Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Paragvajaus geografija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Paragvajus – Pietų Amerikos valstybė, neturinti priėjimo prie jūros. Šiaurės rytuose ribojasi su Brazilija, pietuose – su Argentina, vakaruose – su Bolivija. Dauguma sienų vedamos upėmis. Paragvajaus upė dalina šalį į dvi skirtingas dalis: Rytinį Paragvajų (Paraguay Oriental), dažniausiai vadinamą Paraneña, ir Vakarinį Pargvajų (Paraguay Occidental), vadinamą Čiaku.
Išorinės sienos
Paragvajaus Respubliką supa trys didelės Pietų Amerikos šalys – Argentina, Brazilija ir Bolivija. Čiako aukštumomis vedama siena su Bolivija nustatyta 1938 m. Šiaurės vakarinė sienos su Brazilija dalis nustatyta 1927 m. ir vedama Apės upe, o rytinė dalis – 1872 m. Siena su Argentina nustatyta 1876 m. ir vedama Paranos, Paragvajaus ir Pilkomajo upėmis.
Gamtiniai regionai
Paragvajuje yra 2 ryškūs gamtiniai regionai – plynaukščių, kalvų ir slėnių kraštas Paraneña, ir didžiulė plokščia Čiako lyguma. Net 95 % Paragvajaus gyventojų dėl palankesnio klimato ir didesnio teritorijos įsisavinimo gyvena Paranenjoje.
- Paranenjos regionas (Paraneña)
Šis regionas yra rytinėje šalies dalyje, tarp Paranos ir Paragvajaus upių. Regione dominuoja plynaukštės ir aukštumos – Brazilijos plokščiakalnio atšakos. Einant į vakarus paviršius leidžiasi. Vyraujantis aukštis 300–700 m. Paranenja drėkinama gausių Paragvajaus ir Paranos intakų, lėtai vingiuojančių tarp kalvų ir sudarančių meandras. Dažni potvyniai. Regione išskiriami šie orografiniai objektai: Paranos plynaukštė, Šiaurinė aukštuma, Centrinių kalvų juosta, Centrinė žemuma, Njembuku (Ñeembucú) plynaukštė, bei Kordiljeros (Amambay, Mbaracayú, Caaguazú) – aukščiausia Paragvajaus vieta.
- Čiako regionas
Į vakarus nuo Paragvajaus upės driekiasi Čiako platybės. Tai dalis Argentinos, Urugvajaus ir Bolivijos teritorijose išsidėsčiusio Gran Čiako. Šis regionas užima apie 60 % šalies teritorijos. Einant į vakarus paviršius palaipsniui kyla. Išskiriamos dvi dalys: Žemasis Čiakas (Bajo Chaco) ir Bolivijos pasienyje esantis Aukštasisis Čiakas (Alto Chaco). Pagrindinis Žemojo Čiako gamtinis objektas – – apie 1500 km² užimanti pelkė.
Hidrografija
Upės daro didelę įtaką šaliai. Kadangi Paragvajus neturi priėjimo prie jūros, upės yra svarbios transporto arterijos. Prie jų įsikūrę didžiausi šalies miestai. Svarbiausia šalies upė – Paragvajus. Tai laivybinė arterija, sujungianti su La Platos regionu ir pietvakarių Brazilija. Asunsjono uostą gali pasiekti net okeaniniai laivai. Upė, tekėdama per lygumas, formuoja senvages, upines salas, meandras, pelkes. Tačiau neretai kyla dideli potvyniai, užliejantys dideles teritorijas. Didžiausi Paragvajaus upės intakai Paragvajaus Respublikos teritorijoje yra Apa, Akidabanas (Río Aquidabán), Tebikuari (Río Tebicuary), atitekančios iš Paranenjos kalvų bei Pilkomajas – iš Čiako lygumų. Daugybė mažų upelių įteka į šalies rytiniu pakraščiu vingiuojančią Paranos upę. Parana – ne tik laivybinė arterija, bet ir energijos šaltinis (Jasiretos ir Itaipu HE). Čiako regione didesnių upių nėra. Po lietaus susidaro daug užpelkėjusių plotų, laikinų upių ir ežerų, kurių vanduo dažniausiai būna druskingas.
Klimatas
Paragvajus patenka į tropinio ir subtropinio klimato juostas. Paranenjai būdingas drėgnas subtropinis klimatas su sezonine temperatūrų kaita. Vasarą dominuoja šiltas šiaurės rytų vėjas. Žiemą dominuoja šaltas pampero vėjas iš Pietų Atlanto. Kadangi Paragvajuje vėjams gamtinių kliūčių nėra – dažnos orų permainos, būdingi stiprūs vėjai, galintys pasiekti net 160 km/h greitį. Šalies pietryčiuose pasitaiko tornadų.
Paranenjoje išskiriami du metų laikai: vasara (spalio – kovo mėn.) ir žiema (gegužės – rugpjūčio mėn.). Balandis ir gegužė yra tarpiniai mėnesiai, kuriems būdingos orų permainos. Žiemą temperatūra gali nukristi iki 18–15 °C, visoje šalyje yra šalnų ir sniego tikimybė įsiveržus Antraktiniam frontui, tačiau įsivyravus šiaurės vėjams būna šilta. Vasarą temperatūra pakyla iki 24–27 °C, nors neretai gali pasiekti ir 40 °C. Įsiveržus šaltajam frontui kyla stiprios audros.
Per metus vidutiniškai iškrinta apie 1300 mm kritulių. Kordiljerose gali iškristi virš 3000 mm kritulių. Drėgnaiusi mėnesiai kovas - gegužė ir spalis - lapkritis.
Čiakui būdingas sausas tropinis klimatas. Vasaros karšta, žiemos šalta, su speigais. Didelis dienos ir nakties temperatūrų skirtumas. Per metus iškrenta 50–100 mm kritulių. Dauguma kritulių iškrenta vasarą, tada susidaro laikini ežerai ir pelkės. Sausuoju laikotarpiu dauguma paviršinių vandenų išdžiūsta.
Augalija
Paranenjos regione gausu miškų, ypač upių slėniuose. Centrinei daliai būdingos pievos su medžiais ir krūmynais. Čiake – pievos su quebracho ir kaktusų sąžalynais.
Gyvūnija
Būdingi žinduoliai: jaguarai, pekariai, šernai, elniai, šarvuočiai, skruzdėdos. Didelė paukščių įvairovė: ibiai, garniai, tukanai, karveliai, kurapkos, nandu, seriemos, papūgos. Gausu įvairių vabzdžių.
Faktai ir skaičiai
- Geografinės koordinatės
- Teritorija
-
- visa: 406 750 km²
- sausuma: 397 300 km²
- vanduo: 9 450 km²
- Sienos
-
- bendras ilgis: 3920 km
- pagal šalis: Argentina 1880 km, Bolivija 750 km, Brazilija 1290 km
- Kranto linija
-
- nėra
- Ekstremalūs taškai
-
- aukščiausia vieta: Pero kalnas 842 m
- žemiausia vieta: netoli Paragvajaus ir Paranos santakos 46 m
- Gamtiniai resursai
-
- hidroenergija, mediena, geležis, manganas, klintys.
- Dirbama žemė
-
- ariama: 6 %
- laikini pasėliai: 0 %
- laikinos ganyklos: 55 %
- miškai ir krūmynai: 32 %
- kita: 7 %
- Drėkinama žemė
-
- 670 km²
- Gamtiniai pavojai
-
- potvyniai, sausros, žemės užpelkėjimas, audros
- Ekologinės problemos
-
- miškų kirtimas (20 000 km² 1958–1985 m. laikotarpiu), vandens užterštumas
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Paragvajaus geografija, Kas yra Paragvajaus geografija? Ką reiškia Paragvajaus geografija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Paragvajus Pietu Amerikos valstybe neturinti priejimo prie juros Siaures rytuose ribojasi su Brazilija pietuose su Argentina vakaruose su Bolivija Dauguma sienu vedamos upemis Paragvajaus upe dalina salį į dvi skirtingas dalis Rytinį Paragvaju Paraguay Oriental dazniausiai vadinama Paranena ir Vakarinį Pargvaju Paraguay Occidental vadinama Ciaku Isorines sienosParagvajaus Respublika supa trys dideles Pietu Amerikos salys Argentina Brazilija ir Bolivija Ciako aukstumomis vedama siena su Bolivija nustatyta 1938 m Siaures vakarine sienos su Brazilija dalis nustatyta 1927 m ir vedama Apes upe o rytine dalis 1872 m Siena su Argentina nustatyta 1876 m ir vedama Paranos Paragvajaus ir Pilkomajo upemis Gamtiniai regionaiParagvajuje yra 2 ryskus gamtiniai regionai plynauksciu kalvu ir sleniu krastas Paranena ir didziule plokscia Ciako lyguma Net 95 Paragvajaus gyventoju del palankesnio klimato ir didesnio teritorijos įsisavinimo gyvena Paranenjoje Paranenjos regionas Paranena Sis regionas yra rytineje salies dalyje tarp Paranos ir Paragvajaus upiu Regione dominuoja plynaukstes ir aukstumos Brazilijos ploksciakalnio atsakos Einant į vakarus pavirsius leidziasi Vyraujantis aukstis 300 700 m Paranenja drekinama gausiu Paragvajaus ir Paranos intaku letai vingiuojanciu tarp kalvu ir sudaranciu meandras Dazni potvyniai Regione isskiriami sie orografiniai objektai Paranos plynaukste Siaurine aukstuma Centriniu kalvu juosta Centrine zemuma Njembuku Neembucu plynaukste bei Kordiljeros Amambay Mbaracayu Caaguazu auksciausia Paragvajaus vieta Ciako regionas Į vakarus nuo Paragvajaus upes driekiasi Ciako platybes Tai dalis Argentinos Urugvajaus ir Bolivijos teritorijose issidesciusio Gran Ciako Sis regionas uzima apie 60 salies teritorijos Einant į vakarus pavirsius palaipsniui kyla Isskiriamos dvi dalys Zemasis Ciakas Bajo Chaco ir Bolivijos pasienyje esantis Aukstasisis Ciakas Alto Chaco Pagrindinis Zemojo Ciako gamtinis objektas apie 1500 km uzimanti pelke Paragvajaus upe netoli AsunsjonoHidrografijaUpes daro didele įtaka saliai Kadangi Paragvajus neturi priejimo prie juros upes yra svarbios transporto arterijos Prie ju įsikure didziausi salies miestai Svarbiausia salies upe Paragvajus Tai laivybine arterija sujungianti su La Platos regionu ir pietvakariu Brazilija Asunsjono uosta gali pasiekti net okeaniniai laivai Upe tekedama per lygumas formuoja senvages upines salas meandras pelkes Taciau neretai kyla dideli potvyniai uzliejantys dideles teritorijas Didziausi Paragvajaus upes intakai Paragvajaus Respublikos teritorijoje yra Apa Akidabanas Rio Aquidaban Tebikuari Rio Tebicuary atitekancios is Paranenjos kalvu bei Pilkomajas is Ciako lygumu Daugybe mazu upeliu įteka į salies rytiniu pakrasciu vingiuojancia Paranos upe Parana ne tik laivybine arterija bet ir energijos saltinis Jasiretos ir Itaipu HE Ciako regione didesniu upiu nera Po lietaus susidaro daug uzpelkejusiu plotu laikinu upiu ir ezeru kuriu vanduo dazniausiai buna druskingas Ciako krumynaiKlimatasParagvajus patenka į tropinio ir subtropinio klimato juostas Paranenjai budingas dregnas subtropinis klimatas su sezonine temperaturu kaita Vasara dominuoja siltas siaures rytu vejas Ziema dominuoja saltas pampero vejas is Pietu Atlanto Kadangi Paragvajuje vejams gamtiniu kliuciu nera daznos oru permainos budingi stiprus vejai galintys pasiekti net 160 km h greitį Salies pietryciuose pasitaiko tornadu Paranenjoje isskiriami du metu laikai vasara spalio kovo men ir ziema geguzes rugpjucio men Balandis ir geguze yra tarpiniai menesiai kuriems budingos oru permainos Ziema temperatura gali nukristi iki 18 15 C visoje salyje yra salnu ir sniego tikimybe įsiverzus Antraktiniam frontui taciau įsivyravus siaures vejams buna silta Vasara temperatura pakyla iki 24 27 C nors neretai gali pasiekti ir 40 C Įsiverzus saltajam frontui kyla stiprios audros Per metus vidutiniskai iskrinta apie 1300 mm krituliu Kordiljerose gali iskristi virs 3000 mm krituliu Dregnaiusi menesiai kovas geguze ir spalis lapkritis Ciakui budingas sausas tropinis klimatas Vasaros karsta ziemos salta su speigais Didelis dienos ir nakties temperaturu skirtumas Per metus iskrenta 50 100 mm krituliu Dauguma krituliu iskrenta vasara tada susidaro laikini ezerai ir pelkes Sausuoju laikotarpiu dauguma pavirsiniu vandenu isdziusta AugalijaParanenjos regione gausu misku ypac upiu sleniuose Centrinei daliai budingos pievos su medziais ir krumynais Ciake pievos su quebracho ir kaktusu sazalynais GyvunijaBudingi zinduoliai jaguarai pekariai sernai elniai sarvuociai skruzdedos Didele pauksciu įvairove ibiai garniai tukanai karveliai kurapkos nandu seriemos papugos Gausu įvairiu vabzdziu Faktai ir skaiciaiGeografines koordinates 23 00 p pl 58 00 v ilg 23 000 s pl 58 000 r ilg 23 000 58 000Teritorija visa 406 750 km sausuma 397 300 km vanduo 9 450 km Sienos bendras ilgis 3920 km pagal salis Argentina 1880 km Bolivija 750 km Brazilija 1290 kmKranto linija neraEkstremalus taskai auksciausia vieta Pero kalnas 842 m zemiausia vieta netoli Paragvajaus ir Paranos santakos 46 mGamtiniai resursai hidroenergija mediena gelezis manganas klintys Dirbama zeme ariama 6 laikini paseliai 0 laikinos ganyklos 55 miskai ir krumynai 32 kita 7 Drekinama zeme 670 km Gamtiniai pavojai potvyniai sausros zemes uzpelkejimas audrosEkologines problemos misku kirtimas 20 000 km 1958 1985 m laikotarpiu vandens uzterstumas