54 52 36 š pl 24 01 20 r ilg 54 87667 š pl 24 02222 r ilg 54 87667 24 02222 Pažaislio vienuolynasOrdinas KamalduliaiFund
Pažaislio vienuolynas

54°52′36″ š. pl. 24°01′20″ r. ilg. / 54.87667°š. pl. 24.02222°r. ilg.
Pažaislio vienuolynas | |
---|---|
Ordinas | Kamalduliai |
Fundatorius | Kristupas Zigmantas Pacas |
Įkurtas | 1664 |
Pažaislio vienuolynas – pastatų ansamblis Pažaislyje, Kauno marių šiaurės-vakariniame krante, T. Masiulio g. 31 (Kaunas). Kraštovaizdžio architektūros draustinis, viena iš katalikiškos piligrimystės vietų Kauno arkivyskupijoje.
Architektūra
Ansamblis laikomas vienu geriausių brandžiojo baroko pavyzdžių Šiaurės ir Rytų Europoje. Tai vienas iš dviejų Lietuvoje išlikusių vienuolynų ir bažnyčių ansamblių (kitas Tytuvėnuose). Pagrindiniai pastatai sugrupuoti simetriškai pagal išilginę kompozicinę vakarų-rytų krypties ašį, prie kurios išdėstyti pastatai (foresterija, oficinos, vienuolynas, eremo nameliai).
Svarbiausias ansamblio akcentas – bažnyčia. Ji barokinė, lotyniško kryžiaus plano, turi šešiabriaunį 53 m aukščio kupolą (su žibintu ir kryžiumi). Pietų fasade įrengtas saulės laikrodis. Vienuolyno korpusai (kartu su galerijomis) 1-2 aukštų. Jų sienos tinkuotos, langų ir durų apvadai pilko smiltainio. Pagrindinę ansamblio teritoriją juosia 2,5 m aukščio vientisa mūro tvora, dengta čerpėmis. Komplekso planas primena vienuolių kamaldulių herbą – du balandžius, geriančius iš vienos taurės.
- Vienuolyno bažnyčia
- Vienuolyno ansamblis
- Didieji vartai
- Vienuolynas iš oro
Istorija
Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblis pastatytas XVII–XVIII a. funduojant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Didžiajam kancleriui Kristupui Zigmantui Pacui. 1660 m. jis kreipėsi į Kamaldulių ordino vyresnybę Romoje, raštu pasižadėdamas finansuoti vienuolyno ir bažnyčios statybą Lietuvoje. Netrukus, gavęs aukščiausiosios bažnytinės vadovybės palaiminimą, kartu su architektu ir keliais Krokuvos Bielianų kamaldulių vienuoliais netoli Kauno surado planuojamam statyti vienuolynui tinkamą vietą – Pažaislį. Šią gražią miškingą vietovę fundatorius nupirko iš Kauno žemės teisėjo ir pavadino Ramybės (Taikos) kalnu (Mons Pacis).
Statyba
Sakralinį kompleksą kūrė Italijos menininkai: architektai Džambatista Fredianis (it. Frediani Giambattista), broliai Pjetras ir Karlas Putiniai (Puttini) (nuo 1674 m.). Skulptorius iš Lombardijos Džovanis Merlis (it. Giovanni Battista Merli) 1674–1676 m. figūriniais ir ornamentiniais stiuko lipdiniais dekoravo interjerą, vokiečių kilmės Mikalojus Volšeidas (vok. Wülscheid) sukūrė bažnyčios fasado ir Didžiųjų vartų skulptūras. Dailininkas iš Florencijos Mikelandželas Palonis (it. Michele Arcangelo Palloni) nutapė 140 įvairaus dydžio ir siužetų freskų, paveikslus altoriams bei portretus, o Džiuzepė Rosis (it. Giuseppe Rossi) sukūrė bažnyčios kupolo freską.
Ansamblis buvo statomas iš degtų plytų. Apdailai naudotas smiltainis, marmuras, medis, spalvotieji metalai. Pagal iš anksto pateiktus brėžinius juodo ir rausvo marmuro gaminiai buvo ruošiami netoli Krokuvos esančiose marmuro laužyklose ir sausumos bei vandens keliais gabenami pro Varšuvą, Dancingą, Karaliaučių į Pažaislį.
1664 m. lapkričio 3 d. įvyko iškilminga vienuolyno fundacija ir akto pasirašymas. Fundatorius bažnyčią numatė kaip savo šeimos mauzoliejų, kuris įrengtas po prieangiu, taip išreiškiant nusižeminimą ir nuolankumą Dievui. 1667 m. pašventintas bažnyčios kertinis akmuo. 1681 m. baigta bokštų statyba. K. Z. Pacas mirė 1684 m., nebaigęs vienuolyno statybos. Jo pradėtą darbą tęsė giminaitis Mykolas Kazimieras Pacas. Apie 1696 m. baigta bažnyčios statyba, 1712 m. užbaigti apdailos darbai, 1712 m. spalio 15 d. konsekravo Vilniaus vyskupas Konstantinas Kazimieras Bžostovskis.
Rekonstrukcija
1718–1755 m. perplanuoti vienuolyno kiemai, pastatyta naujų pagalbinių pastatų. 1755 m. nuo žaibo bažnyčioje kilęs gaisras sunaikino stogo dangą, apgadino virš zakristijos esančią bibliotekos salę ir kitas patalpas.
1812 m. vienuolyną apiplėšė prancūzų kariuomenė.
Uždarymas ir pritaikymas stačiatikybei
Po 1831 m. sukilimo numalšinimo caro Nikolajaus I įsakymu 1831 m. vienuolynas uždarytas dėl tariamo vienuolių dalyvavimo sukilime. 1832–1845 m. pritaikytas Uspenijės soborui ir stačiatikių vienuolynui. Kamalduliai ištremti į Mogiliovo srities vienuolynus, o jų turtas konfiskuotas. Konfiskuota ir kadaise turtinga Pažaislio kamaldulių biblioteka. 1824 bibliotekos revizijos metu buvo nustatyta buvo, kad bibliotekoje dar yra 505 tomai įvairių knygų: teologinių – 118, pamokslinių – 47, istorinių – 45, filosofinių – 15, įvairaus turinio – 280. Dalis konfiskuotų knygų išsiųsta į Polocką, dalis – į Minską. Stačiatikių vienuolynas (rus. Пожайскiй-Успенскiй монастырь) veikė iki 1915 m. Vienuolyno teritorijoje palaidotas carinės Rusijos himno autorius Aleksejus Lvovas.
1917–1918 m. vienuolyne veikė kaizerinės vokiečių kariuomenės ligoninė. Vienuolynas buvo nusiaubtas ir apiplėštas: nuplėštas žalvario stogas, išdaužyti langai, išlaužytos durys, išgabenti dailės kūriniai.
Vienuolynas tarpukariu
Lietuvai atgavus nepriklausomybę 1920 m. Pažaislyje įsikūrė iš Čikagos atvykusios seserys kazimierietės. 1928 m. iš Rusijos sugrąžintas Dievo Motinos paveikslas. Apie 1930 m. uždengtas naujas cinkuotos skardos stogas.
Tarybiniai metai
Pokario metais vienuolyne veikė Lietuvos centrinis archyvas, vėliau – senelių namai, nuo 1950 m. respublikinė psichoneurologinė ligoninė. Tuo metu ligoninėje buvo apie 600 lovų, veikė personalo saviveiklos būrelis ir dramos studija.1964 m. bandyta įkurti Kauno turistinę bazę. 1967–1992 m. vienuolyne veikė Valstybinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus filialas. Pažaislio vienuolyno restauravimas pradėtas Šventuosiuose vartuose 1975 metais, sienų freskos tvarkytos ir vėliau. Šiems darbams vadovavo Kazimieras Stepšys, dirbo Eugenija Gelžinyte ir kiti, freskų – Bronius Uogintas, Ignas Stankus, Algimantas Pilypavičius, Kęstutis Andziulis ir kiti. Freska Šv. Benedikto pamaitinimas dykvietėje pradėta restauruoti 1981 metais, o baigta – 1982 metais gruodžio 16 dieną (Pažaislio refektoriumo freskos Šv. Benedikto maitinimas dykumoje restauravimo-konservavimo darbų priėmimo aktas). Darbo vadovas – K. Andziulis, dirbo I. Stankus, A. Kundrotas, N. Buraite, R. Čiurlionis. 12 metų šiems darbams paskyrė dailininkas, restauratorius Ignas Stankus.
Atkūrus nepriklausomybę
1992 m. pastatai grąžinti Šv. Kazimiero kongregacijos seserims.
Nuo 1996 m. kasmet rengiami Pažaislio muzikos festivaliai. 2000 m. liepos 15 d. sugrąžintas „Kamaldulių Dievo motinos“ paveikslas (dar vadintas „Gražiosios meilės motina su kūdikiu“, XVII a.), o rugsėjo 12 d. Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblis paskelbtas kultūros paminklu.2004 m. išleista proginė 50 litų sidabrinė moneta (dail. Marius Zavadskis, Rytas Jonas Belevičius).2007 m. išleistas pašto ženklas (dail. Giedrė Luzinienė).
Meno vertybės
Ansamblio pastatuose išlikę apie 140 įvairaus dydžio freskų. Skirtingose patalpose: bažnyčios prieangyje, presbiterijoje, koplyčiose, vienuolių chore, zakristijoje, kapitulos salėse ieškota individualios kompozicijos, kiekvienoje iš jų pastebimas skirtingas sienų, skliautų ir freskų koloritas. Sudėtingos ir įvairialypės ikonografijos svarbiausia tema – Marijos išaukštinimas. Tikinčiųjų ypač vertinamas „Marijos su Kūdikiu” paveikslas (šiuo metu saugomas Kauno arkikatedroje bazilikoje). Nežinomo flamandų dailininko XVII a. I pusėje nutapytame ovalios formos paveiksle Marija vaizduojama sėdinti ir ant kelių laikanti kūdikį.
Vienuolyne yra 6 M. A. Palonio tapyti molbertiniai paveikslai, tarp jų – fundatoriaus K. Paco ir jo žmonos Klaros Izabelės portretai. Šiauriniame bokšte pakabinti du bažnyčios ir šv. Romualdo titulų varpai, 1676 m. nulieti garsaus XVII a. varpų liejiko Jono Delamarso.
Pažaislio vienuolyne laikomas seniausias bažnyčios bokšto laikrodis Lietuvoje.
Padavimai
Pasakojama, kad XIX a. pradžioje vienuolyną nusiaubus Napoleono armijai vienuoliai kažkur paslėpę brangenybes, o sode užkasę varinį varpą.
Anot kito padavimo, prancūzai numetę du varpus, kurių vienas nuriedėjęs į Nemuną. Nuo to laiko kasmet liepos 2 d. vienuolynui švenčiant metų šventę Pažaislyje skambant varpams iš upės gelmių atsiliepiąs ir skenduolis varpas.
Dar kitas padavimas sako, kad iš bažnyčios rūsio į kitą Nemuno krantą ar net iki Kauno karmelitų bažnyčios eina tunelis, kurio anga paslėpta kažkur Nemuno šlaite.
Žymūs žmonės
- Pažaislyje palaidotas italų architektas Liudvikas Fredas. Vienuolyną statė 12 metų, vėliau tapo broliu kamalduliu.
- Pažaislyje palaidotas italų architektas Karlo Putini (m. 1682)
- Pažaislio bažnyčios rūsyje palaidoti fundatoriai Kristupas Žygimantas Pacas (1621–1684) ir jo žmona Klara Genovefa Izabelė grafaitė de Maiji (Mailly) Laskaris (m. 1685)
- Vienuolyną po brolio mirties statė Karlo Putini brolis Pietro Putini. Taip pat padėjo statyti architektai Joanes Merli, Peretti, Mikalojus Wohlscheidas. Po Kristupo Žygimanto Paco mirties darbus tęsė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sekretorius Mykolas Kazimieras Pacas. Jam talkino italai tapytojai Delbent, Mikelandželas Palonis. Vienuolyno statybos darbus parėmė Vilniaus vyskupai Kazimieras Ancuta ir Konstantinas Kazimieras Bžostovskis, pašventinęs bažnyčią 1712 m.
- Vienuolyne palaidotas senojo Rusijos himno autorius Aleksejus Lvovas (1798–1870).
- 1828–1829 m. vienuolyne gyveno lietuvių poetas Antanas Strazdas.
- Pažaislio vienuolyne 1837 m. ir 1847 m. lankėsi Rusijos caras Nikolajus I.
- 1920–1934 m. gyveno vienuolė Marija Kazimiera Kaupaitė.
- Vienuolyno bažnyčios šventoriuje palaidotas mons. Vincentas Dargis. 1920–1940 m. bažnyčios rektorius, kazimieriečių Dvasios tėvas, kongregacijos rėmėjas.
Išnašos
- Pažaislis // piligrimai.lt
- Stefanija Čerškutė. Pažaislio vienuolynas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. - 336-337
- Rimantė Tamoliūnienė. Baroko pilnatis Pažaislio vienuolyno ansamblyje: „Jei esi geras, išeik geresnis“. // Nemunas, 2004 m. birželio 10 d., nr. (9-450) [1] Archyvuota kopija 2014-04-09 iš Wayback Machine projekto.
- Stasys Meškauskas. Pažaislis. – V.: Mintis, 1983.
- Vilhelmas Burkevičius. Pažaislio kamaldulių vienuolyno bibliotekos likimas (1833–1836)
- Psichiatrija. Vilnius: Vaistų žinios, 2003, 31 p. ISBN 9955-511-21-4.
- https://galerija.kvb.lt/picture.php?/16398/category/2082
- http://www.litlogos.eu/L52/logos52_p_133_144_sinkunaite.pdf
- http://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/menas-ir-pramogos/restauratorius-i-stankus-mazas-didis-zmogus-838022
- https://www.kvb.lt/lt/is-naujienos/950-renginiai/6191-prisimenant-igna-stanku-pazaislio-vienuolyno-restauratoriaus-darbu-paroda Archyvuota kopija 2018-04-01 iš Wayback Machine projekto.
- „Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblis“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2014-11-11.
- http://www.lb.lt/lt/banknotai/progines_pazaislis.html Archyvuota kopija 2008-12-18 iš Wayback Machine projekto.
- http://www.post.lt/lt/el-parduotuve/item/2007-05-12-serija-lietuvos-baznycios
- http://www.lithuania.travel/lt/objektai/pazaislio-vienuolyno-ansamblis/441 Archyvuota kopija 2014-12-10 iš Wayback Machine projekto.
- R. Butautas-Kudirka. Monsinjoras Vincentas Dargis. 160 p. Vilnius. 2008.
Literatūra
- Kauno architektūra / Vytautas Levandauskas. – Vilnius: Mokslas, 1991. – 118–132 psl. – ISBN 5-420-00641-3
- Pažaislis, baroko vienuolynas Lietuvoje / Halina Kairiūkštytė-Jacinienė. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2001. – 254 p.: iliustr. – ISBN 9986-571-73-1
- Pažaislis: menas ir istorija (sud. Mindaugas Paknys, Eugenijus Karpavičius, Kęstutis Stoškus). – Vilnius: E. Karpavičiaus leidykla, 2005. – 143 p.: iliustr. – ISBN 9955-9650-4-5
- Pažaislis: fotoalbumas (sud. Danguolė Kandrotienė, Vytautas Kandrotas). – Kaunas: Terra Publica, 2008. – 48 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-652-24-3
- Šv. Brunonas Kverfurtietis Pažaislio freskose (sud. Laima Šinkūnaitė). – Kaunas: Kauno arkivyskupijos muziejus, 2009. – 35 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-9608-4-3
Nuorodos
- Vienuolyno istorija Archyvuota kopija 2006-04-10 iš Wayback Machine projekto.
- Pažaislio muzikos festivalis Archyvuota kopija 2012-07-16 iš Wayback Machine projekto.
- Lietuvos kultūros paveldo tūkstantmečio virtuali paroda
- Pažaislio vienuolyno bažnyčia
- Pažaislio vienuolyno bažnyčios zakristija
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Pažaislio vienuolynas, Kas yra Pažaislio vienuolynas? Ką reiškia Pažaislio vienuolynas?
54 52 36 s pl 24 01 20 r ilg 54 87667 s pl 24 02222 r ilg 54 87667 24 02222 Pazaislio vienuolynasOrdinas KamalduliaiFundatorius Kristupas Zigmantas PacasĮkurtas 1664 Pazaislio vienuolynas pastatu ansamblis Pazaislyje Kauno mariu siaures vakariniame krante T Masiulio g 31 Kaunas Krastovaizdzio architekturos draustinis viena is katalikiskos piligrimystes vietu Kauno arkivyskupijoje ArchitekturaAnsamblis laikomas vienu geriausiu brandziojo baroko pavyzdziu Siaures ir Rytu Europoje Tai vienas is dvieju Lietuvoje islikusiu vienuolynu ir baznyciu ansambliu kitas Tytuvenuose Pagrindiniai pastatai sugrupuoti simetriskai pagal isilgine kompozicine vakaru rytu krypties asį prie kurios isdestyti pastatai foresterija oficinos vienuolynas eremo nameliai Svarbiausias ansamblio akcentas baznycia Ji barokine lotynisko kryziaus plano turi sesiabriaunį 53 m aukscio kupola su zibintu ir kryziumi Pietu fasade įrengtas saules laikrodis Vienuolyno korpusai kartu su galerijomis 1 2 aukstu Ju sienos tinkuotos langu ir duru apvadai pilko smiltainio Pagrindine ansamblio teritorija juosia 2 5 m aukscio vientisa muro tvora dengta cerpemis Komplekso planas primena vienuoliu kamalduliu herba du balandzius geriancius is vienos taures Vienuolyno baznycia Vienuolyno ansamblis Didieji vartai Vienuolynas is oroIstorijaPagrindinis straipsnis Kauno Svc M Marijos Apsilankymo pas Elzbieta baznycia Vienuolyno fundatorius Kristupas Zigmantas Pacas Pazaislio baznycios ir vienuolyno ansamblis pastatytas XVII XVIII a funduojant Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes Didziajam kancleriui Kristupui Zigmantui Pacui 1660 m jis kreipesi į Kamalduliu ordino vyresnybe Romoje rastu pasizadedamas finansuoti vienuolyno ir baznycios statyba Lietuvoje Netrukus gaves auksciausiosios baznytines vadovybes palaiminima kartu su architektu ir keliais Krokuvos Bielianu kamalduliu vienuoliais netoli Kauno surado planuojamam statyti vienuolynui tinkama vieta Pazaislį Sia grazia miskinga vietove fundatorius nupirko is Kauno zemes teisejo ir pavadino Ramybes Taikos kalnu Mons Pacis Statyba Baznycios freskos Sakralinį kompleksa kure Italijos menininkai architektai Dzambatista Fredianis it Frediani Giambattista broliai Pjetras ir Karlas Putiniai Puttini nuo 1674 m Skulptorius is Lombardijos Dzovanis Merlis it Giovanni Battista Merli 1674 1676 m figuriniais ir ornamentiniais stiuko lipdiniais dekoravo interjera vokieciu kilmes Mikalojus Volseidas vok Wulscheid sukure baznycios fasado ir Didziuju vartu skulpturas Dailininkas is Florencijos Mikelandzelas Palonis it Michele Arcangelo Palloni nutape 140 įvairaus dydzio ir siuzetu fresku paveikslus altoriams bei portretus o Dziuzepe Rosis it Giuseppe Rossi sukure baznycios kupolo freska Ansamblis buvo statomas is degtu plytu Apdailai naudotas smiltainis marmuras medis spalvotieji metalai Pagal is anksto pateiktus brezinius juodo ir rausvo marmuro gaminiai buvo ruosiami netoli Krokuvos esanciose marmuro lauzyklose ir sausumos bei vandens keliais gabenami pro Varsuva Dancinga Karaliauciu į Pazaislį Sienu ir lubu puosyba 1664 m lapkricio 3 d įvyko iskilminga vienuolyno fundacija ir akto pasirasymas Fundatorius baznycia numate kaip savo seimos mauzolieju kuris įrengtas po prieangiu taip isreiskiant nusizeminima ir nuolankuma Dievui 1667 m pasventintas baznycios kertinis akmuo 1681 m baigta bokstu statyba K Z Pacas mire 1684 m nebaiges vienuolyno statybos Jo pradeta darba tese giminaitis Mykolas Kazimieras Pacas Apie 1696 m baigta baznycios statyba 1712 m uzbaigti apdailos darbai 1712 m spalio 15 d konsekravo Vilniaus vyskupas Konstantinas Kazimieras Bzostovskis Rekonstrukcija 1718 1755 m perplanuoti vienuolyno kiemai pastatyta nauju pagalbiniu pastatu 1755 m nuo zaibo baznycioje kiles gaisras sunaikino stogo danga apgadino virs zakristijos esancia bibliotekos sale ir kitas patalpas 1812 m vienuolyna apiplese prancuzu kariuomene Uzdarymas ir pritaikymas staciatikybei Po 1831 m sukilimo numalsinimo caro Nikolajaus I įsakymu 1831 m vienuolynas uzdarytas del tariamo vienuoliu dalyvavimo sukilime 1832 1845 m pritaikytas Uspenijes soborui ir staciatikiu vienuolynui Kamalduliai istremti į Mogiliovo srities vienuolynus o ju turtas konfiskuotas Konfiskuota ir kadaise turtinga Pazaislio kamalduliu biblioteka 1824 bibliotekos revizijos metu buvo nustatyta buvo kad bibliotekoje dar yra 505 tomai įvairiu knygu teologiniu 118 pamoksliniu 47 istoriniu 45 filosofiniu 15 įvairaus turinio 280 Dalis konfiskuotu knygu issiusta į Polocka dalis į Minska Staciatikiu vienuolynas rus Pozhajskij Uspenskij monastyr veike iki 1915 m Vienuolyno teritorijoje palaidotas carines Rusijos himno autorius Aleksejus Lvovas 1917 1918 m vienuolyne veike kaizerines vokieciu kariuomenes ligonine Vienuolynas buvo nusiaubtas ir apiplestas nuplestas zalvario stogas isdauzyti langai islauzytos durys isgabenti dailes kuriniai Vienuolynas tarpukariu Dievo Motinos paveikslas Lietuvai atgavus nepriklausomybe 1920 m Pazaislyje įsikure is Cikagos atvykusios seserys kazimierietes 1928 m is Rusijos sugrazintas Dievo Motinos paveikslas Apie 1930 m uzdengtas naujas cinkuotos skardos stogas Tarybiniai metai Pokario metais vienuolyne veike Lietuvos centrinis archyvas veliau seneliu namai nuo 1950 m respublikine psichoneurologine ligonine Tuo metu ligonineje buvo apie 600 lovu veike personalo saviveiklos burelis ir dramos studija 1964 m bandyta įkurti Kauno turistine baze 1967 1992 m vienuolyne veike Valstybinio M K Ciurlionio dailes muziejaus filialas Pazaislio vienuolyno restauravimas pradetas Sventuosiuose vartuose 1975 metais sienu freskos tvarkytos ir veliau Siems darbams vadovavo Kazimieras Stepsys dirbo Eugenija Gelzinyte ir kiti fresku Bronius Uogintas Ignas Stankus Algimantas Pilypavicius Kestutis Andziulis ir kiti Freska Sv Benedikto pamaitinimas dykvieteje pradeta restauruoti 1981 metais o baigta 1982 metais gruodzio 16 diena Pazaislio refektoriumo freskos Sv Benedikto maitinimas dykumoje restauravimo konservavimo darbu priemimo aktas Darbo vadovas K Andziulis dirbo I Stankus A Kundrotas N Buraite R Ciurlionis 12 metu siems darbams paskyre dailininkas restauratorius Ignas Stankus Atkurus nepriklausomybe 2014 m 1992 m pastatai grazinti Sv Kazimiero kongregacijos seserims Nuo 1996 m kasmet rengiami Pazaislio muzikos festivaliai 2000 m liepos 15 d sugrazintas Kamalduliu Dievo motinos paveikslas dar vadintas Graziosios meiles motina su kudikiu XVII a o rugsejo 12 d Pazaislio kamalduliu vienuolyno ansamblis paskelbtas kulturos paminklu 2004 m isleista progine 50 litu sidabrine moneta dail Marius Zavadskis Rytas Jonas Belevicius 2007 m isleistas pasto zenklas dail Giedre Luziniene Meno vertybesPazaislio vienuolyno interjeras Ansamblio pastatuose islike apie 140 įvairaus dydzio fresku Skirtingose patalpose baznycios prieangyje presbiterijoje koplyciose vienuoliu chore zakristijoje kapitulos salese ieskota individualios kompozicijos kiekvienoje is ju pastebimas skirtingas sienu skliautu ir fresku koloritas Sudetingos ir įvairialypes ikonografijos svarbiausia tema Marijos isaukstinimas Tikinciuju ypac vertinamas Marijos su Kudikiu paveikslas siuo metu saugomas Kauno arkikatedroje bazilikoje Nezinomo flamandu dailininko XVII a I puseje nutapytame ovalios formos paveiksle Marija vaizduojama sedinti ir ant keliu laikanti kudikį Vienuolyne yra 6 M A Palonio tapyti molbertiniai paveikslai tarp ju fundatoriaus K Paco ir jo zmonos Klaros Izabeles portretai Siauriniame bokste pakabinti du baznycios ir sv Romualdo titulu varpai 1676 m nulieti garsaus XVII a varpu liejiko Jono Delamarso Pazaislio vienuolyne laikomas seniausias baznycios boksto laikrodis Lietuvoje PadavimaiPasakojama kad XIX a pradzioje vienuolyna nusiaubus Napoleono armijai vienuoliai kazkur paslepe brangenybes o sode uzkase varinį varpa Anot kito padavimo prancuzai numete du varpus kuriu vienas nuriedejes į Nemuna Nuo to laiko kasmet liepos 2 d vienuolynui svenciant metu svente Pazaislyje skambant varpams is upes gelmiu atsiliepias ir skenduolis varpas Dar kitas padavimas sako kad is baznycios rusio į kita Nemuno kranta ar net iki Kauno karmelitu baznycios eina tunelis kurio anga paslepta kazkur Nemuno slaite Zymus zmonesVienuolynas 50 litu sidabrineje monetojePazaislyje palaidotas italu architektas Liudvikas Fredas Vienuolyna state 12 metu veliau tapo broliu kamalduliu Pazaislyje palaidotas italu architektas Karlo Putini m 1682 Pazaislio baznycios rusyje palaidoti fundatoriai Kristupas Zygimantas Pacas 1621 1684 ir jo zmona Klara Genovefa Izabele grafaite de Maiji Mailly Laskaris m 1685 Vienuolyna po brolio mirties state Karlo Putini brolis Pietro Putini Taip pat padejo statyti architektai Joanes Merli Peretti Mikalojus Wohlscheidas Po Kristupo Zygimanto Paco mirties darbus tese Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes sekretorius Mykolas Kazimieras Pacas Jam talkino italai tapytojai Delbent Mikelandzelas Palonis Vienuolyno statybos darbus pareme Vilniaus vyskupai Kazimieras Ancuta ir Konstantinas Kazimieras Bzostovskis pasventines baznycia 1712 m Vienuolyne palaidotas senojo Rusijos himno autorius Aleksejus Lvovas 1798 1870 1828 1829 m vienuolyne gyveno lietuviu poetas Antanas Strazdas Pazaislio vienuolyne 1837 m ir 1847 m lankesi Rusijos caras Nikolajus I 1920 1934 m gyveno vienuole Marija Kazimiera Kaupaite Vienuolyno baznycios sventoriuje palaidotas mons Vincentas Dargis 1920 1940 m baznycios rektorius kazimierieciu Dvasios tevas kongregacijos remejas IsnasosPazaislis piligrimai lt Stefanija Cerskute Pazaislio vienuolynas Tarybu Lietuvos enciklopedija T 3 Masaitis Simno Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1987 psl 336 337 Rimante Tamoliuniene Baroko pilnatis Pazaislio vienuolyno ansamblyje Jei esi geras iseik geresnis Nemunas 2004 m birzelio 10 d nr 9 450 1 Archyvuota kopija 2014 04 09 is Wayback Machine projekto Stasys Meskauskas Pazaislis V Mintis 1983 Vilhelmas Burkevicius Pazaislio kamalduliu vienuolyno bibliotekos likimas 1833 1836 Psichiatrija Vilnius Vaistu zinios 2003 31 p ISBN 9955 511 21 4 https galerija kvb lt picture php 16398 category 2082 http www litlogos eu L52 logos52 p 133 144 sinkunaite pdf http kauno diena lt naujienos kaunas menas ir pramogos restauratorius i stankus mazas didis zmogus 838022 https www kvb lt lt is naujienos 950 renginiai 6191 prisimenant igna stanku pazaislio vienuolyno restauratoriaus darbu paroda Archyvuota kopija 2018 04 01 is Wayback Machine projekto Pazaislio kamalduliu vienuolyno ansamblis Lietuvos Respublikos kulturos vertybiu registras Nuoroda tikrinta 2014 11 11 http www lb lt lt banknotai progines pazaislis html Archyvuota kopija 2008 12 18 is Wayback Machine projekto http www post lt lt el parduotuve item 2007 05 12 serija lietuvos baznycios http www lithuania travel lt objektai pazaislio vienuolyno ansamblis 441 Archyvuota kopija 2014 12 10 is Wayback Machine projekto R Butautas Kudirka Monsinjoras Vincentas Dargis 160 p Vilnius 2008 LiteraturaKauno architektura Vytautas Levandauskas Vilnius Mokslas 1991 118 132 psl ISBN 5 420 00641 3 Pazaislis baroko vienuolynas Lietuvoje Halina Kairiukstyte Jaciniene Vilnius Vilniaus dailes akademijos leidykla 2001 254 p iliustr ISBN 9986 571 73 1 Pazaislis menas ir istorija sud Mindaugas Paknys Eugenijus Karpavicius Kestutis Stoskus Vilnius E Karpaviciaus leidykla 2005 143 p iliustr ISBN 9955 9650 4 5 Pazaislis fotoalbumas sud Danguole Kandrotiene Vytautas Kandrotas Kaunas Terra Publica 2008 48 p iliustr ISBN 978 9955 652 24 3 Sv Brunonas Kverfurtietis Pazaislio freskose sud Laima Sinkunaite Kaunas Kauno arkivyskupijos muziejus 2009 35 p iliustr ISBN 978 9955 9608 4 3NuorodosVikiteka Pazaislio vienuolynas vaizdine ir garsine medziagaVienuolyno istorija Archyvuota kopija 2006 04 10 is Wayback Machine projekto Pazaislio muzikos festivalis Archyvuota kopija 2012 07 16 is Wayback Machine projekto Lietuvos kulturos paveldo tukstantmecio virtuali paroda Pazaislio vienuolyno baznycia Pazaislio vienuolyno baznycios zakristija