55 08 04 š pl 21 53 43 r ilg 55 134466 š pl 21 895225 r ilg 55 134466 21 895225 Pagėgių kapinių koplyčiaTikėjimo srovė l
Pagėgių kapinių koplyčia

55°08′04″š. pl. 21°53′43″r. ilg. / 55.134466°š. pl. 21.895225°r. ilg.
Pagėgių kapinių koplyčia | |
---|---|
Tikėjimo srovė | liuteronai |
Savivaldybė | Pagėgių savivaldybė |
Gyvenvietė | Pagėgiai |
Adresas | Jankaus g. 25 |
Statybinė medžiaga | mūras |
Pastatyta | XX a. pr. |
Pagėgių koplyčia stovi Pagėgiuose, senosiose kapinėse, esančiose į vakarus nuo miesto centro, už geležinkelio pervažos, prie kelio Pagėgiai–Plaušvariai . Tai senosios Pagėgių evangelikų liuteronų kapinės, po II pasaulinio karo neatpažįstamai pasikeitusios.
Koplyčia stūkso kapinių pradžioje, prie pagrindinio tako, atskirai aptverta metaline tvorele. Šventoriuje stovi medinis kryžius su raižiniais. Kapinėse tarp daug naujesnių antkapinių paminklų išlikęs vienas kitas senųjų betoninių kapų apvadas, kalvio darbo tvorelė, lietas geležinis kryžius su senu įrašu. Koplyčia prižiūrima vietos katalikų bendruomenės.
Istorija
Pagėgių kapinių koplyčia buvo maldos namais, kai Pagėgiuose neliko katalikų bažnyčios, kurios pastatą sovietinė valdžia nusavino, vėliau nugriovė, o atimtoje evangelikų liuteronų bažnyčioje įkurdintas kino teatras. Tada melstis žmonės rinkosi į suremontuotą evangelikų kapinių mūrinę koplyčią. Joje meldėsi abiejų konfesijų žmonės, o koplyčia dar prieš tai priklausė evangelikams liuteronams, naudota šarvojimui. Tuomet koplyčia buvo kur kas mažesnė, tikintieji per šventes joje netilpdavo. Vėliau katalikų kunigo Bronislovo Šveikausko (1910–1968) pagražinta, buvo iškeltas stogas ir padidintas koplyčios plotas. Klebonas po mirties buvo palaidotas prie pietrytinio koplyčios kampo.
Koplyčios išplėtimas
Pagėgiai buvo svarbūs lietuviams tremtiniams, sugrįžusiems iš lagerių ir priverstinai apsigyvenusiems gretimoje Kaliningrado srityje (grįžti Į Lietuvą jiems drausta). Jų gausiai rinkdavosi Pagėgių koplyčioje. Antrą kartą koplyčia buvo padidinta 1970 m. tuometinio Pagėgių katalikų klebono Petro Vincento Stuko iniciatyva, kai jis pasižadėjo per Šv. Velykas tai padaryti. Jis buvo atvykęs į parapiją nuo 1968 m. po kun. B. Šveikausko mirties. Koplyčiai per labai trumpą laiko tarpą buvo pristatytas nemažas priestatas. Valdžia nespėjo apsižiūrėti, o užbaigto statinio nugriauti nebedrįso.
Tuometis Šilutės rajono vyr. architektas D. Šatūnas patvirtino P. V. Stuko ir Juozapo Bartkaus padarytą koplyčios padidinimo projektą. Gavus leidimą statyti „tambūrą“, prie šio darbo entuziastingai prisidėjo parapijiečiai. Kad valdžiai mažiau užkliūtų ir ji nesikištų, dažnai buvo dirbama kiaurą parą, talkininkų atvykdavo ir iš toliau – Žukų, Rukų. Katalikams talkino ir evangelikai. Statybinės medžiagos tuo laiku buvo deficitinės, todėl jų buvo gaunama griaunant senus pastatus. Kaliningradiečiams padedant buvo pagaminti langų rėmai iš ketaus, bet ne visus spėta įstatyti, nes kilo triukšmas dėl šios statybos. Kartu su Pagėgių bažnyčios tarybos komitetu P. V. Stukas vyko aiškintis pas Religinių reikalų įgaliotinį J. Rugienį. Buvo prieita prie kompromiso, kad „tambūrą“, kuris tapo didesnis už pačią koplyčią, įvertintų ir sutvarkytų oficialius dokumentus diplomuotas inžinierius. Tai padarė tauragiškis specialistas A. Paulauskas, tačiau netrukus jis buvo keleriems metams pašauktas tarnauti į Tarybinę Armiją. Galiausiai atleistas iš darbo Šilutės architektas D. Šatūnas, o klebonas P. V. Stukas po 1,5 metų tarnystės Pagėgiuose iškeltas į kitą parapiją.
Koplyčia prarado reikšmę, kai Pagėgių katalikai 1996 m. pasistatė naują bažnyčią, o evangelikai liuteronai dar Atgimimo pradžioje atgavo senuosius maldos namus.
Literatūra
- Petras Vincentas Stukas. Ora et labora. Melskis ir dirbk: 50 metų Kristaus vynuogyne, Kaunas: Naujasis lankas, 2015. ISBN 978-9955-03-951-8.
Nuorodos
- Pagėgių kapinės
- Pagėgių evangelikų liuteronų kapinių koplyčia. 1964 m.
- Antrą kartą perstatoma Pagėgių kapinių koplyčia. 1970 m.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Pagėgių kapinių koplyčia, Kas yra Pagėgių kapinių koplyčia? Ką reiškia Pagėgių kapinių koplyčia?
55 08 04 s pl 21 53 43 r ilg 55 134466 s pl 21 895225 r ilg 55 134466 21 895225 Pagegiu kapiniu koplyciaTikejimo srove liuteronaiSavivaldybe Pagegiu savivaldybeGyvenviete PagegiaiAdresas Jankaus g 25Statybine medziaga murasPastatyta XX a pr Koplycia 2017 m Priestatas galineje dalyje Pagegiu koplycia stovi Pagegiuose senosiose kapinese esanciose į vakarus nuo miesto centro uz gelezinkelio pervazos prie kelio Pagegiai Plausvariai Tai senosios Pagegiu evangeliku liuteronu kapines po II pasaulinio karo neatpazįstamai pasikeitusios Koplycia stukso kapiniu pradzioje prie pagrindinio tako atskirai aptverta metaline tvorele Sventoriuje stovi medinis kryzius su raiziniais Kapinese tarp daug naujesniu antkapiniu paminklu islikes vienas kitas senuju betoniniu kapu apvadas kalvio darbo tvorele lietas gelezinis kryzius su senu įrasu Koplycia priziurima vietos kataliku bendruomenes IstorijaPagegiu kapiniu koplycia buvo maldos namais kai Pagegiuose neliko kataliku baznycios kurios pastata sovietine valdzia nusavino veliau nugriove o atimtoje evangeliku liuteronu baznycioje įkurdintas kino teatras Tada melstis zmones rinkosi į suremontuota evangeliku kapiniu murine koplycia Joje meldesi abieju konfesiju zmones o koplycia dar pries tai priklause evangelikams liuteronams naudota sarvojimui Tuomet koplycia buvo kur kas mazesne tikintieji per sventes joje netilpdavo Veliau kataliku kunigo Bronislovo Sveikausko 1910 1968 pagrazinta buvo iskeltas stogas ir padidintas koplycios plotas Klebonas po mirties buvo palaidotas prie pietrytinio koplycios kampo Koplycios ispletimas Pagegiai buvo svarbus lietuviams tremtiniams sugrįzusiems is lageriu ir priverstinai apsigyvenusiems gretimoje Kaliningrado srityje grįzti Į Lietuva jiems drausta Ju gausiai rinkdavosi Pagegiu koplycioje Antra karta koplycia buvo padidinta 1970 m tuometinio Pagegiu kataliku klebono Petro Vincento Stuko iniciatyva kai jis pasizadejo per Sv Velykas tai padaryti Jis buvo atvykes į parapija nuo 1968 m po kun B Sveikausko mirties Koplyciai per labai trumpa laiko tarpa buvo pristatytas nemazas priestatas Valdzia nespejo apsiziureti o uzbaigto statinio nugriauti nebedrįso Tuometis Silutes rajono vyr architektas D Satunas patvirtino P V Stuko ir Juozapo Bartkaus padaryta koplycios padidinimo projekta Gavus leidima statyti tambura prie sio darbo entuziastingai prisidejo parapijieciai Kad valdziai maziau uzkliutu ir ji nesikistu daznai buvo dirbama kiaura para talkininku atvykdavo ir is toliau Zuku Ruku Katalikams talkino ir evangelikai Statybines medziagos tuo laiku buvo deficitines todel ju buvo gaunama griaunant senus pastatus Kaliningradieciams padedant buvo pagaminti langu remai is ketaus bet ne visus speta įstatyti nes kilo triuksmas del sios statybos Kartu su Pagegiu baznycios tarybos komitetu P V Stukas vyko aiskintis pas Religiniu reikalu įgaliotinį J Rugienį Buvo prieita prie kompromiso kad tambura kuris tapo didesnis uz pacia koplycia įvertintu ir sutvarkytu oficialius dokumentus diplomuotas inzinierius Tai padare tauragiskis specialistas A Paulauskas taciau netrukus jis buvo keleriems metams pasauktas tarnauti į Tarybine Armija Galiausiai atleistas is darbo Silutes architektas D Satunas o klebonas P V Stukas po 1 5 metu tarnystes Pagegiuose iskeltas į kita parapija Koplycia prarado reiksme kai Pagegiu katalikai 1996 m pasistate nauja baznycia o evangelikai liuteronai dar Atgimimo pradzioje atgavo senuosius maldos namus LiteraturaPetras Vincentas Stukas Ora et labora Melskis ir dirbk 50 metu Kristaus vynuogyne Kaunas Naujasis lankas 2015 ISBN 978 9955 03 951 8 NuorodosVikiteka Pagegiu kapiniu koplycia vaizdine ir garsine medziagaPagegiu kapines Pagegiu evangeliku liuteronu kapiniu koplycia 1964 m Antra karta perstatoma Pagegiu kapiniu koplycia 1970 m