55°30′23″š. pl. 24°13′31″r. ilg. / 55.506349°š. pl. 24.225378°r. ilg.
Pašilių pelkė – pelkė, plytinti Panevėžio rajono Pašilių miške, Krekenavos regioniniame parke, dalis jos patenka į Ramygalos telmologinį draustinį. Priklauso Europos Sąjungos saugomų teritorijų tinklui „Natura 2000“. Pelkės šiaurėje telkšo Lieležeris, o pietuose Pašilių ežeras, juos jungia upeliukas.
Hidrologinis režimas
Pašilių pelkė patenka į Nevėžio upės baseiną, priklauso vandenskyriniam pelkiniam kompleksui, vadinamam Pašilių durpynu. Vyrauja vandens nutekėjimą apsunkinantis lygus reljefas su lėtos tėkmės upeliais. Teritorija išvagota melioracijos kanalų. Pelkę kerta 3 didesni vandeningi magistraliniai - sausinimo grioviai, nutekantys į Liaušę: Aklaežerio ir Tverkimo kanalai bei Liaušės upelio aukštupys. Vasarą daugelis mažesniųjų griovių išdžiūna. Tverkimo kanalas įteka į Liaušę, kirsdamas visą Pašilių miško masyvą, pietuose siekdamas Pašilių ir Lieležerio apyežerius, pelkę ties Gudeliukais. Tverkimo kanalas seklus, uždumblėjęs, sąnašų sluoksnis filtruoja vandens perteklių. Didžiausią sausinimo darbą teritorijoje atlieka Aklaežerio ir Liaušės kanalai.
Saugomos rūšys
Pelkėje aptinkamas nykstantis saugomas augalas žvilgančioji riestūnė, veisiasi saugomi nykstantys vabzdžiai auksuotosios šaškytės. 2012 m. pelkėje aptiktos retos augalų rūšys, įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą: lieknasis švylys, pelkinė laksva ir liekninis beržas. Be to, aptiktas retas grybas tikrinis blizgutis.
Teritorijos tvarkyba
Pirmieji teritorijos sausinimo darbai pradėti XIX a., tačiau intensyviausi vyko sovietmečiu, paskutiniais XX a. dešimtmečiais. Tuomet iškasti Aklaežerio ir Tverkimo kanalai, ištiesintas Liaušės upelis (jo aukštupyje). Intensyvūs sausinimo darbai kartu su klimato kaita lėmė spartų pelkinio komplekso sausėjimą ir jos augalijos sukcesiją. Per daugelį metų dėl melioracijos poveikio teritorija pasikeitė neatpažįstamai. Durpių mineralizacija, vasaromis išdžiūstantis pelkės paviršius lėmė augalijos sudėties pokyčius. Ilgainiui išnyko pelkėms būdingos augalų bendrijos ir rūšys, įsigalėjo sumedėjusi augalija, išaugo miškas.
Pašilių pelkę numelioravus, pasirodė, kad esama tik nedidelio durpių sluoksnio, tad jų gavyba neapsimokėjo. Nusausintoje pelkėje priaugo menkaverčių krūmynų, taip pat medžių, nendrių
2023 m. spalį pradėti pelkės tvarkymo darbai, siekiant pakelti vandens lygį 19 ha teritorijoje: iškastuose grioviuose statytos užtvaros, iškirsta ir iš dalies pašalinta sumedėjusi augalija. Darbai baigti 2024 m. pradžioje.
Pastabos
- Kanalų vardai pagal VSTT žemėlapį, tech. projekto brėžinius.
Išnašos
- Daiva Baronienė. Merdinčiai pelkei atkurti – šimtai tūkstančių. Sekundė, 2023-11-18. Nuoroda tikrinta 2024-03-19.
- Raimonda Mikučionytė. Prasidėjo Pašilių pelkės atkūrimo darbai: čia saugomos svarbios buveinės. Delfi.lt, 2023-11-13. Nuoroda tikrinta 2024-03-19.
- „Šiaulių hidroprojektas“. Pašilių pelkės natūralaus hidrologinio režimo atkūrimo darbai. Techninis projektas eviesiejipirkimai.lt Nuoroda tikrinta 2025-08-17.
- Krekenavos regioniniame parke aptikta retų augalų. Kauno diena, 2012-06-22. Nuoroda tikrinta 2024-03-19.
- BAIGTI PAŠILIŲ PELKĖS ATKŪRIMO DARBAI. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Nuoroda tikrinta 2024-03-19.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Pašilių pelkė, Kas yra Pašilių pelkė? Ką reiškia Pašilių pelkė?