Nostratinė kalba

Nostratinė kalba – hipotetinė pirminė kalba, kuria, pagal nostratinę teoriją, kalbėjo Eurazijos gyventojai. Pagal šią teoriją vienai kalbų superšeimai priskiriamos semitų–chamitų, indoeuropiečių, Uralo, Altajaus kalbų šeimos, kilusios iš . Šia prokalbe galėjo būti šnekama tarp 15-o ir 12-o tūkstantmečių pr. m. e. ankstyvojo akmens amžiaus laikotarpiu baigiantis paskutiniam ledynmečiui.

Nostratinę kalbą bandoma rekonstruoti, o jos buvimo vietą ir laikmetį bando nusakyti archeologai, , tiriantys pirmąsias žmonijos migracijas. Nostratinių kalbų visuma sudaro archajišką nostratinį kalbinį sluoksnį dabartinėse kalbose. Mokslininkai, globaliai lyginantys visas kalbų grupes bando rekonstruoti pirminę žmonijos kalbą – prokalbę, išplitusią per visus žemynus, kuri turėjo įtakos ir nostratinėms kalboms. Atlikus šią rekonstrukciją, atsiras galimybė atkurti kalbinių grupių atsiradimą ir raidą.

Nostratiniai tyrimai sparčiai plėtojosi XX a. Danų lingvistas Holgeris Pedersenas 1903 m. mokslinei visuomenei pateikė darbą apie jo aptiktas indoeuropiečių, uraliečių, afroazijiečių ir eskimų-aleutų kalbų šeimų bendrybes, kurias jis pavadino nostratinėmis (lot. nostrās, kilmininkas nostrātis 'mūsų', 'saviškis', 'vietinis').

Tyrinėjimo istorija

Modernią šios teorijos versiją sukūrė žydų kalbininkas Vladislavas Illič-Svityčius (rus. Владислав Маркович Иллич-Свитыч; 1934–1966), jis rekonstravo 378 chamitų–semitų, indoeuropiečių, uraliečių, altajiečių ir dravidų kalbines bendrybes. Jis užsiminė, kad nostratinis bendrumas egzistavo prieš 6 tūkstantmečius. Su juo dirbęs Haifos universiteto profesorius sukūrė dar senesnio – 15 tūkstančių metų amžiaus protonostratinio sluoksnio rekonstrukciją ir 1996 m., drauge su žinomu indoeuropeistu archeologu lordu išleidęs knygą apie nostratinę makrošeimą bei lingvistinę paleoontologiją, teigė, kad ja šiaurinėje Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose kalbėjo ginkluoti lankais, prisijaukinę šunis medžiotojai, gyvenę prieš žemdirbystės atsiradimą ir palikę bei archeologinių kultūrų pėdsakus.

Kiti žymūs nostratinių kalbų tyrėjai – tai , Sergejus Starostinas (rus. Сергей Анатольевич Старостин) bei kt.

Žemiau pateikiamas V. Illičiaus-Svityčiaus sukurtas posmas nostratine kalba bei jo vertimai į dvi indoeuropiečių kalbas – rusų ir anglų kalbas:

.KelHä we.tei ‘a. Kun kähla

.kalai palhA-.kA na wetä

s’a da ’a-.kA ’eja ’älä

ja-.ko pele .tuba wete

Язык – это брод через реку времени

он ведёт нас к жилищу умерших;

но туда не сможет дойти тот

кто боится глубокой воды.

Language is a ford through the river of time

It leads us to the dwelling of the dead

But he cannot arrive there

Who fears deep water.

(Kalba – tai brasta per laiko upę,

Ji veda mus į mirusiųjų buveinę,

Tačiau ten negalės nueiti tas,

Kuris bijo gilaus vandens)

Vladislavas Illičius-Svityčius konstatavo, kad apie pusantro šimto lietuviškų žodžių yra nostratinės kalbos reliktai. Tarp jų – ugnis, kelti, kapoti, šilas, šiltas, lieti, lapas, lenkti, šuo, minti (galvoti), minia, žinoti, žuvis, uosis, gervė…^{[reikalingas šaltinis]}

Kritika

Nostratinės kalbos rekonstrukcija sulaukė ir aštrios klasikinės kalbotyros specialistų kritikos dėl ne tokių griežtų metodų nustatant garsų kaitos reguliarumą, tačiau toks reikalavimas vargu ar taikytinas rekonstruojant buvusias iki žemdirbystės kalbas. Nostratinio kalbinio sluoksnio tyrinėtojų pastebėta, kad priebalsiai išsilaikė geriau nei balsiai. Kita vertus, nostratinėje kalboje yra suplakta į vieną vietą leksinės bendrybės, išlikusios iš ikineolitinių laikų, su bendrybėmis, išplitusiomis su žemdirbyste, o tai daro pačią nostratinės kalbos sąvoką chronologiniu atžvilgiu prieštaringą. Vis dėlto nostratiniai tyrimai suteikė neblogą impulsą kalbų ištakų tyrinėjimams.

Nostratinė kalbos teorija iš klasikinės komparatyvistikos žinovų pusės susilaukė ir skepticizmo, ir nemenkos kritikos. Priekaištauta, kad ne visada remiamasi garsų atitikties reguliarumo principu arba kad siūlomos fonetinės – semantinės sistemos yra labiau grįstos spėlionėmis, netgi teigta, kad apie kalbą iki žemdirbystės iš viso nieko protingo neįmanoma pasakyti, kad pernelyg skiriasi kalbų šeimų gramatinės struktūros.

Išnašos

1. E.g. by Bomhard 2008
2. (Bomhard 2008:240)
3. Henry Sweet 1900: vii, 112–132.
4. Pedersen as cited by Ruhlen, 1991: 384.
5. http://123ru.net/spb/9807533/ (Apie nostratinę kalbą rusų k.)
6. For instance Philip Baldi: „No particular side on the issue is taken in this book“ (Baldi 2002:18).

Papildomam skaitymui

• Baldi, Philip (2002). The Foundations of Latin. Berlin: Mouton de Gruyter.
• Bengtson, John D. (1998). „The 'Far East' of Nostratic“. Mother Tongue Newsletter 31:35–38 (image files)
• Bomhard, Allan R., and John C. Kerns (1994). The Nostratic Macrofamily: A Study in Distant Linguistic Relationship. Berlin, New York, and Amsterdam: Mouton de Gruyter. ISBN 3-11-013900-6
• Bomhard, Allan R. (1996). Indo-European and the Nostratic Hypothesis. Signum Publishers.
• Bomhard, Allan R. (2008). Reconstructing Proto-Nostratic: Comparative Phonology, Morphology, and Vocabulary, 2 volumes. Leiden: Brill. ISBN 978-90-04-16853-4
• Bomhard, Allan R. (2008). A Critical Review of Dolgopolsky’s Nostratic Dictionary. [1]
• Bomhard, Allan R. (2008). The Glottalic Theory of Proto-Indo-European and Consonantism and Its Implications for Nostratic Sound Correspondences. Mother Tongue [2] Archyvuota kopija 2011-08-10 iš Wayback Machine projekto.
• Bomhard, Allan R. (2011). The Nostratic Hypothesis in 2011: Trends and Issues. Washington, DC: Institute for the Study of Man. ISBN (paperback) 978-0-9845383-0-0
• Bomhard, Allan R. (2014). A Comprehensive Introduction to Nostratic Comparative Linguistics: With Special Reference to Indo-European. Four volumes, 2,258 pages, combined into a single PDF. Published as an open-access book under a Creative Commons license. Available for free download at: https://archive.org/details/BomhardAComprehensiveIntroductionToNostraticComparativeLinguistics.
• Campbell, Lyle (1998). „Nostratic: a personal assessment“. In Joseph C. Salmons and Brian D. Joseph (eds.), Nostratic: Sifting the Evidence. Current Issues in Linguistic Theory 142. John Benjamins.
• Campbell, Lyle, and William J. Poser (2008). Language Classification: History and Method. Cambridge: Cambridge University Press.
• Campbell, Lyle (2004). Historical Linguistics: An Introduction (2nd ed.). Cambridge: The MIT Press.
• Cuny, Albert (1924). Études prégrammaticales sur le domaine des langues indo-européennes et chamito-sémitiques. Paris: Champion.
• Cuny, Albert (1943). Recherches sur le vocalisme, le consonantisme et la formation des racines en « nostratique », ancêtre de l’indo-européen et du chamito-sémitique. Paris: Adrien Maisonneuve.
• Cuny, Albert (1946). Invitation à l'étude comparative des langues indo-européennes et des langues chamito-sémitiques. Bordeaux: Brière.
• Dolgopolsky, Aharon (1998). The Nostratic Macrofamily and Linguistic Paleontology. McDonald Institute for Archaeological Research. ISBN 978-0-9519420-7-9
• Dolgopolsky, Aharon (2008). Nostratic Dictionary. McDonald Institute for Archaeological Research. [3] Archyvuota kopija 2008-12-15 iš Wayback Machine projekto.
• Dybo, Vladimir (2004). „On Illič-Svityč’s study ‘Basic Features of the Proto-Language of the Nostratic Language Family'.“ In Nostratic Centennial Conference: The Pécs Papers, edited by Irén Hegedűs and Paul Sidwell, 115–119. Pécs: Lingua Franca Group.
• Flannery, Kent V. (1969). In: P. J. Ucko and G. W. Dimbleby (eds.), The Domestication and Exploitation of Plants and Animals 73-100. Aldine, Chicago, IL.
• Gamk¹relidze, Thomas V., and Vjačeslav V. Ivanov (1995). Indo-European and the Indo-Europeans, translated by , 2 volumes. Berlin and New York: Mouton de Gruyter. ISBN 3-11-014728-9 (¹Actually /q̕/ in Georgian.)
• Greenberg, Joseph (2000, 2002). Indo-European and its Closest Relatives. The Eurasiatic Language Family. (Stanford University), v.1 Grammar, v.2 Lexicon.
• Greenberg, Joseph (2005). Genetic Linguistics: Essays on Theory and Method, edited by William Croft. Oxford: Oxford University Press.
• Illich-Svitych, V. M. В. М. Иллич-Свитыч (1971–1984). Опыт сравнения ностратических языков (семитохамитский, картвельский, индоевропейский, уральский, дравидийский, алтайский). Введение. Сравнительный словарь. 3 vols. Moscow: Наука.
• Kaiser, M.; Shevoroshkin, V. (1988). „Nostratic“. Ann. Rev. Anthropol. 17: 309–329. doi:10.1146/annurev.an.17.100188.001521. ISSN 0084-6570.
• Kaiser, M. (1989). „Remarks on Historical Phonology: From Nostratic to Indo-European“. Reconstructing Languages and Cultures BPX 20:51-56. [4] Archyvuota kopija 2012-03-05 iš Wayback Machine projekto.
• Manaster Ramer, Alexis (?). A „Glottalic“ Theory of Nostratic [5] Archyvuota kopija 2012-03-05 iš Wayback Machine projekto.
• Norquest, Peter (1998). „Greenberg’s Visit to Arizona“. Mother Tongue Newsletter 31:25f. (image files)
• Renfrew, Colin (1991). „Before Babel: Speculations on the Origins of Linguistic Diversity“. Cambridge Archaeological Journal. 1 (1): 3–23. doi:10.1017/S0959774300000238.
• Renfrew, Colin, and Daniel Nettle, editors (1999). Nostratic: Examining a Linguistic Macrofamily. McDonald Institute for Archaeological Research. ISBN 978-1-902937-00-7
• Ruhlen, Merritt (1991). A Guide to the World’s Languages, Volume 1: Classification. Edward Arnold. ISBN 0-340-56186-6
• Ruhlen, Merritt (1994). On the Origin of Languages: Studies in Linguistic Taxonomy. Stanford, California: Stanford University Press.
• Ruhlen, Merritt (1998). „Toutes parentes, toutes différentes“. La Recherche 306:69–75. (French translation of a Scientific American article.)
• Ruhlen, Merritt (2001). „Taxonomic Controversies in the Twentieth Century“. In: Jürgen Trabant and Sean Ward (eds.), New Essays on the Origin of Language 197–214. Berlin: Mouton de Gruyter.
• Salmons, Joseph C., and Brian D. Joseph, editors (1998). Nostratic: Sifting the Evidence. John Benjamins. ISBN 1-55619-597-4
• Stachowski, Marek, „Teoria nostratyczna i szkoła moskiewska“ Archyvuota kopija 2017-08-10 iš Wayback Machine projekto.. (p – LingVaria 6/1 (2011): 241–274
• Starostin, Georgiy S. (1998). „Alveolar Consonants in Proto-Dravidian: One or More? „. (pdf) Pages 1–14 (?) in Proceedings on South Asian languages
• Starostin, Georgiy S. (2002). “On the Genetic Affiliation of the Elamite Language„. (pdf) Mother Tongue 7
• Sweet, Henry (1900, 1995, 2007). The History of Language. ISBN 81-85231-04-4 (1995); ISBN 1-4326-6993-1 (2007)
• Szemerényi, Oswald (1996). Introduction to Indo-European Linguistics. Oxford: Oxford University Press.
• Trask, R. L. (1996). Historical Linguistics. New York: Oxford University Press.
• Yakubovich, I. (1998). Nostratic studies in Russia Archyvuota kopija 2008-04-25 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos

• Stefan Georg, 2013, Review of Salmons & Joseph, eds, Nostratic: Sifting the Evidence, 1997
• Nostratica: Resources on Distant Language Relationship^{[neveikianti nuoroda]}
• “Linguists debating deepest roots of language„ – New York Times article on Nostratic (June 27, 1995)
• “What is Nostratic? „ by John Bengtson, in Mother Tongue Newsletter 31 (1998), pages 33–38
• “Nostraticist Vladislav Markovich Illich-Svitych“ – photograph, Nostratic poem (2002)
• Proposed descent tree for Borean languages, including Nostratic by Sergei Starostin
• Database query to Nostratic etymology on StarLing database (last modified 2006)

Aharono Dolgopolskio „Nostratinės prokalbės žodynas“ (2006)

• Main page at Cambridge University DSpace Archyvuota kopija 2008-12-15 iš Wayback Machine projekto.
• Preface by Colin Renfrew (HTML version)