavimo valdybos padalinį ir paskirtas remonto dirbtuvių viršininku, bataliono vado teisėmis. 1938 m. suteiktas Lietuvos kariuomenės majoro laipsnis.
Už uolų ir sąžiningą darbą Lietuvos kariuomenėje 1928 m. apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės 10 metų jubiliejaus medaliu, o 1934 m. – Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu.
Tarnaudamas Lietuvos kariuomenėje nusipirko Kuosėnų kaime 20 ha žemės, pasistatė namą. Išėjęs į pensiją norėjo jį nuomoti ir atvažiuoti vasaroti. Tačiau, Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, buvo atleistas iš tarnybos. Taip jis buvo priverstas grįžti į Kuosėnų kaimą, į savo namus, kurių dar nebuvo spėjęs įsirengti. Ten turėjo slapstytis, kad neišvežtų į Sibirą.
Ūkininkavo iki 1949 m. Dirbti žemę, kuri keletą metų buvo mažai dirbama, buvo nelengva. Pasisamdė traktorių iš Mašinų traktorių nuomos punktų. Kaimas tuomet pirmą kartą pamatė ariantį vikšrinį traktorių. Jo darbo pažiūrėti susirinkdavo pusė kaimo.
1949 m. suvarius valstiečius į kolūkius, pradėjo dirbti vyriausiuoju buhalteriu. Būdamas išsilavinęs, gerai mokėdamas rusų kalbą, nesunkiai perkando apskaitą. Pas jį mokytis važiuodavo aplinkinių kolūkių buhalteriai. Pablogėjus sveikatai, 1964 m. persikėlė į Panevėžį pas dukras.
Palaidotas .
Bendradarbiavimas spaudoje
Rašė ir talpino straipsnius karo mokslo ir literatūros žurnale „Mūsų žinynas”. Parašė knygą „1831 m. sukilimas Lietuvoje“. Ji per keletą numerių buvo atspausdinta žurnale „Mūsų žinynas“. Atskira knyga ji išleista 1931 m. Kaune, „Spindulio“ bendrovės spaustuvėje.
Knygos įvade P. Purėnas rašo: „Iš tiesų, 1831 m. sukilimas buvo įkvėptas ir įvykdytas daugiausia tų pačių patriotų ir romantikų, kuriems teko valdyti ir laidoti Lietuvos-Lenkijos valstybę. Ir nors toji bajoriškoji Lietuvos-Lenkijos valstybė ir toji 1831 m. revoliucija mums, lietuviams, gal daugiau blogo, kaip gero davė, vienok iš to, anaiptol, negalime daryti išvadų, kad tuo mūsų istorijos laikotarpiu neprivalome domėtis. Yra pripažintas moksliškas dėsnis, kad tauta daugiau susideda iš mirusiųjų, nei gyvų. Taigi, norint pažinti tautą, reikia pažinti jos praeitį, o ją galime pažinti tik visapusiškai išstudijavus istoriją; gi 1831 m. sukilimas yra mūsų tautos istorijos lapas, galis mus daug ko gero pamokyti. Nors tie idealai ir tikslai, dėl kurių tos gadynės lietuviai grūmėsi su priešu, dabartinėmis mūsų akimis žiūrint, ne visai atitiko mūsų tautos interesus, vienok tas narsumas, tas pasišventimas ir pasiaukojimas, kurį lietuviai ir ypač žemaičiai sukilime parodė, gali būti ir dabar mums pavyzdžiu, kovojant dėl realizavimo galutinio mūsų tautos idealo.“
Antroji P. Purėno knyga apie Europos šalių artileriją, dar nesurasta, nes bibliotekų fonduose jos nėra. Ji buvo rasta griaunant parduotą Purėnų namą, po P. Purėno mirties. Nupirkę namą, naujieji šeimininkai jį nugriovė. Atliekų krūvoje mėtėsi ir parašytų knygų egzemplioriai, matyt, išslapstyti nuo nereikalingų akių ir vėliau pamiršti. Kaimynų vaikai po vieną jų egzempliorių paėmė.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Petras Purėnas, Kas yra Petras Purėnas? Ką reiškia Petras Purėnas?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Petras Purenas 1894 m liepos 14 d Kuosenai Kupiskio valscius 1965 m spalio 30 d Panevezys Lietuvos kariuomenes administracijos majoras BiografijaGime pasiturincio Kuosenu valstiecio Andriaus Purono seimoje buvo jauniausias vaikas seimoje Pradzios mokykla lanke Kupiskyje salia baznycios esanciame dabartinio muziejaus pastate Ten pat uzbaige dviklase mokykla 1910 m įstojo į Ilukstos dab Latvija mokytoju seminarija Baiges 3 seminarijos kursus 1914 m mobilizuotas į carines Rusijos kariuomene uzsitarnavo praporsciko laipsnį 1917 m dar mokesi Polocko gimnazijoje 1918 m grįzo į Lietuva 1919 m birzelio men kaip naujokas paskirtas į burį prie mokomosios komandos Lietuvos kariuomeneje Budamas pakankamai issilavines ir turintis karines patirties buvo numatytas kandidatu į karo mokykla Dirbo Generalinio stabo rikiuotes skyriaus rastininku 1920 m paskirtas į Kauno miesto komendantura 1926 m suteiktas vyr leitenanto laipsnis 1926 m vede is kilmingos bajoru gimines kilusia caro armijos pulkininko dukra Eugenija Lukinskaite Uzaugino dvi dukras Grazina Beinartiene pedagoge ir Violeta Dubrindiene medicinos darbuotoja Nuo 1931 m tarnavo antrame artilerijos pulke Kedainiuose 1932 m pradzioje suteiktas kapitono laipsnis 1934 m baige DK Vytauto aukstuju karininku kursu administracijos skyriaus II ja laida 1937 m perkeltas į Linkaicius Ginklavimo valdybos padalinį ir paskirtas remonto dirbtuviu virsininku bataliono vado teisemis 1938 m suteiktas Lietuvos kariuomenes majoro laipsnis Uz uolu ir sazininga darba Lietuvos kariuomeneje 1928 m apdovanotas Lietuvos nepriklausomybes 10 metu jubiliejaus medaliu o 1934 m Didziojo Lietuvos kunigaikscio Gedimino IV laipsnio ordinu Tarnaudamas Lietuvos kariuomeneje nusipirko Kuosenu kaime 20 ha zemes pasistate nama Isejes į pensija norejo jį nuomoti ir atvaziuoti vasaroti Taciau Lietuva okupavus Sovietu Sajungai buvo atleistas is tarnybos Taip jis buvo priverstas grįzti į Kuosenu kaima į savo namus kuriu dar nebuvo spejes įsirengti Ten turejo slapstytis kad neisveztu į Sibira ukininkavo iki 1949 m Dirbti zeme kuri keleta metu buvo mazai dirbama buvo nelengva Pasisamde traktoriu is Masinu traktoriu nuomos punktu Kaimas tuomet pirma karta pamate ariantį viksrinį traktoriu Jo darbo paziureti susirinkdavo puse kaimo 1949 m suvarius valstiecius į kolukius pradejo dirbti vyriausiuoju buhalteriu Budamas issilavines gerai mokedamas rusu kalba nesunkiai perkando apskaita Pas jį mokytis vaziuodavo aplinkiniu kolukiu buhalteriai Pablogejus sveikatai 1964 m persikele į Panevezį pas dukras Palaidotas Bendradarbiavimas spaudojeRase ir talpino straipsnius karo mokslo ir literaturos zurnale Musu zinynas Parase knyga 1831 m sukilimas Lietuvoje Ji per keleta numeriu buvo atspausdinta zurnale Musu zinynas Atskira knyga ji isleista 1931 m Kaune Spindulio bendroves spaustuveje Knygos įvade P Purenas raso Is tiesu 1831 m sukilimas buvo įkveptas ir įvykdytas daugiausia tu paciu patriotu ir romantiku kuriems teko valdyti ir laidoti Lietuvos Lenkijos valstybe Ir nors toji bajoriskoji Lietuvos Lenkijos valstybe ir toji 1831 m revoliucija mums lietuviams gal daugiau blogo kaip gero dave vienok is to anaiptol negalime daryti isvadu kad tuo musu istorijos laikotarpiu neprivalome dometis Yra pripazintas moksliskas desnis kad tauta daugiau susideda is mirusiuju nei gyvu Taigi norint pazinti tauta reikia pazinti jos praeitį o ja galime pazinti tik visapusiskai isstudijavus istorija gi 1831 m sukilimas yra musu tautos istorijos lapas galis mus daug ko gero pamokyti Nors tie idealai ir tikslai del kuriu tos gadynes lietuviai grumesi su priesu dabartinemis musu akimis ziurint ne visai atitiko musu tautos interesus vienok tas narsumas tas pasisventimas ir pasiaukojimas kurį lietuviai ir ypac zemaiciai sukilime parode gali buti ir dabar mums pavyzdziu kovojant del realizavimo galutinio musu tautos idealo Antroji P Pureno knyga apie Europos saliu artilerija dar nesurasta nes biblioteku fonduose jos nera Ji buvo rasta griaunant parduota Purenu nama po P Pureno mirties Nupirke nama naujieji seimininkai jį nugriove Atlieku kruvoje metesi ir parasytu knygu egzemplioriai matyt isslapstyti nuo nereikalingu akiu ir veliau pamirsti Kaimynu vaikai po viena ju egzemplioriu paeme