Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Pedologija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Dirvotyra – mokslas tiriantis dirvožemio kilmę, sandarą, fizines ir chemines savybes, derlingumą, geografinį pasiskirstymą, kitimą dėl ūkininkavimo ir racionalų naudojimą.
Svarbiausias uždavinys – ieškoti tinkamiausių būdų dirvožemius produktyvinti. Naudijamasi lauko (ekspediciniais ir stacionariniais) metodais. Dirvotyra labai reikšminga žemdirbystei, miškininkystei. Dirvotyra teikia duomenų, kaip dirvožemius daryti derlingesnius, kaip juos tręšti, melioruoti (drėkinti, sausinti, kalkinti, gipsinti), kaip išvengti jų erozijos.
Istorija
Dirvožemių aprašymų yra jau antikos (Teofrasto, Katono) darbuose. Moksliškai tirti dirvožemius pradėta XVIII amžiuje. XVIII pabaigoje ir XIX a. pradžioje dirvodaros raidą ypač paspartino A. Tėro (Thear) ir J. Lybigo (Liebig) darbai (humanistinė augalų mitybos ir augalų mineralinės mitybos teorijos). V. Dokučiajevas monografijoje „Rusijos juodžemis“ (1883) suformulavo genetinės dirvotyros svarbiausia teiginį: dirvožemis yra savarankiškas istorinis gamtos kūnas, dėl gyvųjų organizmų poveikio susidaręs paviršiniuose uolienos sluoksniuose. Dokučiajevas taip pat krypties pradininkas. Rusijoje agronominė dirvotyros kryptis atsirado XIX a. pabaigoje (pradininkas P. Kostyčevas; ištyrė augalų ir mikroorganizmų įtaką dirvožemių raidai, derlingumui), XX a. pradžioje – chemijos kryptis (K. Gedroicas; sukūrė dirvožemių koloidų chemijos pagrindus ir tuo padėjo geriau suprasti dirvodaros procesų esmę). XX a. 3 d-metyje atsirado dirvodaros biocheminė kryptis (V. Vernadskis; tyrė, kaip dirvodarą veikia gyvieji organizmai). XX a. 4 d-metyje atsirado naujos dirvotyros šakos (dirvožemio chemija, fizika, mineralogija, mikrobiologija). Po to susikūrė pasaulyje garsios JAV, Vokietijos, Prancūzijos dirvožemininkų mokyklos.
Lietuvoje
Lietuvoje dirvotyra atsirado 1819 m., kai Vilniaus universitete buvo įsteigta žemės ūkio mokslų katedra, kurios profesorius A. Očapovskis tyrė dirvožemių susidarymą, jų granuliometrinę sudėtį, suklasifikavo krašto dirvožemius pagal jų tinkamumą auginti tam tikrus žemės ūkio augalus (1825). XIX a. pabaigoje Lietuvos dirvožemius tyrė V. Časlavskis, XX a. pr. – S. Miklaševskis, 1922–1940 Kauno universitete, Žemės ūkio akademijoje – J. Tonkūnas. 1930 m. V. Ruokis suklasifikavo Lietuvos dirvožemius pagal drėgmės režimą, reljefą, granuliometrinę sudėtį, 1936 m. parengė Pietų Lietuvos dirvožemių žemėlapį. 1930 m. išėjo jo knyga „Dirvožemio mokslas“, 1933 m. – „Lietuvos dirvožemių reakcija“, 1939 m. – „Pietų Lietuvos dirvožemiai“. Bandymų stočių dirvožemius tyrė B. Baginskas ir M. Žemaitis.
Po II pasaulinio karo Lietuvoje dirvožemius tirti ir kartografuoti pradėjo Žemės ūkio institutas (įkurtas 1946 m.). 1952–1956 tą darbą dirbo Žemdirbystės ir dirvožemio institutas, nuo 1956 m. Lietuvos žemdirbystės institutas, jo Vokės filialas, bandymų stotys, nuo 1961 m. ir Žemėtvarkos institutas. Dirvožemius tiria ir šalies universitetų dirvožemininkai. 1946–1953 buvo parengta Lietuvos dirvožemių genetinė klasifikacija. 1951 m. išleistas pirmasis Lietuvos dirvožemių žemėlapis. 1961 m. baigta rengti Lietuvos dirvožemių bonitavimo metodika. Iki 1970 m. parengtas Lietuvos žemės kadastras, iki 1973 sudaryti visų Lietuvos ūkių dirvožemių žemėlapiai, parengtos dirvų kalkinimo ir jų maisto medžiagų kartogramos. Lietuvos dirvožemiai tiriami dar ir Vandens ūkio institute (melioracijos ir dirvožemių erozijos stabdymo problemos). Miškų institutas parengė dirvožemių tyrimo, kartografavimo ir bonitavimo metodiką, sudarė miškų dirvožemių ir miško augaviečių klasifikacijas.
Knygos
Dirvotyros klausimais išleista knygų:
- A. Majerio ir B. Baginskio „Lietuvos TSR dirvožemiai“ (1958),
- V. Mališausko ir J. Vaitiekūno „Žemės ek. vertinimas ir jo panaudojimas“ (1963),
- autorių kolektyvo „Lietuvos TSR dirvožemiai“ (1965),
- autorių kolektyvo „Lietuvos TSR žemės kadastras“ (1970),
- M. Vaičio „Pietų Pabaltijos miškų dirvožemių genezė ir savybės“ (1975, rus.),
- autorių kolektyvo „Dirvožemio mokslas ir geologijos pagrindai“ (1977),
- autorių kolektyvo „Lietuvos TSR velėniniai jauriniai dirvožemiai“ (1978),
- M. Vaičio ir kitų „Miškų dirvožemių žinynas“ (1979),
- V. Knašio „Dirvožemių kalkinimas“ (1985),
- V. Danilevičiaus „Melioracinė dirvotyra“ (1986),
- autorių kolektyvo „Žemės kadastras“ (1989),
- autorių kolektyvo „Dirvotyra“ (1996),
- autorių kolektyvo „Sisteminis dirvotyros terminų žodynėlis“ (1997),
- Lietuvos dirvožemiai: kolektyvinė monografija /redaktoriai Eidukevičienė M., Vasiliauskienė V. //Lietuvos. mokslas, 32 knyga. - 1244 p (2001).
Svarbiausios šakos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Pedologija, Kas yra Pedologija? Ką reiškia Pedologija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Dirvotyra mokslas tiriantis dirvozemio kilme sandara fizines ir chemines savybes derlinguma geografinį pasiskirstyma kitima del ukininkavimo ir racionalu naudojima Svarbiausias uzdavinys ieskoti tinkamiausiu budu dirvozemius produktyvinti Naudijamasi lauko ekspediciniais ir stacionariniais metodais Dirvotyra labai reiksminga zemdirbystei miskininkystei Dirvotyra teikia duomenu kaip dirvozemius daryti derlingesnius kaip juos tresti melioruoti drekinti sausinti kalkinti gipsinti kaip isvengti ju erozijos IstorijaDirvozemiu aprasymu yra jau antikos Teofrasto Katono darbuose Moksliskai tirti dirvozemius pradeta XVIII amziuje XVIII pabaigoje ir XIX a pradzioje dirvodaros raida ypac paspartino A Tero Thear ir J Lybigo Liebig darbai humanistine augalu mitybos ir augalu mineralines mitybos teorijos V Dokuciajevas monografijoje Rusijos juodzemis 1883 suformulavo genetines dirvotyros svarbiausia teiginį dirvozemis yra savarankiskas istorinis gamtos kunas del gyvuju organizmu poveikio susidares pavirsiniuose uolienos sluoksniuose Dokuciajevas taip pat krypties pradininkas Rusijoje agronomine dirvotyros kryptis atsirado XIX a pabaigoje pradininkas P Kostycevas istyre augalu ir mikroorganizmu įtaka dirvozemiu raidai derlingumui XX a pradzioje chemijos kryptis K Gedroicas sukure dirvozemiu koloidu chemijos pagrindus ir tuo padejo geriau suprasti dirvodaros procesu esme XX a 3 d metyje atsirado dirvodaros biochemine kryptis V Vernadskis tyre kaip dirvodara veikia gyvieji organizmai XX a 4 d metyje atsirado naujos dirvotyros sakos dirvozemio chemija fizika mineralogija mikrobiologija Po to susikure pasaulyje garsios JAV Vokietijos Prancuzijos dirvozemininku mokyklos Lietuvoje Lietuvoje dirvotyra atsirado 1819 m kai Vilniaus universitete buvo įsteigta zemes ukio mokslu katedra kurios profesorius A Ocapovskis tyre dirvozemiu susidaryma ju granuliometrine sudetį suklasifikavo krasto dirvozemius pagal ju tinkamuma auginti tam tikrus zemes ukio augalus 1825 XIX a pabaigoje Lietuvos dirvozemius tyre V Caslavskis XX a pr S Miklasevskis 1922 1940 Kauno universitete Zemes ukio akademijoje J Tonkunas 1930 m V Ruokis suklasifikavo Lietuvos dirvozemius pagal dregmes rezima reljefa granuliometrine sudetį 1936 m parenge Pietu Lietuvos dirvozemiu zemelapį 1930 m isejo jo knyga Dirvozemio mokslas 1933 m Lietuvos dirvozemiu reakcija 1939 m Pietu Lietuvos dirvozemiai Bandymu stociu dirvozemius tyre B Baginskas ir M Zemaitis Po II pasaulinio karo Lietuvoje dirvozemius tirti ir kartografuoti pradejo Zemes ukio institutas įkurtas 1946 m 1952 1956 ta darba dirbo Zemdirbystes ir dirvozemio institutas nuo 1956 m Lietuvos zemdirbystes institutas jo Vokes filialas bandymu stotys nuo 1961 m ir Zemetvarkos institutas Dirvozemius tiria ir salies universitetu dirvozemininkai 1946 1953 buvo parengta Lietuvos dirvozemiu genetine klasifikacija 1951 m isleistas pirmasis Lietuvos dirvozemiu zemelapis 1961 m baigta rengti Lietuvos dirvozemiu bonitavimo metodika Iki 1970 m parengtas Lietuvos zemes kadastras iki 1973 sudaryti visu Lietuvos ukiu dirvozemiu zemelapiai parengtos dirvu kalkinimo ir ju maisto medziagu kartogramos Lietuvos dirvozemiai tiriami dar ir Vandens ukio institute melioracijos ir dirvozemiu erozijos stabdymo problemos Misku institutas parenge dirvozemiu tyrimo kartografavimo ir bonitavimo metodika sudare misku dirvozemiu ir misko augavieciu klasifikacijas KnygosDirvotyros klausimais isleista knygu A Majerio ir B Baginskio Lietuvos TSR dirvozemiai 1958 V Malisausko ir J Vaitiekuno Zemes ek vertinimas ir jo panaudojimas 1963 autoriu kolektyvo Lietuvos TSR dirvozemiai 1965 autoriu kolektyvo Lietuvos TSR zemes kadastras 1970 M Vaicio Pietu Pabaltijos misku dirvozemiu geneze ir savybes 1975 rus autoriu kolektyvo Dirvozemio mokslas ir geologijos pagrindai 1977 autoriu kolektyvo Lietuvos TSR veleniniai jauriniai dirvozemiai 1978 M Vaicio ir kitu Misku dirvozemiu zinynas 1979 V Knasio Dirvozemiu kalkinimas 1985 V Danileviciaus Melioracine dirvotyra 1986 autoriu kolektyvo Zemes kadastras 1989 autoriu kolektyvo Dirvotyra 1996 autoriu kolektyvo Sisteminis dirvotyros terminu zodynelis 1997 Lietuvos dirvozemiai kolektyvine monografija redaktoriai Eidukeviciene M Vasiliauskiene V Lietuvos mokslas 32 knyga 1244 p 2001 Svarbiausios sakosDirvodara Dirvozemio chemija Dirvozemio fizika Dirvozemio hidrologija