Janos Oimiakono kalnynas rus Яно Оймяконское нагорье kalnų sistema Rusijoje šiaurės rytų Sibire Jakutijoje Driekiasi 110
Oimiakono kalnynas

Janos-Oimiakono kalnynas (rus. Яно-Оймяконское нагорье) – kalnų sistema Rusijoje, šiaurės rytų Sibire, Jakutijoje. Driekiasi 1100 km tarp Čerskio kalnagūbrio rytuose ir Verchojansko kalnagūbrio vakaruose. Atskiros viršūnės iškyla virš 2000 m. Būdinga vidutinkalnių sistema, besimainanti su plačiais plokščiakalniais (Janos, Oimiakono, ) bei tarpukalnių įdubomis. Sudarytas iš aleuritų, smiltainio, molio skalūnų, granitinių intruzų. Išgaunamas auksas, alavas, polimetalų rūdos. Kalnyne ištakas gauna Janos, Indigirkos baseinų upės.
Slėniuose ir žemutinėje šlaitų dalyje vyrauja maumedžių retmiškių taiga, aukščiau – kalnų tundra, dalyje pietinių šlaitų – stepės.
Šaltiniai
- Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 515
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Oimiakono kalnynas, Kas yra Oimiakono kalnynas? Ką reiškia Oimiakono kalnynas?
Janos Oimiakono kalnynas rus Yano Ojmyakonskoe nagore kalnu sistema Rusijoje siaures rytu Sibire Jakutijoje Driekiasi 1100 km tarp Cerskio kalnagubrio rytuose ir Verchojansko kalnagubrio vakaruose Atskiros virsunes iskyla virs 2000 m Budinga vidutinkalniu sistema besimainanti su placiais ploksciakalniais Janos Oimiakono bei tarpukalniu įdubomis Sudarytas is aleuritu smiltainio molio skalunu granitiniu intruzu Isgaunamas auksas alavas polimetalu rudos Kalnyne istakas gauna Janos Indigirkos baseinu upes Sleniuose ir zemutineje slaitu dalyje vyrauja maumedziu retmiskiu taiga auksciau kalnu tundra dalyje pietiniu slaitu stepes SaltiniaiGeograficheskij enciklopedicheskij slovar gl redaktor A F Tryoshnikov Moskva Sovetskaya enciklopediya 1983 psl 515