Hercšprungo ir Raselo diagrama Spektrinė klasė Rudosios nykštukės Baltosios nykštukės Raudonosios nykštukės Subnykštukės
Pagrindinė seka

Pagrindinė seka– HR diagramos vieta, kurioje išsidėsto žvaigždės, centre „deginančios“ vandenilį, kuris virsta heliu(t. y. vyksta termobranduolinė reakcija). Kadangi didžiąją dalį žvaigždės raidos vyrauja būtent šis procesas, pagrindinėje sekoje atsiduria dauguma žvaigždžių. Nėra galutinai aišku, kodėl pagrindinė seka visgi yra šiek tiek difuzinis plotas, ne ištisa linija. Vyraujanti nuomonė, kad tai atspindi žvaigždžių cheminės sudėties skirtumus. Tikėtinos ir atstumo matavimo klaidos bei neatpažintos dvinarės žvaigždės (t. y. klaidingai suklasifikuotos kaip vienanarės).
Astronomai dar kartais naudoja terminą „nulinio amžiaus pagrindinė seka“ (arba angl. zero age main sequence, ZAMS). Tai yra iš žvaigždžių evoliucinių modelių išskaičiuota padėtis HR diagramoje, kur žvaigždė tik pradeda „deginti“ vandenilį. Vėliau, didėjant amžiui, žvaigždės spindesys ir paviršiaus temperatūra po truputį auga.
Mūsų Saulė yra tipiška pagrindinės sekos žvaigždė, dabar esanti apie 4,5 milijardo metų amžiaus. Ji tokia išliks dar apie penkis milijardus metų. Po to, kai vandenilio atsargos centre išseks, Saulė išsiplės ir taps raudonąja milžine.
Pagrindinės sekos žvaigždžių charakteristikos | |||||
---|---|---|---|---|---|
Klasė | Spindulys | Masė | Temperatūra | ||
R/R☉ | M/M☉ | L/L☉ | °K | laikas pagr.sekoje, mln metų | |
O2 | 16 | 158 | 54 000 | ||
O5 | 14 | 58 | 46 000 | 1 | |
B0 | 5,7 | 16 | 16 000 | 29 000 | 11 |
B5 | 3,7 | 5,4 | 750 | 15 200 | |
A0 | 2,3 | 2,6 | 63 | 9600 | 440 |
A5 | 1,8 | 1,9 | 24 | 8700 | |
F0 | 1,5 | 1,6 | 9,0 | 7200 | 3000 |
F5 | 1,2 | 1,35 | 4,0 | 6400 | |
G0 | 1,05 | 1,08 | 1,45 | 6000 | 8000 |
G2 | 1,0 | 1,0 | 1,0 | 5900 | 9000 |
G5 | 0,98 | 0,95 | 0,70 | 5500 | |
K0 | 0,89 | 0,83 | 0,36 | 5150 | 17 000 |
K5 | 0,75 | 0,62 | 0,18 | 4450 | |
M0 | 0,64 | 0,47 | 0,075 | 3850 | 56 000 |
M5 | 0,36 | 0,25 | 3200 | ||
Spindulys, masė ir ryškumas pateikiami palyginant su Saulės |
Šaltiniai
- Jerry B. Marion. Fizika ir fizinis pasaulis (2). Mokslas, 1981, 254 p. Vertėjai L. Kuzmickytė, J. Narušis
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Pagrindinė seka, Kas yra Pagrindinė seka? Ką reiškia Pagrindinė seka?
Hercsprungo ir Raselo diagrama Spektrine klase Rudosios nykstukes Baltosios nykstukes Raudonosios nykstukes Subnykstukes Nykstukes Pagrindine seka Submilzines Milzines Sviesiosios milzines Supermilzines Hipermilzines Absoliutinio ryskio skale Pagrindine seka HR diagramos vieta kurioje issidesto zvaigzdes centre deginancios vandenilį kuris virsta heliu t y vyksta termobranduoline reakcija Kadangi didziaja dalį zvaigzdes raidos vyrauja butent sis procesas pagrindineje sekoje atsiduria dauguma zvaigzdziu Nera galutinai aisku kodel pagrindine seka visgi yra siek tiek difuzinis plotas ne istisa linija Vyraujanti nuomone kad tai atspindi zvaigzdziu chemines sudeties skirtumus Tiketinos ir atstumo matavimo klaidos bei neatpazintos dvinares zvaigzdes t y klaidingai suklasifikuotos kaip vienanares Astronomai dar kartais naudoja termina nulinio amziaus pagrindine seka arba angl zero age main sequence ZAMS Tai yra is zvaigzdziu evoliuciniu modeliu isskaiciuota padetis HR diagramoje kur zvaigzde tik pradeda deginti vandenilį Veliau didejant amziui zvaigzdes spindesys ir pavirsiaus temperatura po truputį auga Musu Saule yra tipiska pagrindines sekos zvaigzde dabar esanti apie 4 5 milijardo metu amziaus Ji tokia isliks dar apie penkis milijardus metu Po to kai vandenilio atsargos centre isseks Saule issiples ir taps raudonaja milzine Pagrindines sekos zvaigzdziu charakteristikosKlase Spindulys Mase TemperaturaR R M M L L K laikas pagr sekoje mln metuO2 16 158 54 000O5 14 58 46 000 1B0 5 7 16 16 000 29 000 11B5 3 7 5 4 750 15 200A0 2 3 2 6 63 9600 440A5 1 8 1 9 24 8700F0 1 5 1 6 9 0 7200 3000F5 1 2 1 35 4 0 6400G0 1 05 1 08 1 45 6000 8000G2 1 0 1 0 1 0 5900 9000G5 0 98 0 95 0 70 5500K0 0 89 0 83 0 36 5150 17 000K5 0 75 0 62 0 18 4450M0 0 64 0 47 0 075 3850 56 000M5 0 36 0 25 3200Spindulys mase ir ryskumas pateikiami palyginant su Saules Sis straipsnis apie zvaigzde yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį SaltiniaiJerry B Marion Fizika ir fizinis pasaulis 2 Mokslas 1981 254 p Vertejai L Kuzmickyte J Narusis